Įžanga
Sportas ir politika, atrodo, skirtingos sritys, tačiau jų sąveika gali turėti didelės įtakos visuomenei. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip sporto varžybos ir prezidento rinkimai veikia įvairius aspektus, pradedant rinkimų kampanijų finansavimu ir baigiant visuomenės nuomone.
Rekordinės rinkimų kampanijų išlaidos
JAV rinkimų kampanijoms išleista rekordinė 15,9 mlrd. dolerių dydžio suma. Antradienį vykstantys 2024 metų JAV rinkimai taps brangiausiais istorijoje - bendra surinktų pinigų suma siekia 15,9 mlrd. dolerių. Išlaidos, į kurias įtraukti ir Kongreso rinkimai, viršys 2020 metais išleistus 15,1 mlrd. dolerių ir daugiau nei dvigubai viršys 2016-aisiais išleistus 6,5 mlrd. dolerių, rodo ne pelno siekiančios organizacijos „OpenSecrets“ duomenys. Įtemptose prezidento rinkimų varžybose lėšų rinkimo lydere tapo viceprezidentė Kamala Harris. Jos kampanija tiesiogiai surinko daugiau nei 1 mlrd. dolerių, iš kurių 40 proc. sudarė smulkių rėmėjų lėšos, be to, dar 586 mln. dolerių surinkta iš kandidatę remiančių politinių veiksmų komitetų. Donaldo Trumpo kampanija tiesiogiai surinko 382 mln. dolerių, iš kurių 28 proc. sudarė smulkių rėmėjų lėšos, o susiję komitetai atnešė 694 mln. dolerių. Didžiausias aukotojas buvo atsiskyrėlis 82-ejų metų bankų paveldėtojas Timothy Mellonas, skyręs D. Trumpui ir respublikonams 197 mln. dolerių. Tarp kitų stambių respublikonų rėmėjų buvo pakuočių pramonės atstovai Richardas ir Elizabeth Uihleinai, kazino magnatė Miriam Adelson, „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas ir rizikos draudimo fondų investuotojas Kennethas Griffinas - kiekvienas iš jų D. Trumpui ir respublikonams skyrė daugiau kaip po 100 mln. dolerių. Demokratų pusėje pagrindiniu donoru tapo verslininkas Michaelas Bloombergas, skyręs apie 93 mln. dolerių (43 mln. dolerių iš pradžių ir, kaip pranešama, dar 50 mln. dolerių). Investuotojas George‘as Sorosas per savo politinių veiksmų komitetą skyrė 56 mln. dolerių.
Šis rekordinis finansavimas rodo didelį susidomėjimą rinkimais ir atspindi didelę pinigų sumą, kurią kandidatai ir jų rėmėjai yra pasirengę investuoti, kad paveiktų rinkimų rezultatus.
Saugumo priemonės ir grėsmės
Po itin nestabilios 2024 metų JAV prezidento rinkimų kampanijos saugumo lygis rinkimų dieną buvo padidintas iki precedento neturinčio lygio, atsižvelgus į susirūpinimą dėl galimų pilietinių neramumų, rinkimų machinacijų ir smurto prie balsadėžių. FTB pareiškimas paskelbtas JAV Džordžijos valstijos pareigūnams pranešus, kad dėl grasinimų susprogdinti bombą antradienį buvo trumpam sutrikdytas balsavimas. „FTB žino apie grasinimus susprogdinti rinkimų apylinkes keliose valstijose, iš kurių daugelis, atrodo, yra kilę iš rusiškų el. pašto domenų“, - sakoma atstovės spaudai Savannah Syms pareiškime. „Kol kas nenustatyta, kad kuris nors iš šių grasinimų būtų pasitvirtinęs“, - pridūrė ji ir paragino visuomenę neprarasti budrumo. Džordžijos valstijos sekretorius Bradas Raffenspergeris sakė, kad valstija taip pat nustatė grasinimų susprogdinti bombą, dėl kurių rinkimų apylinkėse buvo trumpam nutrauktas balsavimas, šaltinį. „Jis buvo iš Rusijos“, - pareiškė jis, bet nepateikė išsamesnės informacijos. Rinkimų pareigūnas Džordžijos valstijos Fultono apygardoje sakė, kad, tiriant grasinimus, buvo trumpam uždarytos balsavietės. Bendrovė „Runbeck Election Services“, tiekianti rinkimų operacijų saugumo technologijas, naujienų agentūrai AFP pirmadienį patvirtino, kad savo klientams užsakė apie 1 tūkst. panikos mygtukų, skirtų, be kita ko, rinkimų patalpoms ir jų darbuotojams. FTB Vašingtone įkūrė rinkimų vadovybės postą, kuris galėtų visą rinkimų savaitę 24 valandas per parą stebėti ir reaguoti į grėsmes. Be to, daugelyje iš beveik 100 tūkst. JAV rinkimų apylinkių sustiprinta apsauga. Oregono, Vašingtono ir Nevados valstijos pasitelkė Nacionalinę gvardiją, o Pentagonas pranešė, kad mažiausiai 17 valstijų parengties režimu budi iš viso 600 Nacionalinės gvardijos karių.
