Įvadas
Lietuvos sporto universitetas (LSU) ne tik rengia aukščiausio lygio sportininkus ir sporto specialistus, bet ir puoselėja unikalų identitetą, kurio dalis yra išskirtinė sportinė apranga. Šis straipsnis apžvelgia LSU aprangos istoriją, raidą nuo universiteto įkūrimo iki šių dienų, bendradarbiavimą su žinomais gamintojais ir jos svarbą universiteto bendruomenei bei Lietuvos sportui.
LSU Aprangos Istorija: Nuo Ištakų Iki Šių Dienų
LSU Ištakos ir Aprangos Formavimosi Pradžia
LSU ištakos siekia 1934 m., kai buvo įkurti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Šie kursai rengė kūno kultūros specialistus ir suteikė jiems aukštąjį išsilavinimą. 1945 m. buvo įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, kuris 1999 m. tapo Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), o 2012 m. - Lietuvos sporto universitetu (LSU).
Aprangos formavimosi pradžia buvo susijusi su poreikiu atskirti universiteto sportininkus nuo kitų sporto organizacijų atstovų. Pirmosios LSU aprangos buvo paprastos, bet funkcionalios, atspindinčios to meto sporto tendencijas.
Aprangos Raida Sovietmečiu
Sovietmečiu LSU, kaip ir visos kitos sporto organizacijos, turėjo laikytis griežtų standartų, įskaitant ir aprangos. Apranga turėjo atitikti ideologinius reikalavimus ir reprezentuoti tarybinę sistemą. Nepaisant to, LSU stengėsi išlaikyti savo identitetą ir aprangoje naudoti Lietuvos simbolius.
Lietuvos kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m., o tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai. Šie skyriai 1947 m. buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai.
Taip pat skaitykite: Sportas "Delfi TV": Tenisas
Apranga Atkūrus Nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, LSU gavo galimybę laisvai pasirinkti aprangos dizainą ir naudoti Lietuvos valstybės simbolius. Apranga tapo moderni, patogi ir atitinkanti aukščiausius sporto standartus. Universiteto apranga pradėta naudoti ne tik sportinėms varžyboms, bet ir reprezentaciniams renginiams.
Lietuvos sporto organizavimas gerokai kito nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos valstybingumą. 1990 m. balandžio mėn. vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas.
LSU Apranga Šiandien
Šiandien LSU apranga yra moderni, patogi ir atitinka aukščiausius sporto standartus. Universiteto apranga naudojama ne tik sportinėms varžyboms, bet ir reprezentaciniams renginiams. LSU didžiuojasi savo apranga, kuri reprezentuota universiteto vardą ir Lietuvos sportą.
Universiteto studentai gali ne tik savarankiškai sportuoti treniruoklių ar fizinio rengimo salėse, bet taip pat gali lankytis vaikinų bei merginų krepšinio, salės bei lauko futbolo, stalo teniso, badmintono, jogos, aerobikos, tinklinio bei kituose užsiėmimuose.
Bendradarbiavimas su „Hummel“: Išskirtinė Apranga LSU Studentams
Lietuvos sporto universiteto studentai gali pasigirti tuo, kad vieninteliai Lietuvoje dėvi išskirtines sportines aprangas, o jas kūrė kartu su pasaulyje žinoma gamintoja „Hummel“. Šis bendradarbiavimas yra puikus pavyzdys, kaip universitetas siekia užtikrinti aukščiausią kokybę ir stilių savo studentams.
Taip pat skaitykite: Išsamus YONEX raketės vadovas
Sporto ir laisvalaikio centro vedėjo Česlovo Garbaliausko iniciatyva, prieš kelerius metus LSU pradėjo bendradarbiauti su „Hummel“ atstovais Lietuvoje bendrove „V.Butkevičius ir partneriai“. „Specialiai mums sukurta apranga pasipuošė visos Universiteto komandos ir individualių sporto šakų atstovai. Tai - išskirtinis atvejis studentų sporte, neabejoju, kad bendradarbiavimą tęsime“, - teigė Č. Garbaliauskas.
Studentų sporto aprangas „Hummel“ sukūrė apklaususi studentus, kai kurie jų tapo ir modeliais. „Susidomėjimas aprangomis didelis, studentai gali įsigyti vyriškus ir moteriškus bliuzonus, švarkus ir kelnes“, - teigė LSU Infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas Žilvinas Stankevičius.
