Nukeltos 2020-ųjų metų Tokijo olimpinės žaidynės jau įvyko, o milijonai fanų iš viso pasaulio stebėjo sporto varžybas iš Azijos gilumos. Šis straipsnis apžvelgia įdomius faktus apie šias išskirtines žaidynes, pradedant nuo istorinių įvykių iki dabartinių iššūkių ir ateities perspektyvų.
Istorinis kontekstas
Olimpinės žaidynės turi senas tradicijas. Pirmosios žinomos žaidynės įvyko VIII amžiuje prieš Kristų Olimpijos mieste, Graikijoje. Nuo tada žaidynės reguliariai buvo rengiamos kas ketverius metus. Tačiau šiuolaikinis olimpinių žaidynių formatas buvo atgaivintas tik 1896 metais Graikijoje.
Nepriklausoma Lietuva pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus.
Tokijo žaidynių ypatybės
Organizaciniai iššūkiai ir biudžetas
Olimpinių žaidynių organizavimas nėra pigus reikalas, o pradinis Tokijo žaidynių biudžetas siekė 6.8 milijardus JAV dolerių. Visgi prie dabartinių sąlygų yra laukiama net 20 milijardų JAV dolerių vertės biudžeto. Nors tai yra neįtikėtinai didelis pinigų kalnas, tačiau Tokijo vasaros Olimpiada nėra brangiausia.
Naujos sporto šakos
Šiemet pirmą kartą į Olimpiados programą buvo įtrauktas „3 prieš 3“ krepšinis, kuriame auksą laimėjo Latvijos trijulė, beisbolas, softbolas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas. Tokijo Olimpiada nebūtų verta dėmesio ir be tradicinio Japonijos kovos meno - karate, o ši sporto šaka taip pat buvo pirmą kartą įtraukta į Olimpinių žaidynių programą.
Taip pat skaitykite: Nuo Tokijo iki Paryžiaus: bilietų kelionė
Įtrauktis ir lygybė
Įprastai Olimpinės žaidynės yra skirtos visų amžiaus grupių žmonėms, o toks teiginys niekados nebuvo taip puikiai atspindėtas, kaip yra dabar. Stalo teniso varžybose dalyvavo 11-metis siras Hend Zaza, kuris yra jauniausias šios rungties žaidėjas, patekęs į Olimpiadą per paskutiniuosius 50 metų.
Olimpiada pastaraisiais metais tapo renginiu, didinančiu lygybę ir atletų įsitraukimą. Parolimpinių žaidynių organizavimas, kuriose negalią turintys atletai gali varžytis vieni su kitais, yra vienas iš to pavyzdžių. Sportas yra tai, kuo gali mėgautis visi žmonės - nėra svarbi nei jų odos spalva, nei seksualinė orientacija, nei religija ar etninė kilmė.
Aplinkosauga ir tvarumas
Išliekamumas yra svarbi šių dienų visuomenės dalis, o Tokijo Olimpiada nori priminti apie šią problemą. Dėl šios priežasties Japonijos gyventojai buvo paskatinti atiduoti savo netinkamus elektronikos įtaisus, tokius kaip mobilieji telefonai ar nešiojami kompiuteriai. Ši iniciatyva leido surinkti daugiau nei 78 tonas elektronikos atliekų, iš kurių buvo išgauta 70 svarų aukso, 7716 svarai sidabro ir 4850 svarai bronzos. Jie buvo panaudoti „svarbiausioje“ atletų medalių vietoje. Didelis dėmesys buvo skirtas tam, jog sportininkų miestelis būtų draugiškas aplinkai.
Technologijos ir inovacijos
Japonija yra žinoma dėl savo išskirtinių pasiekimų technologijų srityje. Per 2020-ųjų Olimpiadą bus naudojamos bepilotės mašinos, kurios gabens atletus, o juos pasitiks futuristiniai robotai. Olimpinio deglo dizainas buvo sukurtas pagal Japonijos gyventojų mylimą gėlę Sakurą. Deglas taip pat buvo padarytas iš perdirbtų metalo atliekų 2011-aisiais metais Fukušimoje įvykusios atominės jėgainės nelaimės. Negana to, kai kurių rungčių maršrutai buvo patobulinti taip, kad būtų aplankytos ikoniškos Japonijos sostinės vietos. Du robotizuoti Tokijo Olimpiados talismanai buvo įkvėpti Japonijos anime kultūros. Miraitowa yra vardas, kuris atspindi ateitį bei amžinybę Japonijoje.
