Įvadas
Tenisas ir padelio tenisas - sporto šakos, turinčios turtingą istoriją ir sparčiai populiarėjančios visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių sporto šakų kilmę, raidą ir dabartinę padėtį, atskleidžiant jų unikalumą ir populiarumo priežastis.
Stalo teniso ištakos
Stalo tenisas, dar žinomas kaip „ping-pongas“, yra pramoginė veikla ir olimpinė sporto šaka nuo 1988 m. Nors šis pavadinimas nėra oficialus, jis yra labai populiarus. Pavadinimas kilo iš kamuoliuko sukeliamo onomatopoetinio garso: „ping“ imituoja raketės smūgio į kamuoliuką garsą, o „pong“ - atšokimo ant stalo garsą.
Stalo tenisas atsirado Anglijoje XIX amžiaus pabaigoje. Pirmieji žaidėjai, įkvėpti lauko teniso, buvo viduriniosios Viktorijos laikų visuomenės atstovai. Jie žaidė naudodami šampano kamštį kaip kamuoliuką, cigarų dėžutes kaip raketes ir knygas kaip tinklą. Tuo metu stalo tenisas buvo laikomas turtingųjų klasių pramoga.
1890 m. anglas Davidas Fosteris pristatė pirmąjį teniso žaidimą ant stalo. 1897 m. Vengrijoje buvo surengtos pirmosios nacionalinės pirmenybės. 1901 m. Jamesas Gibbas iš JAV parsivežė pirmąjį celiulioidinį rutulį, kuris buvo daug lengvesnis už guminius kamuoliukus. 1902 m. E.C.Gouldas pristatė pirmąsias guma padengtas raketes.
Po sėkmingų viešų turnyrų Queen's Hall Londone, 1902 m. įvyko pirmasis oficialus pasaulio čempionatas. Sportas sparčiai augo ir buvo sukurta Didžiosios Britanijos stalo teniso federacija. Pirmieji Europos čempionatai buvo surengti 1907 m.
Taip pat skaitykite: Kur sekti teniso rezultatus
XX amžiaus 20-ajame dešimtmetyje viskas paspartėjo. 1921 m. Anglijoje buvo įkurta Stalo teniso asociacija, o 1926 m. - Tarptautinė federacija. Pasaulio čempionatas tarp skirtingų šalių įvyko 1926 m. Londone, o Prancūzijos stalo teniso federacija buvo įkurta 1927 m. Pirmą kartą prancūzai dalyvavo 1929 m. Budapešte.
Padelio teniso gimimas ir plėtra
Padelio tenisas (arba padelis) - sportas, turintis tiesioginių sąsajų su tenisu ir skvošu. Padelio išradėju laikomas Enrique Corcuera, kuris 1969 m. nusprendė savo skvošo kortą namuose Akapulke (Meksika) suderinti su teniso elementais, sukurdamas tai, ką jis pavadino Paddle Corcuera. Enrique bičiulis ispanas Alfonso de Hohenlohe 1974 m. išbandė šį naują išradimą Enrique namuose ir iš karto juo susižavėjo. Tais pačiais 1974 m. įtraukęs į žaidimą keletą originalių modifikacijų jis sukūrė du pirmuosius padelio kortus legendiniame teniso klube Marbeloje (Costa del Sol, Ispanija). 1975 m.
Tiesą sakant, padelis arba padelio tenisas nėra visiškai naujai atsiradusi sporto šaka. Tai sportas, kuris gimė Meksikoje dar 1962-aisiais. Šią žaidimo formą sukūrė Enrique Corcuera, siekdamas atrasti sportą, kurį galėtų žaisti savo namų kieme Acapulko mieste. Sportas greitai išpopuliarėjo Meksikoje ir ėmė sparčiai plisti į kitas ispaniškai kalbančias šalis, ypač Argentiną ir Ispaniją. 1980-ųjų pradžioje padelis pradėjo plisti už Lotynų Amerikos ribų. Šis sportas greitai tapo madingu Ispanijoje, o vėliau išplito į kitas Europos šalis, tokias kaip Prancūzija ir Italija.
Pradinė padelio versija buvo žaidžiama ant žolės aikštelių, tačiau vėliau buvo pritaikyta kietai dangai. Aikštelės buvo apsuptos stiklo ir metalo sienų. Tai leido žaidėjams jas naudoti kaip dalį žaidimo, panašiai kaip skvoše.
