Įvadas
Dailusis čiuožimas - tai sportas, kuris harmoningai derina atletiškumą, techninį meistriškumą, meninę išraišką ir muzikinę interpretaciją ant ledo. Sportininkai, individualiai, porose arba grupėse šokiuose ant ledo, atlieka sudėtingus suktukus, šuolius, piruetus ir čiuožimo sekas. Vertinamas ne tik techninis programos sudėtingumas, bet ir artistinis pasirodymo aspektas. Dėl savo vizualinio patrauklumo dailusis čiuožimas yra vienas populiariausių žiemos olimpinių žaidynių sportų, turintis platų gerbėjų ratą visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime dailiojo čiuožimo istoriją, taisykles, dabartinę situaciją ir Lietuvos sportininkų pasiekimus olimpinėse žaidynėse.
Dailiojo Čiuožimo Istorija
Dailusis čiuožimas atsirado Nyderlanduose ir minimas jau XII amžiuje. Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas buvo įkurtas 1742 m. Edinburge (Škotija). Europos čempionatai rengiami nuo 1891 m., pasaulio - nuo 1896 m. 1892 m. įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (ISU), kuri vienija 101 narį iš 80 šalių. ISU 1906 m. atskyrė moterų ir vyrų rungtis. Nuo 1908 m. į pasaulio čempionatų programą įtrauktas porinis čiuožimas, o nuo 1952 m. - šokiai ant ledo. Į olimpinių žaidynių programą dailusis čiuožimas įtrauktas nuo 1908 m. (moterų ir vyrų pavienis, porinis čiuožimas), o nuo 1976 m. ir šokiai ant ledo. Nuo 2014 m. į žiemos olimpines žaidynes įtrauktos komandinės varžybos, kurias sudaro abi individualios rungtys, porinis čiuožimas ir šokiai ant ledo.
Dailusis čiuožimas - seniausia žiemos olimpinių žaidynių sporto šaka. Dailiojo čiuožimo debiutas įvyko dar tada, kai žiemos olimpinės žaidynės net nebuvo rengiamos. Tad pirmąkart į olimpinę programą dailusis čiuožimas buvo įtrauktas 1908 m. Londono, o paskui - 1920 m. Antverpeno vasaros olimpinėse žaidynėse. Iki 1972-ųjų buvo rengiamos vyrų ir moterų asmeninės bei porų varžybos, o šokiai ant ledo į olimpinę programą įtraukti nuo 1976 m.
Dailiojo Čiuožimo Taisyklės ir Rungtys
Varžybos vyksta 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje. Vertinama figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas, čiuožimo grožis. Pavienio ir porinio dailiojo čiuožimo programa būna privalomoji (trumpoji; sportininkai privalo atlikti tam tikros sudėtingumo kategorijos figūras) ir laisvoji (ilgoji), šokių ant ledo - privalomieji šokiai (sportininkai privalo atlikti tam tikras šokių žingsnių serijas), originalusis ir laisvasis šokiai. Atlikdami šokių ant ledo programą čiuožėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 s, kėlimai - ne aukščiau pečių lygio.
Yra šios dailiojo čiuožimo olimpinės rungtys: pavienis (vyrų ir moterų), porinis (mišrių porų) dailusis čiuožimas, šokiai ant ledo (mišrių porų) ir komandinė. Vyrų, moterų ir porų varžybose sportininkai atlieka po dvi programas: trumpąją su privalomaisiais techniniais elementais ir laisvąją, į kurią taip pat įeina privalomųjų techninių elementų, bet suteikiama daugiau laisvės, kaip juos atlikti. Patys čiuožėjai pasirenka muziką, pagal kurią nori atlikti abu šiuos šokius. Šokių ant ledo varžybų dalyviai atlieka ritminę (trumpąją) ir laisvąją programas. Ritminės programos muzikos žanrą kasmet nustato ir paskelbia Tarptautinė čiuožimo sąjunga.