Saugumas
Buvo nemažai dvejonių prieš penkerius metus vykusių Rio olimpinių žaidynių metu dėl aukšto nusikalstamumo lygio mieste. Visgi šiemet nėra jokių dvejonių dėl Tokijo 2020 žaidynių, kadangi 2017-aisiais metais Tokijas buvo išrinktas saugiausiu pasaulio miestu. Tai lėmė pirmoji vieta statistinėse kategorijose, į kurias įeina sveikatos apsauga, asmeninis saugumas bei įvairių paslaugų prieinamumas.
Taip pat skaitykite: Atrankos kriterijai: maratonas
COVID-19 pandemijos įtaka
Nors COVID19 pandemijos padariniai pirmą kartą istorijoje privertė surengti Olimpiadą be žiūrovų, tačiau Japonija viso pasaulio žiūrovams siūlo aukščiausio lygio transliacijas. Nors ir dėl Covid 19 suvaržymų tribūnose nėra fanų, tačiau Tokijo Olimpinių žaidynių motto yra „Suvienyti emocijos“.
Lietuvos sportininkų pasirodymai
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
Ankstesnių metų dalyvavimas
- 1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės: Leonardus Syttin (šaulys), Nikolaj Voronkov (plaukikas).
- 1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės: 13 futbolininkų (Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas) ir 2 dviratininkai (Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas).
- 1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės: 2 boksininkai (Juozas Vinča, Kazys Markevičius), 4 dviratininkai (Tanchumas Murnikas, Jurgis Gedminas, Isakas Anolikas, Vladas Jankauskas), 5 lengvaatlečiai (Paulina Radziulytė, Haris Šveminas, Julius Petraitis, Adolfas Akelaitis, Viktoras Ražaitis) ir 1 sunkiaatletis (Pranas Vitonis). Albina Osipavičiūtė (plaukimas, atstovavo JAV).
- 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės: Kęstutis Bulota (greitasis čiuožimas).
- 1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės: Pranas Lubinas (krepšinis, atstovavo JAV).
- 1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės: Edas (Ed) Rimkus (bobslėjus, atstovavo JAV).
- 1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės: Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius, Justinas Lagunavičius (krepšininkai), Algirdas Šocikas (boksininkas), Juozas Ūdras (fechtuotojas).
- 1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės: Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas (krepšininkai), Romualdas Murauskas (boksininkas), Juozas Ūdras (fechtuotojas), Jonas Pipynė (bėgikas), Antanas Mikėnas (sportinis ėjimas). Algimantas Ignatavičius, Stanislovas Darginavičius (krepšinis, atstovavo Australijai).
- 1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės: Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius (irklavimas), Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (ieties metimas), Mykolas Rudzinskas (baidarės).
- 1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės: Ričardas Tamulis (boksininkas), Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (ieties metimas), Adolfas Aleksejūnas (bėgimas), Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius, Julius Vytautas Briedis, Juozapas Aleksandras Jagelavičius, Petras Karla, Ryšardas Vaitkevičius (irklavimas).
Žymūs pasiekimai
Vilniaus oro uoste garsiausios liaupsės skriejo sidabru pasipuošusiai penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei (37 m.).„Padariau viską ir iškovojau medalį, apie kurį svajojau ne tik aš, bet ir visa Lietuva. Tai visos Lietuvos medalis“, - sakė ji.
Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Lyčių lygybės klausimai
Beveik vienodas moterų ir vyrų skaičius olimpiniame stadione džiugina, bet faktai ir vis dar gajūs stereotipai užversti tam tikrų istorijos knygos puslapių vis dar neleidžia. Štai šiemet auksą Tokijuje laimėjusi Kinijos rutulio stūmėja Gong Lijiao (32 m.) gimtinėje buvo pavadinta „vyriškai atrodančia moterimi“ - teiginiu, kurio atvirkštinį variantą sunku įsivaizduoti sakant vyrui sportininkui.
Taip pat skaitykite: Nuo projekto iki atidarymo: Tokijo olimpinis stadionas
Ateities perspektyvos
2024-aisiais vasaros olimpiada sugrįžta į Paryžių. 2024 metų Paryžiaus Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės bus didžiausias kada nors Prancūzijoje organizuotas renginys, kuris vyks 2024 m. liepos 26 d. - rugpjūčio 11 dienomis. Šiomis dienomis vyksiantys renginiai įeis į istoriją, o pats Paryžius taps Pasaulio sporto centru.