Padelio teniso taisyklės ir ypatybės
Padelio tenise, taškų skaičiavimo sistema yra tokia pati kaip tenise, tačiau šis žaidimas turi savitas taisykles. Lyginant su tenisu, padavimas yra ne toks reikšmingas, nes paduodant, kamuoliukas pirmiausiai turi atsimušti nuo paviršiaus ir tik tada būti smūgiuojamas. Padavimas yra atliekamas žemiau juosmens lygio, todėl stipriai “servuoti” kamuoliuką yra sudėtinga. Taip pat, kamuoliukui atmušti, galima naudotis sienomis.
Taip pat skaitykite: Teniso ir padelio turnyras Dubingiuose 2015: apžvalga
Tarptautinis pripažinimas ir profesionalus sportas
Padelio sporto populiarumas paskatino susikurti įvairias nacionalines ir tarptautines federacijas. Viena iš svarbiausių organizacijų yra Pasaulio Padelio Federacija (FIP), kuri buvo įkurta 1991 metais. 1991 metais Argentinos, Ispanijos ir Urugvajaus padelio asociacijos įkūrė Tarptautinę padelio federaciją. 1992 m. 2005 m. buvo įsteigtas pirmasis profesionalus pasaulinis turnyras Padel Pro Tour. 2013 m.
Šiandien padelis yra viena iš sparčiausiai augančių sporto šakų pasaulyje. Jame dalyvauja vis daugiau profesionalų ir mėgėjų. Padelio turnyrai ir čempionatai vyksta įvairiose pasaulio šalyse, o sporto infrastruktūra - aikštelės, mokymo centrai, įranga - nuolat tobulėja.
Padelio tenisas Lietuvoje
Nuo 2010 m. Lietuvoje padelis ėmė plisti nuo 2013 m. pastačius pirmuosius padelio kortus Š. Marčiulionio sodyboje Dubingių teniso ir padelio klube, o 2013 metų gruodžio 5 d. 2014 m. buvo įsteigta Lietuvos padelio federacija. Šiuo metu Lietuvos padelio federacija vienija 12 padelio klubų. Juose padelį žaidžia daugiau kaip 8000 žmonių.
Padelis kaip socialinis reiškinys
Padelis ne tik kaip sportas, bet ir kaip socialinis reiškinys turi įtakos bendruomenėms. Jis yra prieinamas įvairaus amžiaus ir įgūdžių žmonėms, todėl dažnai tampa šeimų ir draugų susibūrimo vieta.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors padelis yra sparčiai augantis sportas, jis vis dar susiduria su iššūkiais, tokius kaip infrastruktūros plėtra, profesionalių žaidėjų ugdymas ir tarptautinis pripažinimas.
Taip pat skaitykite: Dvejetų stalo teniso taisyklės
Taškų skaičiavimo sistemos evoliucija tenise
Geimo taškų skaičiavimo tradicija kildinama iš viduramžių Prancūzijos. Anot vienos iš teorijų, žaidimo rezultatui sekti būdavo naudojamas laikrodis. Kadangi laimėtojas turėdavo surinkti mažiausiai keturis taškus, laikrodžio rodyklė, kiekvieną kartą laimėjus tašką, būdavo pasukama per ketvirtį ciferblato, t. y. 15 minučių. Atsiradus dviejų taškų persvaros taisyklei, esant lygiam rezultatui (angl. deuce), laimėjus trečiąjį tašką rodyklė būdavo pasukama jau nebe per 15, o per 10 minučių. Todėl jei rezultatas būdavo lygus, žaidėjai turėdavo po 40 „minučių“. Kuriam nors žaidėjui laimėjus papildomą tašką, jo rodyklė būdavo persukama iki 50 minučių, jei rezultatas būdavo išlyginamas, abiejų žaidėjų rodyklės būdavo atsukamos atgal prie 40 minučių.
Kita teorija geimo taškų skaičiavimo sistemą kildina iš teniso pirmtako - prancūziško žaidimo „Jeu de Paume“. Jis buvo labai populiarus iki Prancūzijos revoliucijos (XVIII a. pab.). Čia kamuoliukas būdavo atmušinėjamas ne rakete, o ranka. Šio žaidimo aikštelės ilgis buvo 90 pėdų (apie 30 metrų). Vieno žaidėjo pusė buvo 45 pėdų ilgio.
