Įvadas
Tokijo olimpinės žaidynės, perkeltos į 2021 metus dėl pasaulinės sveikatos krizės, tapo iššūkiu sportininkams visame pasaulyje. Atrankos kriterijai, nuolat kintantys dėl pandemijos, kėlė daug neaiškumų ir reikalavo prisitaikymo. Šiame straipsnyje aptariami atrankos kriterijai, su kuriais susidūrė Lietuvos sportininkai, ypač maratono bėgikai, siekdami kelialapio į šias prestižines varžybas.
Atrankos Sistemos Pokyčiai ir Prisitaikymas
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) glaudžiai bendradarbiavo su tarptautinėmis federacijomis ir nacionaliniais olimpiniais komitetais (NOK), siekdamas apibrėžti reikalingus pokyčius kiekvienos sporto šakos atrankos sistemai. Į procesą buvo įtraukta įgaliotų NOK‘ų grupė, o konsultacijos su atletais vyko per tarptautines federacijas.
Atrankos sistemos principai buvo atnaujinti, siekiant išaiškinti likusių vietų žaidynėse savininkus. TOK sporto departamentas bendradarbiavo su federacijomis, kad išsiaiškintų, ar reikalingi pakeitimai. Pagrindinis tikslas buvo išlaikyti naujas atrankos sistemas kuo panašesnes į tas, kurias TOK VK patvirtino dar 2018 metais.
Sporto Šakos ir Disciplinos
Kai kurios sporto šakos ir disciplinos užbaigė savo kvalifikaciją, o kvotos jau buvo paskirstytos. Komandų sudėtį nustatė NOK‘ai, nes visose sporto šakose kvotos buvo paskiriamos NOK‘ams. Tai apėmė:
- Dviračių sportą (plentas ir trekas)
- Žirgų sportą (dailusis jojimas, konkūrai, trikovė)
- Žolės riedulį
- Softbolą
Kitoms sporto šakoms atrankos procesas tęsėsi pagal originaliai patvirtintą sistemą, tiesiog pratęsiant kvalifikacijos laikotarpį. Tai apėmė:
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
- Šaudymą iš lanko
- Sinchroninį plaukimą
- Beisbolą
- 3×3 krepšinį
- Kanojų sportą (slalomas ir sprintas)
- Šuolius į vandenį
- Fechtavimą
- Futbolą
- Golfą
- Gimnastiką (sportinę, ritminę ir šuolius ant batuto)
- Rankinį
- Karate
- Plaukimo maratoną
- Šiuolaikinę penkiakovę
- Regbį
- Buriavimą
- Sportinį laipiojimą
- Banglenčių sportą
- Stalo tenisą
- Tenisą
- Triatloną
- Vandensvydį
Kai kurios sporto šakos atliko mažas korekcijas, pavyzdžiui, laikotarpio pratęsimas minimalių kriterijų įvykdymui, nepanaudotų sportininkų vietų perskirstymo proceso paaiškinimas ir paaiškinimas, kurios varžybos turės įtakos atrankai. Tai apėmė:
- Irklavimą
- Plaukimą
- Badmintoną
- Riedlenčių sportą
- Tekvondo
- Imtynes
Tačiau lengvoji atletika, dviračių sportas (laisvojo stiliaus BMX, BMX lenktynės, kalnų dviračiai), sunkioji atletika, krepšinis ir dziudo atliko dideles korekcijas.
Amžiaus Reikalavimai
Amžiaus reikalavimai buvo pritaikyti pagal naujas Tokijo žaidynių datas. Sportininkai, kurie 2020 metais neatitiko amžiaus limito, bet jį atitiko 2021-aisiais, galėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tuo pat metu sportininkai, kurie 2020 metais neviršijo amžiaus limito, bet jį viršys 2021-aisiais, vis dar galėjo dalyvauti žaidynėse.
Buvo priimtos dvi išimtys:
- Boksas: Amžiaus reikalavimai buvo padidinti vieneriais metais.
- Futbolas: Atletai, kurie 2020 m. liepos mėn. būtų galėję varžytis žaidynėse, išsaugojo šią teisę ir 2021 m. liepos mėn. Amžiaus limitas vyrų turnyrui buvo 23 metai, tačiau Tokijo žaidynėse jis buvo 24 m. Taisyklė, kad komandoje gali būti trys vyresnio amžiaus futbolininkai - išliko.
Lietuvos Maratonininkų Iššūkiai
Maratono ir 50 km sportinio ėjimo rungčių atranka į olimpines žaidynes baigėsi gegužės 31-ąją. Dėl atšauktų varžybų ir kelionių apribojimų, maratonininkai susidūrė su dideliais sunkumais.
Taip pat skaitykite: Nuo Tokijo iki Paryžiaus: bilietų kelionė
Dalia Lobačevskė, planavusi bėgti Hamburge, buvo priversta nutraukti stovyklą dėl pasaulinės panikos ir grįžti anksčiau. Ji teigė, kad atšauktos varžybos ir neaiškumas dėl ateities labai sumažino motyvaciją treniruotis.