Kineziterapijos studijų programos trečios grupės studentai nusprendė nustebinti dėstytojus ir įsigijo stilingas aprangas. „Jas dėvėsime praktinių pratybų metu ir laisvalaikiu. Aprangos patogios, gražios, todėl ir nusprendėme jas nusipirkti“, - teigė LSU studentė Evelina Budėnaitė.
LSU Indėlis į Lietuvos Sportą
LSU per visus veiklos metus parengė daugiau kaip 15000 fizinio ugdymo mokytojų, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerių, kineziterapijos ir visuomenės sveikatos specialistų, turizmo ir sporto vadybininkų. Universiteto absolventai ir studentai garsina Lietuvos vardą tarptautinėse varžybose, o LSU apranga yra neatsiejama šio pasiekimo dalis.
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) - savarankiška visuomeninė organizacija. Viena aktyviausių Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) bei Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA), grindžianti savo veiklą šių organizacijų bei pagrindiniais Olimpinės chartijos įstatais, pritaikytais Lietuvos Respublikai. LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, skatina akademinio jaunimo fizinį ir dvasinį ugdymą kaip sveiko gyvenimo filosofiją, sporto vertybes, bendradarbiavimą su kitų šalių studentų sporto organizacijomis, atsiriboja nuo diskriminacijos, prievartos, dopingo vartojimo atvejų.
Taip pat skaitykite: Teniso Kortų Adresai
LSU Studentų Pasiekimai Tarptautinėse Varžybose
Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, taip pat atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, o SSRS - tarptautinėse varžybose. 1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurios varžybose dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai.
1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai. 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 14 Lietuvos studentų. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai.
Daug svarių pergalių Lietuvos studentai pasiekė pasaulio studentų žaidynėse - universiadose. Po Antrojo paulinio karo pasaulio studentų žaidynėse SSRS komandų sudėtyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1949 m. Budapešte ir laimėjo penkis aukso medalius.
LSU Studentų Pasiekimai Universiadose
2007 m. Bankoko universiadoje pasipylė medaliai. 2009 m. Belgrado universiadoje Lietuvos studentai sportininkai iškovjo 3 medalius: sprinterė Lina Grinčikaitė-Samuolė (100 m.
2011 metų Šendženo (Kinija) universiada buvo kone sėkmingiausia per visą Lietuvos studentų sportą. Giedrius Titenis (MRU) plaukimo 100 m ir 200 m krūtine iškovojo du aukso medalius, Vilija Sereikaitė (VPU) du kart gerindama pasaulio universiados rekordus, treko asmeninėse 3 km persekiojimo lenktynėse iškovojo auksą, Vilma Rimšaitė (LKKA) BMX individualiose dviračių varžybose iškovojo aukso medalį, Eglė Zablockytė, Aušrinė Trebaitė (abi VPU), Aleksandra Sošenko (LKKA) komandinėse dviračių lenktynėse 30 km iškovojo taip pat aukso medalį. Sprinteris, LKKA studentas Rytis Sakalauskas tik per plauką nusileido Nigerijos sportininkui ir 100 m bėgimo rungtyje iškovojo sidabro medalį, taip pat sidabro medalius iškovojo lengvaatletės VU studentė Airinė Palšytė (šuolis į aukštį), LKKA studentė Viktorija Žemaitytė (septynkovė) ir LKKA studentė Zinaida Sendriūtė (diskas). Sunkiosios atletikos atstovas Aurimas Didžbalis (KU) iškovojo taip pat sidabro medalį. Bronzos medalius iškovojo trijų sporto šakų atstovai: ŠU studentas Tautvydas Biknius BMX dviračių klasėje, individualiose varžybose, sprinterė Lina Grinčikaitė-Samuolė (KU) ir vaikinų krepšinio komanda, kurią sudarė: Matas Sapiega, Edgaras Stanionis, Gediminas Orelik (KU), Marius Valukonis, Ernestas Ežerskis, Mindaugas Kupšas (VDU), Darius Gvezdauskas, Julius Jucikas (ŠU), Augustas Pečiukevičius, Gediminas Žylė, Mantas Kadzevičius (MRU), Osvaldas Matulionis (KU), vyr.
2013 metų Kazanės universiadoje (Rusija) Lietuvos studentai iškovojo 11 medalių: 2 aukso medalius iškovojo Jegvenij Šuklin (MRU, baidarių-kanojų irklavimas, C-1 200 ir C-1 500 m), Ignas Navakauskas (MRU, baidarių-kanojų irklavimas, K-1 200), Saulius Ritter ir Rolandas Masčinskas (MRU, M2x irklavimas), Donata Vištartaitė-Karalienė (LSU) ir Milda Valčiukaitė (VU) W2x irklavimas, Mindaugas Griškonis (MRU, M1x irklavimas), Lina Grinčikaitė-Samuolė (LSU, 100 m bėgimas), Tada Tamašauskas (LEU, +91 kg.