Termino „love“, lietuviškai „nulinis rezultatas, nulis taškų“, kilmė taip pat nėra visiškai aiški.
Setas žaidžiamas tol, kol žaidėjas (ar žaidėjų pora) laimi ne mažiau nei šešis geimus ir turi bent dviejų geimų pranašumą. Geimų skaičius neribojamas. Šiuo metu visiems įprasto papildomo geimo (angl. tiebreak) taisykles septintojo XX a. dešimtmečio viduryje sukūrė Jamesas Van Alenas, norėdamas sutrumpinti kartais pernelyg ilgai užsitęsdavusias teniso varžybas. Ši taisyklė buvo pradėta visuotinai taikyti po legendinio Vimbldono mačo, įvykusio 1969 m. tarp Pancho Gonzalezo ir Charlie Passarello. Jų penkių setų partija užtruko 5 val. 12 minučių ir buvo žaidžiama dvi dienas. Varžybas 22:24, 1:6, 16:14, 6:3, 11:9 laimėjo 41 metų P.
Papildomas geimas žaidžiamas tada, kai pasiekiamas rezultatas 6:6. Jį ir visą setą laimi tas žaidėjas, kuris pirmas surenka septynis taškus su mažiausiai dviejų taškų persvara. Tiesa, dabartinė 6:6 taisyklė irgi pradėta taikyti ne iš karto. Pavyzdžiui, Vimbldone papildomo geimo taisyklė buvo pradėta taikyti 1971 m., tačiau iki 1978 m. Vyrų vienetų ir dvejetų varžybose žaidžiama iki dviejų arba trijų laimėtų setų, moterys dažniausiai žaidžia iki dviejų pergalingų setų.
Novako Džokovičiaus fenomenas teniso pasaulyje
Turbūt net ir nesidomintieji tenisu žino, kas yra Novakas Džokovičius. Jo nuotraukas galima pamatyti visuose didžiuosiuose reklaminiuose stenduose, filmuose, televizijoje, rasti knygose, socialinėse medijose ir kt. Novakas Džokovičius gimė 1987 m. gegužės 22 d. Belgrade, Serbijos SR, Jugoslavijos SFR, Dijanos (buvusios Žagar) ir Srdjano Džokovičių šeimoje. Jis yra serbų kilmės iš tėvo pusės ir kroatų kilmės iš motinos pusės.
Novakas Džokovičius pradėjo žaisti tenisą būdamas ketverių, kai tėvai padovanojo jam mažą teniso raketę ir minkštą poroloninį kamuoliuką, kuris, pasak tėvo, tapo mylimiausiu Novako žaislu. 1993 m. vasarą, būdamas šešiametis, Novakas dalyvavo teniso stovykloje, kurią organizavo „Teniski Klub Partizan“ ir kurioje dirbo Jugoslavijos tenisininkė Jelena Genčič, vėliau tapusi Novako trenere.
Per Jugoslavijos karus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Serbijai teko iškęsti embargą, NATO bombardavimus. Vienu metu Novakas Džokovičius treniravosi nenaudojamame baseine, paverstame teniso aikštele. Dėl spartaus tobulėjimo Jelena Genčič susisiekė su Nikola Piličiumi ir 1999 m. rugsėjį Novakas Džokovičius persikėlė į N. Piličiaus teniso akademiją Vokietijoje, kur praleido ketverius metus. N. Piličius tik atvykusiam į teniso akademiją Novakui kelis mėnesius liepė mušinėti kamuolį į sienelę, kad patobulintų savo techniką. Be to, metus jam liepė treniruotis su gumine gimnastikos juosta, kad pagerėtų rankos riešo lankstumas.
