Anksčiau tonzilių šalinimas buvo dažnas anginos gydymo būdas ar net prevencinė priemonė. Tačiau dabar, medicinai labiau tausojant organizmą ir pirmenybę teikiant mažiau invaziniams metodams, tonzilektomijų skaičius sumažėjo. Vis dėlto, yra atvejų, kai tonziles pašalinti būtina. Straipsnyje aptariame, kas yra tonzilės, kokią įtaką jos daro imuninei sistemai, ir kada rekomenduojamas operacinis gydymas.
Tonzilių svarba imuninei sistemai
Tonzilės, kaip ir adenoidai nosiaryklėje, yra svarbi imuninės sistemos dalis, ypač vaikystėje, kai formuojasi imunitetas. Adenoidai dažniausiai nunyksta paauglystėje, o tonzilės savo funkciją atlieka ir vėliau, tačiau kartais jose susidaro infekcijos židinių. Tuomet tonzilės ne tik nebesaugo organizmo, bet tampa infekcijos šaltiniu.
Kai tonzilės tampa infekcijos židiniu
Ūminio tonzilių uždegimo (tonzilito) požymiai:
- Aukšta temperatūra (38-39 °C).
- Stiprus gerklės skausmas, kartais plintantis į ausis.
- Padidėję, skausmingi kaklo limfmazgiai.
- Paraudusios, padidėjusios tonzilės, kartais su pūlingomis apnašomis.
Ūminį tonzilitą gali sukelti virusai arba bakterijos. Bakterinis tonzilitas (angina) efektyviai gydomas antibiotikais.
Lėtinis tonzilitas dažniausiai susijęs su streptokokine infekcija tonzilėse. Paūmėjus lėtiniam tonzilitui, žmogus suserga angina, kuri kartojasi daugiau nei tris kartus per metus ir gali trukti ilgai. Tarp paūmėjimų lėtinis tonzilitas gali būti besimptomis arba pasireikšti neaiškios kilmės nedideliu karščiavimu ir nuovargiu. Lėtinė streptokokinė infekcija tonzilėse gali paveikti ir kitų organų veiklą, sukelti sąnarių skausmus, širdies permušimus ar inkstų funkcijos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti gimdos kaklelio ir makšties uždegimų
Kai tonzilės tampa lėtinės infekcijos židiniu, jos nustoja atlikti imuninę funkciją. Jei susirgimai kartojasi nuolat ir jų nepavyksta išgydyti antibiotikais, rekomenduojama tonzilektomija - tonzilių šalinimo operacija.
Kada reikalinga tonzilių šalinimo operacija?
Sprendžiant dėl tonzilių šalinimo operacijos, visada vertinama chirurginės intervencijos nauda, rizika ir alternatyvos operaciniam gydymui. Iš pradžių skiriamas konservatyvus gydymas antibiotikais, naudojama budraus laukimo ir stebėjimo taktika, stebima, kaip dažnai ir kokio sunkumo yra tonzilių infekcija. Prieš skiriant antibiotikus, atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar tonzilito sukėlėjas yra streptokoko bakterija. Gydant virusinius tonzilitus, antibiotikai nėra efektyvūs.
Svarbu atsižvelgti į klinikinius veiksnius, medicinines indikacijas operaciniam gydymui, taip pat socialines aplinkybes, vaiko aplinką, medicininės pagalbos prieinamumą ir šeimos vertybes. Kai lėtiniu tonzilitu sergantis žmogus alergiškas antibiotikams arba negali jų vartoti dėl kitų lėtinių ligų, tonzilių šalinimo operacija skiriama greičiau.