2015 metais Kvandžu (Kinija) vykusioje vasaros universiadoje Lietuvos studentai iškovojo 7 medalius. Aukso medalius iškovojo: Donata Vištartaitė-Karalienė (LSU) ir Milda Valčiukaitė (VU) W2x irklavimas, Saulius Ritter ir Rolandas Masčinskas (MRU, M2x irklavimas), Žygimantas Gališanskis (KTU, M1x irklavimas), Lina Šaltytė (LSU, W1x irklavimas), Airinė Palšytė (VU, lengvoji atletika, šuolis į aukštį). Sidabro medalį iškojo LSMU studentė, irkluotoja lengvo sv. kategorijoje Sonata Petrikaitė (Gelžinienė).
2017 metų vasaros universiadoje Taipėjuje (Taivanas) Lietuvos studentai iškovojo septynis medalius: auksą po 10 metų pertraukos iškovojo vaikinų krepšinio komanda: Kristupas Žemaitis (LSU), Mindaugas Kačinas (JAV), Martinas Geben (JAV), Dovis Bičkauskis (MRU), Regimantas Miniotas, Justas Tamulis, Tomas Dimša, Paulius Danisevičius, Donatas Tarulis, Martynas Sajus (VDU), Ignas Vaitkus, Evaldas Šaulys (KU), vyr. treneris Tomas Masiulis, treneriai Evaldas Beržininkaitis ir Marius Tamolis, kineziterapeutas Romas Petraitis. Plaukikas Danas Rapšys (LEU) iškovojo net tris medalius plaukimo 200 m nugara ir laisvuoju stiliumi - du aukso medaliai, o 100 m plaukimo nugara - bronzos medalį. Dziudo sportininkė, LSU absolventė Santa Pakenytė, svorio kategorijoje +78 kg iškovojo sidabro medalį, o absol.sv.kat- bronzos medalį.
2019 metų vasaros universiadoje Naapolyje (Italija) Lietuvos studentai iškovojo keturis medalius: visus medalius iškovojo lengvosios atletikos sportininkai - ieties metikė, LSU studentė Liveta Jasiūnaitė - aukso medalį, Edis Matusevičius žaidynių metu iškovojo sidabro medalį, bet 2020 m. vasario mėnesį diskvalifikavus Moldavijos sportininką už dopingo vartojimą, auksas perduotas Lietuvos sportininkui Edžiui Matusevičiui.
2023 metų pasaulio vasaros universitetų žaidynėse Čengdu mieste (Kinijoje) Lietuvos sportininkai iškovojo 12 medalių. Ieties metikas, LSU absolventas Edis Matusevičius iškovojo aukso medalį ir apgynė čempiono titulą. VDU studentė, plaukikė Kotryna Teterevkova iškovojo net tris aukso medalius ir įvykdė du Olimpinius normatyvus, VDU absolventas, irkluotojas (M1x) Povilas Stankūnas taip pat iškovojo aukso medalį. Moterų porinė dvivietė įgula (W2x) Ugnė Juzėnaitė (Kauno kolegija) ir Martyna KAzlauskaitė (VDU) iškovojo aukso medalį. Sidabro medaliais pasidabino: trišuolininkė, VU studentė Diana Zagainova, dešimtkovės atstovas, LSU studentas Edgaras Benkunskas, JAV studijuojantis plaukikas Tomas Navikonis, vyrų porinė dvivietė (m2x) Domantas Maročka (Ohajo univ, JAV) kartu su Mantu Juškevičiumi (VDU…
Studentų Sporto Tradicijos Lietuvoje
Studentų sportas Lietuvoje turi daug gražių tradicijų. Jų ištakos siekia 1922 m. Per 100 metų studentai, jų treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai, sporto organizatoriai, medikai į Lietuvos sporto istoriją įrašė daug prasmingų puslapių.
Vienas iš pagrindinių 1918 m. vasario 16 d. atsikūrusios Lietuvos valstybės rūpesčių buvo kuo skubiau atkurti Vilniaus universitetą. Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą ir nutarė, kad universitetas pradės veikti nuo 1919 m. Lietuvos Vyriausybė tik 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje sostinėje Kaune atidarė Lietuvos universitetą, nes trejus metus teko kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Universitetas Kaune buvo pirma nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, plačiai atvėrusi duris į mokslą šalies jaunimui. Universiteto studentai ėmė rūpintis įvairiais savo reikalais: ekonominiais, ideologiniais, tautiniais, sveikatos, reprezentaciniais ir kt. Šioje aukštojoje mokykloje ėmė kurtis įvairios organizacijos.