Daugelis žiniasklaidos priemonių („Reuters“, „Sports Illustrated“, ESPN, „Marca“, „Tennis World USA“, „Australian Broadcasting Corporation“, „Sporting News“) vadino Novaką Džokovičių geriausiu tenisininku per visą teniso istoriją. Patrickas Mouratoglou teigė: „Novakas yra pats geriausias visų laikų žaidėjas, nes jis geba rasti daugiausia išeičių, leidžiančių išspręsti problemą. Ir visai nesvarbu, ant kokios teniso dangos jis žaidžia. 2011 m. Rafaelis Nadalis gyrė Novako Džokovičiaus žaidimą (tą sezoną pralaimėjo jam 0:6), sakydamas, kad Novako Džokovičiaus lygis yra turbūt aukščiausias teniso lygis, kokį jis yra matęs. R. Nadalis tai pakartojo po pralaimėjimo 2016 m. „Qatar Open“ turnyro finale: „Žaidžiau prieš žaidėją, viską darantį tobulai. Nepažįstu nė vieno sportininko, kada nors šitaip žaidusio ar žaidžiančio tenisą. Kiek žaidžiu tenisą, nesu matęs, kad kas nors žaistų tokiu lygiu.“ 2017 m. 2023 m. buvusi pirmoji pasaulio raketė Mardy Fishas irgi pritarė minčiai, kad Novakas Džokovičius 2011 m. yra geriausias visų laikų teniso žaidėjas. Buvęs teniso treneris Nickas Bollettieri Novaką Džokovičių įvardijo kaip geriausią visų laikų teniso žaidėją. Treneris nežino, kas dar galėtų prilygti tam, ką aikštelėje daro Novakas Džokovičius. Jo žaidime negalima rasti silpnų vietų, viskas yra puiku: judėjimas aikštelėje, padavimai ir padavimų priėmimas, smūgiavimas, kamuolio jutimas, užtikrintas judėjimas prie tinklo. Kiekvienas žaidėjas turi trūkumų, bet Novakas Džokovičius, atrodo, jų neturi. Andre Agassi 2019 m. interviu laikraščiui „Times of India“ teigė, kad aukščiausią teniso lygį jis matė tada, kai stebėjo tenisą žaidžiantį Novaką Džokovičių geriausiais jo laikais. Peteʼas Samprasas, 2003 m. baigęs tenisininko karjerą, kai kurių teniso specialistų buvo laikomas geriausiu visų laikų tenisininku. Pats P. Samprasas po to, kai Novakas Džokovičius 2021 m. iškovojo septintą kartą pirmąją vietą ATP reitinge metų pabaigoje, sakė: „Esu įsitikinęs, kad jis tai vertina kaip priedą prie visų laimėtų ATP turnyrų, bet manau, kad sendamas ims tai vertinti vis labiau. Laimėjimai pasiekti tuo metu, kai dominavo du didieji tenisininkai - Rogeris Federeris ir Rafaelis Nadalis. Novakas labai gerai susitvarkė ir su jaunaisiais žaidėjais, beje, visa tai padarė vienu metu. Teniso ekspertai ne vieną Novako Džokovičiaus mačą įvertino kaip geriausias visų laikų varžybas, pavyzdžiui, 2012 m. „Australian Open“ finalą, kuriame jis įveikė R. Nadalį per penkis ilgus ir varginančius setus. Sudėtingas buvo ir 2013 m. „Australian Open“ ketvirtojo rato penkių setų mačas su Stanu Wawrinka. 2018 m. Vimbldono pusfinalis su R. Nadaliu tęsėsi penkis įtemptus setus ir buvo žaidžiamas dvi dienas, 2019 m. penkių setų Vimbldono finalas, kai buvo žaidžiamat su R. Federeriu, yra ilgiausias Vimbldono finalas istorijoje, o 2023 m. Visi, besidomintys tenisu, žino, kad praėjusiais metais Novakas Džokovičius laimėjo 24-ąjį Didžiojo kirčio turnyrą „US Open“ ir tapo sėkmingiausiu vyrų teniso žaidėju visoje teniso istorijoje.
Psichologinis tvirtumas - Novako Džokovičiaus sėkmės paslaptis
Novako Džokovičiaus puiki technika, jis buvo vadinamas geriausiu per visą sporto istoriją sugrįžtančiu žaidėju, t. y. sugebančiu atsitiesti tada, kai varžybas pralaimi. Jis labai rūpinasi savo mityba ir fizine forma. O jo taktikos supratimas ir atlikimas neturi lygių. Visus šiuos tris elementus koordinuoja mentalitetas. Per pastaruosius 20 metų Novakas Džokovičius, ko gero, yra tenisininkas, atviriausiai kalbantis apie protinį žaidėjų lavinimą ir atsparumą.