Obstrukcinė miego apnėja
Obstrukcinė miego apnėja, kai vaikas miegodamas nustoja kvėpuoti dėl išvešėjusių adenoidų ir tonzilių, yra viena iš absoliučių indikacijų chirurginiam gydymui vaikams nuo dvejų metukų. Knarkimas ar kvėpavimo pertrūkiai miegant rodo, kad viršutiniuose kvėpavimo takuose yra kliūtis, trukdanti laisvai kvėpuoti. Tokie vaikai dažnai kvėpuoja netaisyklingai, jų burnytė nuolat pravira, formuojasi netaisyklingas sąkandis. Jei ištyrus vaiko nosiaryklę ir burnaryklę randama tonzilių ar adenoidų hipertrofija, pirmo pasirinkimo gydymo būdas yra tonzilių ir (arba) adenoidų chirurginis šalinimas.
Jei tonzilės yra sveikos, nepaveiktos streptokokinės infekcijos, operacijos metu stengiamasi išsaugoti dalį limfoidinio tonzilės audinio, kad būtų išsaugota jų funkcija. Šalinama tik ta tonzilių dalis, kuri blokuoja kvėpavimą. Po operacijos vaiko kvėpavimas tampa lygus, lengvas ir tylus.
Taip pat skaitykite: Ėduonies įtaka sportininkams
Streptokokinė infekcija ir sąnarių bei širdies ligos
Lėtinė infekcija tonzilėse gali būti pavojinga ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems. Reumatine širdies yda sergančio žmogaus šeimos nariai turėtų pasitikrinti dėl lėtinės streptokokinės infekcijos tonzilėse ir atitinkamai gydytis arba apriboti kontaktus su sergančiuoju.
Tonzilektomija ir gijimo periodas
Tonzilių šalinimo operacija yra planinė, 30-40 minučių trunkanti chirurginė procedūra, atliekama taikant bendrąją nejautrą. Operacijos metu žmogus turi būti sveikas, lėtinio tonzilito atveju liga turi būti nepaūmėjusi. Po operacijos pacientas vieną naktį stebimas medicinos personalo, o kitą dieną, įvertinus gijimą, dažniausiai išleidžiamas į namus.
Gijimo periodas po tonzilių šalinimo operacijos yra gana skausmingas, todėl skiriami vaistai nuo skausmo. Labai svarbu laikytis pooperacinių rekomendacijų ir nepažeisti gyjančių žaizdų. Tokie pažeidimai gali įvykti dėl fizinio krūvio ar valgant kietą maistą. Pirmas dvi savaites po operacijos skiriama minkšto, pertrinto maisto dieta, negalima valgyti aštrių patiekalų, gerti gazuotų ar karštų gėrimų. Taip pat rekomenduojama vengti fizinio krūvio, nesikaitinti saulėje, nesilankyti pirtyse ar saunose. Per porą savaičių žaizdos sugyja, ir pacientas gali palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Angina vaikams
Angina dažniausiai serga 3-9 metų vaikai. Gana dažni anginos sukėlėjai - A grupės streptokokai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei skauda gerklę, galima naudoti gerklės skausmą malšinančias priemones (purškalus, pastiles, ledinukus, skalavimo skystį) ir gerti daug skysčių. Tinka uždegimą slopinančių vaistažolių (ramunėlių, raudonėlių, medetkų, saldymedžių, šalavijų ar liepžiedžių) silpnos arbatos su medumi. Jei vaikas arbatų nemėgsta, užteks paprastos arbatos su citrina ar drungnu vandeniu skiestų sulčių.
Taip pat skaitykite: Nervų šaknelių uždegimo gydymas
Jeigu simptomai stiprūs, būtina kreiptis į gydytoją. Gydymas antibiotikais reikalingas, jei angina sukelia bakterija.
Ar galima sportuoti sergant tonzilitu?
Sergant ūminiu tonzilitu (angina), ypač jei karščiuojate ir jaučiate stiprų gerklės skausmą, sportuoti nerekomenduojama. Fizinis krūvis gali pabloginti būklę ir apsunkinti gijimą. Svarbu leisti organizmui pailsėti ir atsigauti.
Po tonzilių šalinimo operacijos taip pat reikia vengti fizinio krūvio bent dvi savaites, kad nepažeistumėte gyjančių žaizdų ir išvengtumėte komplikacijų.