Taip pat skaitykite: Saugos Priemonės ir Čiuožimo Inventorius
Taškus už pasirodymą varžybose skiria du techniniai specialistai ir techninis kontrolierius. Jie vertina čiuožėjų techninių elementų atlikimą, o šokių kokybę ir meninius elementus vertina devynių teisėjų komisija. Galutinę sportininkų rikiuotę ir medalininkus nulemia bendra taškų, gautų už du šokius, suma. Komandines varžybas sudaro du etapai - atrankos ir finalinis. Čia čiuožėjai irgi rodo dvi programas - trumpąją ir laisvąją. Atrankos etape keturių dailiojo čiuožimo rungčių vienos šalies atstovai - du pavieniai čiuožėjai, vyras ir moteris, bei ledo šokėjų pora ir porinio čiuožimo duetas - atlieka trumpąsias programas ir kovoja dėl kuo geresnių įvertinimų. Šios varžybos rengiamos prieš atidarymo ceremoniją ir jose dalyvauja dešimties geriausių šalių čiuožėjai (pagal to sezono pasaulio reitingą).
Dailusis Čiuožimas Lietuvoje
Lietuvoje dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1923 m., o pirmosios varžybos įvyko 1924 m. 1931 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Iki Antrojo pasaulinio karo varžybos vyko ant natūralaus ledo, todėl dėl oro sąlygų kiti čempionatai įvyko tik 1932, 1937 ir 1940 m. Lietuvos sportininkai 1929 ir 1935 m. dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose, o 1937 m. - universiadoje Australijoje. Geriausi 1924-1941 m. čiuožėjai buvo Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė ir F. Zeikuvienė.
Nuo 1951 m. vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1960 m. Kaune ir 1963 m. Vilniuje įsteigtos dailiojo čiuožimo mokyklos. 1976 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla. 1991 m. Lietuvos čiuožimo federacija tapo Tarptautinės čiuožėjų sąjungos nare, o nuo 1992 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose.
Lietuvos Olimpiečiai
Lietuvos olimpiečiai dailiajame čiuožime:
- Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (1992, 1994, 1998, 2002, 2006)
- Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas (2014)
- Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala (2022)
Aukščiausia pasiekta vieta - penkta, ją 2002 m. Solt Leik Sityje iškovojo M. Drobiazko ir P. Vanagas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius
Kontroversijos Ir Skandalai
Dailusis čiuožimas, kaip ir daugelis sporto šakų, nėra apsaugotas nuo kontroversijų. Teisėjų subjektyvumas, dopingo skandalai ir amžiaus apribojimai yra temos, kurios nuolat kelia diskusijas.
Teisėjų Subjektyvumas
Dailusis čiuožimas visuomet buvo subjektyvus sportas, nes jį pirmiausia vertina žmonės, t. y. teisėjai. Kilo didelė sumaištis, buvo rašomos peticijos teisėjams, piktinamasi sprendimu. Dailusis čiuožimas visuomet buvo subjektyvus sportas (juk jį pirmiausia vertina žmonės, t. y. teisėjai). Galiausiai nieko nepešta, nors daugeliui buvo aišku, kad teisėjų įvertinimas nebuvo teisingas, o veikiau iš anksto sutartas stipresnių, turtingesnių ir įtakingesnių dailiojo čiuožimo federacijų.
Po didžiausių sporte įvykusių skandalų Tarptautinė čiuožimo sąjunga (angl. International Skating Union (ISU)) nusprendė surasti kiek įmanoma objektyvesnį čiuožėjų vertinimo būdą. Pavyzdžiui, tam, kad galima būtų išvengti didelio teisėjų (ne)palankumo čiuožėjams, visi patys didžiausi ir patys mažiausi jų skiriami įvertinimai už vieną ar kitą šokio elementą nebūna įtraukiami į bendrą „įskaitą“. Dar vienas svarbus dalykas - kiekvienas iš programos elementų turi savo pamatinę vertę (angl. base value), kurią čiuožėjas, įtraukęs elementą į programą, užsidirba. Vėliau prie pamatinės vertės prisideda ir papildomi balai už elemento atlikimo kokybę (prastai atliktas elementas balus gali atimti). Šie pokyčiai buvo itin reikalingi dėl jau minėtų skandalų vertinime, bet taip pat pakeitė ir patį sportą. „Lengviau ir objektyviau“ įvertinami sportiniai elementai šiuo metu dailiajame čiuožime laikomi svarbesniais.