Sporte atsparumu vadinama jėga, leidžianti sportininkui pasipriešinti atsiradusiems iššūkiams. Gali būti fizinis atsparumas, leidžiantis nepasiduoti nuovargiui ir tęsti veiklą, psichologinis atsparumas, padedantis įveikti iššūkius, stresą. Novakas Džokovičius daug laiko ir pastangų skyrė savo mentalinėms treniruotėms, dirbo su geriausiais šios srities specialistais, padėjusiais į jo treniruotes įtraukti sąmoningumą. Apie tai Novakas Džokovičius rašė 2013 m. pasirodžiusioje savo kulinarinėje knygoje: „Aš tai darau kasdien maždaug 15 min. Sąmoningumas - tai protinis įgūdis, leidžiantis žmonėms patirti savo sąmoningas mintis ir emocijas. Pavyzdžiui, jeižaidėjui nepavyksta atlikti padavimo, smegenys gali pradėti signalizuoti: „Tu nesugebėjai atlikti veiksmo. Dabar padarysi antrą klaidą, o tada nepelnysi taško.“ Teniso sporte kiekvienas taškas lemia pergalę arba pralaimėjimą, todėl tokios mintys sukelia nepasitikėjimo savimi jausmą. Sąmoningumas leidžia žaidėjams tai įsisąmoninti ir išvengti neigiamos reakcijos - sporte tai labai svarbu, nes sąmoningumas padeda sportininkams geriau suprasti savo kūną, emocijas, mintis. Stresui: sportininkai dažnai patiria stresą. Emocijų valdymui: sportininkų emocijos yra intensyvios. Sąmonigumas prisideda prie aukštesnių sportinių rezultatų ir geresnės bendros savijautos. Novakas Džokovičius sako: „Dabar mano smegenys veikia automatiškai. Pasak Novako Džokovičiaus, sąmoningumas padėjo jam įveikti baimę, pyktį, nerimą ir nepasitikėjimą savimi. Dėmesingas įsisąmoninimas leido visiškai susitelkti į dabarties akimirką, pajusti neigiamas mintis, emocijas ir neleistijoms pasireikšti. Šis požiūris padėjo Novakui Džokovičiui įveikti nevisavertiškumo kompleksą, iki 2011 m. trukdžiusį jam susitikimuose su R. Federeriu ir R. Nadaliu. Novakas Džokovičius rodė jiems per daug pagarbos, perdėtai vertino jų gebėjimus. Sąmoningumo mokymai suteikė tenisininkui galimybę atpažinti sunkius psichologinius išgyvenimus, priimti juos ir susitelkti į žaidimą. Sąmoningumo ugdymas padėjo Novakui Džokovičiui suvaldyti savo ugningą temperamentą. Jis visada buvo emocionalus žaidėjas, neretai aikštelėje pykdavo ant savęs, teisėjų, trenerių komandos, demonstruodavo nusivylimą savo žaidimu ir pan. Sąmoningo mąstymo treniruotės padėjo įveikti tokias pykčio akimirkas. Dabar sportininkas ilgiau nesusijaudina, leidžia pykčiui praeiti, susitelkia į užduotį. Sąmoningumas moko, kad pykčiui nereikia priešintis. Reikia suprasti savo pyktį, aiškiai jį įvertinti ir mokėti juo pasinaudoti. Vertos dėmesio Novako Džokovičiaus mintys, kad jis yra toks pat kaip ir visi kiti, kad jis nėra tobulas, pyksta galbūt net labiau nei daugelis kitų žaidėjų. Tačiau jis sugeba greitai persiorientuoti, neleidžia pykčiui užsitęsti ir nulemti rezultato.
Novako Džokovičiaus dėmesingas požiūris į sąmoningumą padėjo jam įveikti dvejų metų laikotarpį, kada traumos ir asmeninės problemos neleido žaisti visu pajėgumu. Novakas Džokovičius buvo kantrus, toleravo prastesnius pasirodymus ir pralaimėjimus, sugebėjo atgauti fizinę formą. Kiekvienas sportininkas patiria nuosmukių ir nesėkmių. Traumos ir atsigavimas po jų yra sportininko gyvenimo dalis. Motyvacija irgi negali būti visą karjerą tik aukšta. Asmeninis gyvenimas už aikštelės ribų daro nemenką įtaką kiekvieno sportininko pasiekimams. Net Novakas Džokovičius daro klaidų.