Lietuvos sporto sąjūdžiui, ypač 3-ajame dešimtmetyje, buvo būdinga ideologinė dvasia, dauguma sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis. Lietuvos universitete įkurta pirmoji sporto organizacija tapo studentų sporto sąjūdžio pradininke Lietuvoje, buvo įsteigta studentų ateitininkų sporto sekcija, 1922 m. lapkričio 14 d. ji pasivadino „Achilo“ sporto klubu. Tai buvo pirmas Lietuvos akademinio jaunimo sportinis sambūris.
Studentų Sporto Laikotarpiai Nepriklausomoje Lietuvoje
Nepriklausomos Lietuvos studentų sporto istorijoje galima išskirti tris laikotarpius. Pirmuoju laikotarpiu (1922 m. Antruoju laikotarpiu (1930 m. kovo 9 d. - 1937 m. Trečiuoju laikotarpiu (1937 m. gegužės 20 d. - 1940 m.
1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavo Sovietų Sąjunga. Sovietai pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal savo modelį. Vilniaus, Kauno universitetai, Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti, tačiau totalitarinis Stalino režimas pavertė pokario metus labai skaudžiu Lietuvai ir jos žmonėms istorijos tarpsniu.
Lietuvos Studentų Sporto Asociacija (LSSA)
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu. Tada griuvo beveik visos struktūros (ne tik sporto). Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus. Ne visų Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai, kūno kultūros katedrų vedėjai pradžioje tam pritarė. Buvo abejojančiųjų.
Į pirmąjį steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Teko šaukti antrąjį, kurio metu ir buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai, išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, generaliniu sekretoriumi - Vaidotas Verba (LKKI).
Nors buvo įkurta LSSA, tačiau šalies studentų sporto sąjūdyje vyravo dvivaldystė - kaip ir seniau, studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažėl LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, LSSA talismanas - pelėdžiukas Žiniukas. Jo autorius - tautodailininkas R.
LSSA Veikla ir Tikslai
Organizuoja šalies studentų sporto šakų čempionatus, lygas, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, studentų „Sporto visiems“ festivalius ir kitus renginius.
Anot FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų. Tai lemia ekonominė, politinė, geografinė ir kt. šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga, reikia ieškoti racionalaus grūdo.
LSSA organizuoja daugiau kaip 20 sporto šakų šalies studentų čempionatus. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, pasaulio žiemos ir vasaros universitetų žaidynėse, pasaulio ir europos studentų čempionatuose. Be jokios abejonės, sporto varžybų sistema bus plečiama ir tobulinama. Tai visų pirma priklausys nuo sporto veiklos organizavimo pačioje aukštojoje mokykloje, jos sporto klubuose. Plėtoti šio lygio varžybų sistemą, mūsų manymu, yra daugiausia išteklių. Tačiau aukštosioms mokykloms būtina parama. Lietuvos studentų sporto asociacija tai puikiai suvokia ir koordinuoja visą savo veiklą kartu LTOK, įvairiomis federacijomis, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, miestų sporto skyriais. Būtina toliau vykdyti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius studentų sporto problemas.
1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo visose pasaulio universitetų žaidynėse (universiadose): žiemos: Zakopanėje (Lenkija); Chakoje (Ispanija); Muju Chonju (Pietų Korėja); Tatrų Poprade (Slovėnija); Zakopanėje (Lenkija); Tarvizijuje (Italija); Insbruke (Austrija); Turine (Italija); Trentine (Italija); Granadoje (Ispanija), Almatoje (Kazachstanas), Krasnojarske (Rusija) ir Leik Pleside (JAV); vasaros: Bafale (JAV); Fukuokoje (Japonija); Sicilijoje (Italija); Maljorkos Palmoje (Ispanija), Pekine (Kinija); Daegu (Pietų Korėja); Izmyre (Turkija); Bankoke (Tailandas); Šendžene (Kinija); Kazanėje (Rusija); Gvangdžiu (P.Korėja); Taipėjuje (Taivanas) ir Neapolyje (Italija). Taip pat buvo studentai dalyvavo FISU pasaulio čempionatuose.
tags: #teniso #universitetas #nauji #marskineliai