Dopingo Skandalai
Pekino olimpines žaidynes sudrebino 15-metės rusės Kamilos Valijevos dopingo skandalas, kuriame iki šiol lieka neaišku, kokių sankcijų sulauks rusė. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ir tarptautinė antidopingo agentūra (WADA) norėtų, kad K.Valijeva būtų suspenduota, o galiausiai viską turėtų nuspręsti sporto arbitražo teismas.
Primename, jog pirmadienį nuspręsta, kad praėjusią savaitę į dopingo skandalą pakliuvusi 15-metė Rusijos dailiojo čiuožimo atstovė K.Valijeva gali toliau tęsti pasirodymą Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse. Tą nusprendė Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS).
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkai Pjongčange
Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA) nusprendė imtis labai griežtų priemonių prieš šalies olimpietę Mariją Sockovą. „Reuters“ teigimu, M.Sockova pažeidė antidopingo agentūros taisykles, o tam, kad išvengtų bausmės, nusprendė pateikti suklastotus dokumentus, kurie neva įrodė jos nekaltumą. Teigiama, kad taip ji norėjo pasiteisinti dėl dopingo testų praleidimo.
Amžiaus Apribojimai
Diskusijos dėl amžiaus apribojimų dailiajame čiuožime vyksta nuolat. Vienas argumentas yra tas, kad jauni sportininkai gali būti labiau pažeidžiami traumų ir perdegimo. Kitas argumentas yra tas, kad amžiaus apribojimai diskriminuoja talentingus jaunuolius, kurie yra pajėgūs varžytis su suaugusiaisiais.
Dailusis Čiuožimas Šiandien: Tendencijos ir Iššūkiai
Šiuolaikinis dailusis čiuožimas yra vienas greičiausiai besivystančių sportų: nuolatinė techninė sporto evoliucija (vis sudėtingesni elementai) būtent šiais metais pasiekė didžiausią piką. Galiausiai - dailusis čiuožimas (daugiausia kalbu apie moterų ir vyrų vienetų varžybas) savo pačia aukščiausia ir kokybiškiausia forma pasiekia kone tobulą meno kūrinio ir atletiškumo darną.Itin didelių pokyčių patyrė vyrų ir moterų vienetų varžybos: techniniai elementai, t. y. veikiau sportinė, o ne meninė dailiojo čiuožimo dalis vystėsi labai sparčiai.
Per pastaruosius keletą metų dailiojo čiuožimo varžybos pasikeitė neatpažįstamai. Itin didelių pokyčių patyrė vyrų ir moterų vienetų varžybos: techniniai elementai, t. y. veikiau sportinė, o ne meninė dailiojo čiuožimo dalis vystėsi labai sparčiai. 2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse vyrai sklandžiai įveikė 8 keturgubus šuolius. Vankuverio olimpinėse žaidynėse keturgubų šuolių buvo vos 4. Būtent šiais metais pradėjo sparčiai keistis ir moterų sportas.
Ateities Perspektyvos
Dailusis čiuožimas nuolat tobulėja, todėl ateityje galime tikėtis dar sudėtingesnių techninių elementų, naujų meninių interpretacijų ir dar didesnio sportininkų meistriškumo. Taip pat tikėtina, kad bus toliau diskutuojama apie taisyklių pakeitimus, siekiant užtikrinti sąžiningumą, objektyvumą ir sporto saugumą.
tags: #dailusis #ciuoimas #olimpines #2048 #pasirodymas