Psichologinis atsparumas: gebėjimas išlaikyti motyvaciją ir pozityvumą net patiriant sunkumų. Sportininkai į šį procesą įsitraukia per mokymosi ciklą, grįstą savo patirtimi. Psichologiniai emocinės kontrolės įgūdžiai svarbūs ugdant atsparumą. Tai apima susitelkimą į procesą, o ne į rezultatą, iššūkių vertinimą, leidžiantį sportininkui ieškoti veiksmų, galinčių pagerinti rezultatus, o ne susikoncentruoti ties nesėkmių grėsme. Novakas Džokovičius išsiugdė atsparumą nuolat varžydamasis su savo trimis didžiaisiais teniso priešininkais: Rogeriu Federeriu, Rafaeliu Nadaliu ir Andi Murėjumi. Novakas Džokovičius atvirai sako, kad dabar kitaip supranta ir vertina savo fizinį pasirengimą. Psichologinį pasirengimą sportininkas irgi vertina kitaip: jis negali žaisti visur ir visada vienodai gerai, jo motyvacija irgi kinta.
Taigi ką pats Novakas Džokovičius galvoja apie savo sėkmę? Novakas Džokovičius teigė, kad kvėpavimo pratimai yra viena pagrindinių jo psichologinio tvirtumo priežasčių, deja, bet kvėpavimo pratimai dažnai yra nusikalstamai nuvertinami. Sportininko manymu, 15 min. per dieną kvėpavimo pratimų yra raktas į savo psichinės, fizinės ir emocinės savijautos supratimą ir gerinimą. Profesionaliems sportininkams meditacija ir kvėpavimo pratimai yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti psichologinę gerovę dėl informacijos pertekliaus, jos neigiamos įtakos. Kvėpavimas ir meditacija sporte - svarbios praktikos, galinčios pagerinti sportininkų pasirodymą, sumažinti stresą ir padėti atsigauti. Sportininkai dažnai integruoja kvėpavimo ir meditacijos pratimus į savo treniruotes. Tokius pratimus galima atlikti ir prieš varžybas, ir po jų, siekiant pagerinti nusiteikimą ir regeneraciją.
Kitas veiksnys, lemiantis Novako Džokovičiaus psichologinį tvirtumą, yra patirtys, kurias jis sukaupė. Tenisininkas augo Serbijoje, kuri dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje patyrė daug krizių - su jomis teko susidurti Novakui Džokovičiui ir jo šeimai. Tai suteikė sportininkui psichologinės stiprybės ir niekada nepasiduoti dvasios, kurią jis šiandien demonstruoja aikštelėje ir už jos ribų. Pasitikėjimo stiprinimas. Įveikti iššūkius: išgyvenę konfliktus ar sunkias situacijas, žmonės dažnai įgyja pasitikėjimo savimi, jie žino, kad gali įveikti sunkumus. Kova su jėgomis. Asmeninės istorijos: sunkumų išgyvenimai gali sukurti motyvuojančią asmeninę istoriją. Bendruomenės parama. Socialiniai ryšiais: dalijantis praeities sunkumais galima kurti ryšius su žmonėmis, patyrusiais panašias situacijas.
Savo psichologinį tvirtumą Novakas Džokovičius sieja su mąstymu ir gebėjimu visada likti dabartyje. Akivaizdu, kad lengviau pasakyti, nei padaryti, tačiau gebėjimas psichologiškai išgyventi šią akimirką turi didelių galių ir suteikia jėgų padaryti viską geriausiai. Daugelis žmonių per daug galvoja apie tai, kas buvo praeityje, kas bus ateityje, o tai turi įtakos jų gebėjimui atlikti užduotį čia ir dabar. Koncentravimasis į akimirką čia ir dabar (mindfulness) sporte yra esminė praktika, galinti pagerinti sportininkų pasirodymą ir bendrą savijautą. Dėmesio sutelkimas: tokia praktika padeda sportininkams sutelkti dėmesį į tai, ką jie daro šiuo metu. Streso valdymas: būdami čia ir dabar sportininkai gali sumažinti varžybų metu jaučiamą nerimą. Sąmoningas emocijų valdymas: sąmoningai suvokdami savo emocijas, sportininkai gali geriau jas valdyti.
Nemažai yra tenisininkų, galinčių taip pat gerai smūgiuoti, kaip tai daro Novakas Džokovičius. Tačiau nė vienas žaidėjas nė iš tolo negali prilygti jo psichologinei stiprybei, dėl kurios Novakas Džokovičius yra toks, koks yra šiandien. Tai turėtų tapti paskata kitiems profesionaliems ar dar tik pradedantiems sportininko kelią žaidėjams į savo treniruočių sistemą įtraukti psichikos lavinimo pratimus.