Įvadas
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sporto finansavimo skaidrumui ir efektyvumui. Vienas iš aktualių klausimų - maistpinigių mokėjimas sporto klubuose. Ar tai tinkama paramos forma, ar galimybė neskaidriai panaudoti valstybės lėšas? Šiame straipsnyje panagrinėsime šią problemą iš įvairių perspektyvų, remiantis pateikta informacija ir ekspertų nuomonėmis.
Maistpinigiai: kas tai?
Maistpinigiai - tai piniginė suma, skirta sportininkų ir kitų renginių dalyvių maitinimui. Sporto klubai ir organizacijos dažnai naudoja šią formą, siekdami kompensuoti sportininkų maitinimosi išlaidas varžybų ar treniruočių metu. Tačiau, kaip rodo praktika, maistpinigių mokėjimas gali tapti terpė neskaidrioms schemoms.
Situacija Šiauliuose: politikų ir sporto atstovų nuomonės
Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai garsių sportininkų ir trenerių yra įdarbinti miesto sporto mokyklose, nors realiai ten nedirba. Jiems atlyginimai mokami iš miesto biudžeto. Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas patvirtino, kad miesto sporto mokyklose iš tiesų yra įdarbinti aukšto meistriškumo treneriai, kurie dirba su tituluotais sportininkais arba moko mokyklą lankančius vaikus ir jaunimą.
"Saulės" sporto mokyklos direktorius Benjaminas Kirstukas teigė, kad trenerių atlyginimai mokami kaip Savivaldybės indėlis rengiant sportininkus. Tai tokia rėmimo forma, kuri padeda neužmiršti jaunimo, kuris atstovauja Lietuvai ir Šiauliams, garsina Šiaulių vardą.
Šiaulių krepšinio klubo direktorius ir "Saulės" sporto mokyklos darbuotojas A. Klimavičius teigė, kad sporto klubai gyvena iš labdaros, o jis pats socialiai draustas tik kaip "Saulės" mokyklos darbuotojas. Klube jis dirba už maistpinigius, kurie yra neapmokestinami.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Mokesčių našta ir sportininkų motyvacija
A. Klimavičius atkreipė dėmesį į didelę mokesčių naštą sportininkams Lietuvoje. Daugelyje šalių mokesčiai sportininkams nuo atlyginimo yra 15 procentų, o Lietuvoje - 40-50 procentų. Dėl to sportininkai ir treneriai stengiasi įsidarbinti biudžetinėse įstaigose ar privačiose įmonėse ir nuo tos algos mokėti mokesčius pensijai.
Treneris Antanas Sireika prisiminė, kad dėl traumų, kai jis nebuvo draustas sveikatos draudimu, yra tekę mokėti medikams iš savo kišenės. Buvęs "Šiaulių" vyrų krepšinio komandos žaidėjas Rolandas Vaičiūnas pasakojo, kad žaisdamas "Šiaulių" klube kūrė savo individualias įmones ir per jas mokėjo visus mokesčius, kad ateityje gautų pensiją.
Tarybinė patirtis: fiktyvus įdarbinimas
Legendinis krepšininkas Sergejus Jovaiša prisiminė tarybinius laikus, kai žaisdamas Kauno "Žalgiryje" buvo įdarbintas šaltkalviu "Drobės" susivienijime ir gaudavo atlygį kaip šaltkalvis, nors jokio konkretaus darbo tame susivienijime nedarė. Kita Lietuvos krepšinio legenda Rimas Kurtinaitis taip pat "dirbo" antros kategorijos šaltkalviu Kauno gamykloje "Elektra".
Mokesčių sistemos problemos: R. Kurtinaitis
R. Kurtinaitis neslėpė apmaudo dėl didelės mokesčių naštos Lietuvoje. Jeigu jo atlyginimas būtų 100 tūkstančių litų, 120 tūkstančių litų reikėtų sumokėti mokesčių. Dėl mokesčių naštos sportininkai negali dirbti savo šalyse. Daugelis valstybių nuo mokesčių sportą ir kultūrą atleido, o Lietuvoje mokesčius tik padidino.
R. Kurtinaitis teigė, kad klubai ieško išeičių - vieni atlyginimus išmoka premijų, kiti maistpinigių pavidalu. Pagal tą pačią patentų sistemą, kaip kojinių mezgėjai, ir žaidėjai ėmė mokėti mokesčius.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Maistpinigiai: teisinis reglamentavimas ir praktika
Šalies Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys paaiškino, kad mokesčių mokėjimo sistema sportininkams yra. Jeigu sportininkai nemoka mokesčių, čia ne departamento, o Mokesčių inspekcijos reikalas.