Remigijus Kančys, kuris buvo arčiausiai patekimo į žaidynes, taip pat išreiškė nusivylimą dėl atšauktų varžybų, tačiau stengėsi išlaikyti sportinę formą ir laukti kito starto.
Alternatyvos ir Prisitaikymas
Sportininkai turėjo ieškoti alternatyvų, tokių kaip dalyvavimas Kauno maratone, jei jis nebūtų atšauktas. Tačiau atšauktos varžybos ir treniruočių stovyklos, ribojama sporto klubų veikla sukėlė daug streso ir neaiškumo.
Individualūs Lietuvos Sportininkų Pasiekimai ir Aspiracijos
Nepaisant bendrų iššūkių, individualūs Lietuvos sportininkai demonstravo atkaklumą ir siekė įvykdyti olimpinius normatyvus. Įvairių sporto šakų atstovai susidūrė su skirtingomis atrankos sąlygomis, tačiau visi buvo vieningi siekyje atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Lengvoji Atletika
Simas Bertašius
Simas Bertašius, pagerinęs Lietuvos 1500 m rekordą Belgijoje, nepateko į Europos čempionatą Romoje, tačiau neprarado vilties debiutuoti olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Jis pastebėjo susidomėjimą bėgimu ir sulaukė pasiūlymų bėgti maratoną.
Taip pat skaitykite: Nuo projekto iki atidarymo: Tokijo olimpinis stadionas
Kiti Lengvaatlečiai
Septyni lengvaatlečiai įvykdė olimpinius normatyvus, įskaitant Andrių Gudžių, Edį Matusevičių, Dianą Zagainovą ir sportinio ėjimo atstovus. Tačiau daugelis kitų, įskaitant Airinę Palšytę ir Livetą Jasiūnaitę, turėjo įvykdyti normatyvus arba užimti pakankamai aukštą vietą pasaulio reitinge.
Buriavimas
Juozas Bernotas ir Viktorija Andrulytė iškovojo asmeninius kelialapius į Tokiją. Karolis Janulionis ir Martis Pajarskas turėjo progą prisijungti prie jų Europos atrankos varžybose Portugalijoje.
Gimnastika
Robertas Tvorogalas iškovojo vieną iš asmeninių kelialapių 2019 m. pasaulio čempionate. Tomas Kuzmickas turėjo galimybę prisijungti prie jo Europos pirmenybėse Šveicarijoje.
Imtynės
Mantas Knystautas iškovojo pirmąjį karjeros olimpinį kelialapį Europos atrankoje. Kiti olimpiniai kandidatai turėjo paskutinę progą prisijungti prie jo pasaulinėje atrankoje Bulgarijoje.
Irklavimas
Mindaugas Griškonis, Saulius Ritter ir Dovydas Nemeravičius bei Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė iškovojo olimpinius kelialapius 2019 metais. Tačiau I. Adomavičiūtė dėl antidopingo taisyklių pažeidimo į Tokiją nevyko. Trys papildomi kelialapiai buvo siekiami finalinėje olimpinėje atrankoje Šveicarijoje.
Plaukimas
Danas Rapšys įvykdė net trijų rungčių olimpinius A normatyvus, o Andrius Šidlauskas ir Giedrius Titenis - 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje. Bilietą į Tokiją iškovojo ir Lietuvos vyrų 4×100 m kompleksinės estafetės komanda.
Šiuolaikinė Penkiakovė
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir Justinas Kinderis iškovojo kelialapius į Tokiją. Kiti sportininkai kovojo dėl papildomų kelialapių pasaulio čempionate Egipte.
Saugumo Priemonės ir Apribojimai
Dėl COVID-19 pandemijos Tokijo olimpinės žaidynės vyko su griežtomis saugumo priemonėmis. Dalyviams buvo privaloma atsisiųsti mobiliąsias aplikacijas, fiksuojančias judėjimą ir savijautą. Likus 72 valandoms iki skrydžio į Japoniją, reikėjo atlikti PGR testą ir gauti neigiamą COVID-19 sertifikatą.
Atvykus į Japoniją, oro uoste buvo atliekamas greitasis testas. Judėjimas Tokijuje ir kituose miestuose buvo leidžiamas tik konkrečiais maršrutais, naudojantis organizatorių transportu. Gyvenimo olimpiniame kaimelyje laikas buvo ribojamas, o svečiai į jį nebuvo įleidžiami.
Šios priemonės buvo skirtos apsaugoti žaidynių dalyvių sveikatą ir užtikrinti, kad renginys būtų maksimaliai saugus.
Olimpiados Palikimas
Nepaisant visų iššūkių, Tokijo olimpinės žaidynės tapo svarbiu įvykiu sportininkams ir žiūrovams visame pasaulyje. Jos parodė sportininkų atkaklumą, gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų ir siekti savo svajonių.
Žaidynės taip pat pabrėžė svarbius gamtosaugos klausimus, skatino lyčių lygybę ir propagavo inovacijas transporto sistemoje.
tags: #tokijo #olimpines #zaidynes #maratono #normatyvas