Parolimpinės žaidynės - tai ne tik sportininkų su negalia varžybos, bet ir galimybė parodyti savo stiprybę, įveikti iššūkius ir įkvėpti kitus. Šiame straipsnyje apžvelgiama parolimpinių žaidynių istorija, jų reikšmė ir Lietuvos sportininkų indėlis.
Parolimpinio judėjimo ištakos ir raida
Parolimpinis judėjimas prasidėjo 1948 m., kai vokiečių ir britų neurologas Ludwigas Guttmannas Stoke Mandeville'yje (Didžioji Britanija) surengė pirmąsias vežimėliuose sėdinčių neįgaliųjų sportininkų varžybas, pavadintas Stoke Mandeville'io žaidynėmis. Šios žaidynės davė pradžią paralimpiniam judėjimui.
Pirmosios paralimpinės žaidynės įvyko 1960 m. Romoje (Italija). Jose dalyvavo 400 sportininkų iš 23 šalių. Žaidynių programą sudarė 6 sporto šakos vienintelėje vežimėlių kategorijoje. Vėliau neįgaliesiems pritaikyta apie 18 olimpinių sporto šakų, kai kurios iš jų yra specifinės (lenktynės vežimėliuose, svorių stūmimas atsigulus). 1969 m. pradėtos rengti specialios olimpinės žaidynės sutrikusio intelekto žmonėms. 1976 m. Švedijoje surengtos pirmosios žiemos parolimpinės žaidynės.
Nuo 1992 m. parolimpinės žaidynės yra susietos su olimpinėmis žaidynėmis - vyksta tose pačiose sporto arenose, lygiai po trijų savaičių. Varžybas organizuoja Tarptautinis parolimpinis komitetas. Svarbu pažymėti, kad parolimpinėse žaidynėse negali dalyvauti turintys klausos negalią. Tokiems sportininkams rengiamos atskiros deflimpiados.
Parolimpinių žaidynių reikšmė
Parolimpinės žaidynės yra svarbios dėl kelių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Kur sekti teniso rezultatus
- Sportininkų su negalia fizinis aktyvumas ir sveikata. Žaidynės skatina žmones su negalia sportuoti ir būti fiziškai aktyviais, o tai gerina jų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
- Visuomenės sąmoningumas ir įtraukumas. Parolimpinės žaidynės didina visuomenės sąmoningumą apie negalią ir skatina įtraukumą. Žaidynės įrodo, kad sportininkai su negalia gali pasiekti didelių sporto laimėjimų ir yra vertingi visuomenės nariai.
- Lygybė. Parolimpinės žaidynės padeda keisti visuomenės požiūrį į negalią ir įrodo, kad sportininkai su negalia gali pasiekti didelių sporto laimėjimų.
Parolimpinės žaidynės: sportas visiems
Parolimpinės žaidynės - olimpinės žaidynės, skirtos varžytis sportininkams, turintiems fizinę negalią. Svarbu pažymėti, jog parolimpinėse žaidynėse negali dalyvauti turintys klausos negalią. Plaukti neturint abiejų rankų. Minti dviratį, turint tik vieną ranką ir vieną koją. Šaudyti iš lanko neturint abiejų rankų. Berankė plaukikė iš Kinijos prieš plaukimo nugara startą laikosi įsikibusi dantimis į trenerio laikomą rankšluostį. Stalo tenisininkė kamuoliuką pasimėtėja tiesiog nuo neišsivysčiusios rankos bigės. Šaulys iš lanko į taikinius strėles laido lanką laikydamas kojos pirštais. Žiūrovai tokius epizodus stebi netekę žado. Išties, sporto aistruoliai prie to nėra pratę. Nors gimė be rankų, amerikiečių lankininkas Metas Stucmanas (Matt Stutzman) užsibrėžęs iškovoti aukso medalį.
Lietuvos dalyvavimas parolimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai parolimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1992 m. Barselonoje (Ispanija).
Lietuvos parolimpiečių pasiekimai
Per Nepriklausomybės metus Lietuvos parolimpiečiai iškovojo trisdešimt medalių, iš kurių keturi - aukso. Tačiau ne tik žiūrovai nepakankamai vertina Lietuvos parolimpiečių pasiekimus. Valstybinės premijos olimpinių ir parolimpinių žaidynių čempionams bei prizininkams taip pat ženkliai skiriasi. Už pirmąją vietą Lietuvos olimpiečiai gauna beveik 116 tūkst. eurų, už antrąją - 58 tūkst., o už trečiąją - 43 tūkst. Parolimpiečių prizinės vietos įvertinamos 17 tūkst., 9 tūkst. ir 6 tūkst. eurų, t. y. beveik septyniais kartais mažiau.
Pabaigus sportininko karjerą, valstybinė renta, kurią gauna visi olimpinių žaidynių prizininkai, Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojai bei rekordininkai, skiriama tik parolimpinių žaidynių aukso medalių laimėtojams.
Žymūs Lietuvos parolimpiečiai
Vienas garsiausių Lietuvos parolimpiečių yra Kęstutis Skučas, varžęsis net keliose sporto šakose (plaukime, krepšinyje vėžimėliuose, lengvojoje atletikoje) ir 2004 m. Atėnų parolimpinėse žaidynėse pelnęs sidabro medalį. 2016 m. Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse čempionu tapo Mindaugas Bilius. 2021 m. Tokijo vasaros parolimpinėse žaidynėse plaukikas Edgaras Matakas iškovojo bronzos medalį.
Taip pat skaitykite: Teniso ir padelio turnyras Dubingiuose 2015: apžvalga
Pasirengimas parolimpinėms žaidynėms
Nors parolimpinių žaidynių data - rugsėjo 7-18 d., Lietuvos parolimpinis komitetas ir sportininkai joms ruošiasi jau daugiau nei trejus metus.
Pasak G. Zavadckio, be rėmėjų pagalbos būtų labai sudėtinga pritraukti naujų talentų, tinkamai ugdyti esamus sportininkus, suteikti jiems reikalingą sporto įrangą, finansuoti dalyvavimą tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Dvejetų stalo teniso taisyklės
tags: #tenisas #parolimpinese #zaidynese