Interneto forumuose vartotojai diskutuoja apie maistpinigių apmokestinimą GPM ir Sodra. Teigiama, kad tokio dalyko kaip maistpinigiai nėra, o viešojoje įstaigoje sportininkai yra ne visi įdarbinti. Siūloma surašyti aktą apie maistpinigių panaudojimą, sudaryti komisiją ir pasirašyti. Taip pat svarbu turėti sportininkų sąrašą su pavardėmis ir žurnale patikrinti, ar pavardės atitinka.
Sporto finansavimo schemos: viešos paslaptys?
Straipsnyje teigiama, kad daugelis sporto funkcionierių Lietuvoje naudojasi schemomis, kuriomis akiplėšiškai plaunami sportui skiriami valstybės bei savivaldybės biudžetų pinigai. Pirma jų užduotis - valstybės skirtus pinigus paversti grynaisiais. Pervestus pinigus klubo funkcionieriai skubiai grynina banke ar bankomate.
Siekiant viską legalizuoti, pakanka kartą per tris mėnesius užpildyti mokėjimo žiniaraščius. Dažniausiai tai atliekama nesivarginant: ta pačia ranka ir tuo pačiu rašikliu. Norint per tris mėnesius neapmokestinamai išdalinti, tarkim, 25 tūkst. eurų, sporto klube reikia turėti mažiausiai 20 žmonių. Sporto mokykloje reikės pasitelkti dar daugiau dalyvių, nes saviems oficialiems darbuotojams maistpinigių mokėti negalima.
Taip mokėjimo žiniaraščiuose atsiranda „mirusios sielos“, tai yra - išgalvoti asmenys. Beje, jums net nežinant žiniaraščiuose galite atsidurti ir jūs pats ar jūsų vaikas - tik už visus bus pasirašyta ne jūsų ranka ir ne jūsų rašikliu.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Mažesni maistpinigiai sportininkams: diskriminacija?
Sportininkai su pavydu žvelgia į sotesnius kultūros renginių dalyvių maistpinigius. Vyriausybės nutarimu maitinimosi norma kultūros renginio dalyviams padidinta iki 38 eurų per dieną vienam žmogui, o sportininkams - nuo vienuolikos iki keturiolikos eurų.
Komisija kreipėsi į Vyriausybę dėl sporto renginių dalyvių maitinimosi išlaidų kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų, bet šie nebuvo pakeisti. Teigiama, kad reikia suvienodinti maitinimosi išlaidų kompensacijų dydžius.
Vilniaus apygardos administracinio teismo ieškinys
Vilniaus apygardos administracinį teismą pasiekė Lietuvos dziudo federacijos ieškinys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, dėl šios sprendimo neskirti federacijai valstybės lėšų 2022-aisiais. Federacijos nuomone, ŠMS ministerijos sprendimą neskirti lėšų dziudo federacijai dėl esą padarytų veiklos pažeidimų lėmė galimai tyčia klaidingai interpretuoti faktai.
Vienas kaltinimų, minimų ministerijos rašte, buvo dėl mokėtų esą per mažų maistpinigių varžybose dalyvavusiems sportininkams, teisėjams ir t.t. Federacija mokėjo po 30 eurų per dieną, o ministerija nurodė, kad turėjo mokėti maksimalią leistiną sumą - 35 eurus. Federacija aiškino, kad norma nustatoma atsižvelgiant į turimą biudžetą.
Kaip atpažinti sporto funkcionierių, mintantį svetimais pinigais?
Straipsnyje pateikiami požymiai, pagal kuriuos galima atpažinti tipinį sporto funkcionierių, mintantį svetimais pinigais:
- Jis, ypač provincijoje, atrodo labai rimtas, susirūpinęs ir mąsliai žvelgia į tolį.
- Nors ką tik iš valstybės iždo nugvelbė eurą, suskambus „Tautinei giesmei“ jis greitai stoja šalia kitų ir prispaudęs ranką prie krūtinės su ašaromis akyse gieda himną garsiau už kitus.
- Devyniais atvejais iš dešimties jis turi vokišką galiniais ratais varomą automobilį.
- Jo žandai būna sveikai mėsingi, o nosis - švelniai paraudusi.
- Ilsėtis toks veikėjas pamėgęs, kaip pats sako, „Tenerifoj“, nes ten, kaip ir namuose - viskas įskaičiuota.
tags: #sporto #klubuose #maispinigiu #mokejimo #tvarka