Šios priemonės rodo didelį susirūpinimą dėl galimų grėsmių rinkimų procesui ir siekį užtikrinti, kad rinkimai vyktų saugiai ir sklandžiai.
Taip pat skaitykite: Sporto prekių parduotuvių darbuotojų atsiliepimai
Rinkimų dienos įvykiai ir pareiškimai
Respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jaučiasi labai užtikrintai dėl pergalės kovoje dėl Baltųjų rūmų. Jis tai pasakė po to, kai rinkimų dieną Floridoje atidavė savo balsą per vienus kontroversiškiausių JAV prezidento rinkimų pastaraisiais dešimtmečiais. „Jaučiuosi labai užtikrintai“, - balsavimo vietoje Vest Palm Biče žurnalistams sakė D. Trumpas ir pridūrė manantis, kad „surengė puikią kampaniją“ prieš savo varžovę demokratę Kamalą Harris. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad abiejų varžovų galimybės laimėti yra daugmaž vienodos. Kamala Harris paragino amerikiečius rinkimų dieną „išeiti ir balsuoti“, ypač svyruojančiose valstijose. Antradienį jos dvikova su Donaldu Trumpu dėl Baltųjų rūmų pasiekė kulminaciją. „Turime tai padaryti. Šiandien yra balsavimo diena, todėl žmonės turi išeiti ir būti aktyvūs“, - sakė ji per Atlantos radijo stotį WVEE-FM. Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas iš Baltųjų rūmų stebės rinkimų dienos įvykius, bet jokių viešų pasirodymų neplanuoja. Jo komandos nariai transliuotojui CNN sakė, kad J. Bidenas ir jo žmona Jill rinkimų rezultatus planuoja stebėti kartu su ilgamečiais Baltųjų rūmų darbuotojais ir vyresniaisiais vadovais.
Kandidatų pareiškimai ir rinkimų dienos įvykiai atspindi įtemptą atmosferą ir didelę svarbą, kurią rinkėjai teikia šiems rinkimams.
Svarbiausi rinkimų skaičiai
Svyruojančios valstijos, rinkikų kolegijos balsai ir milijonai potencialių rinkėjų: toliau pateikiame svarbiausius skaičius šiuose JAV prezidento rinkimuose.
Du: Kandidatavo keli nepriklausomi kandidatai, ir bent vienas iš jų, Robertas F. Kenedis jaunesnysis, atsidūrė daugybėje antakį kilstelėti verčiančių antraščių. Tačiau galiausiai prezidento rinkimų lenktynės susiveda į vieno pasirinkimo iš dviejų: du didžiųjų partijų kandidatai - demokratė Kamala Harris ir respublikonas Donaldas Trumpas - siekia vadovauti poliarizuotai šaliai.
Penki: Lapkričio 5-oji - rinkimų diena, tradiciškai rengiama antradienį po pirmojo lapkričio pirmadienio. Anot istorikų, vienas lapkričio antradienis bendra rinkimų diena XIX amžiaus viduryje buvo pasirinktas dėl patogumo, atsižvelgiant į ūkininkų darbų kalendorių. Buvo manoma, kad geriausias pasirinkimas yra vėlyvas ruduo: po derliaus nuėmimo, bet dar neatėjus atšiauriems žiemos orams. Antradienis pasirinktas, kad žmonėms būtų patogu atvykti į rinkimų apylinkes, kai nereikia į bažnyčią ir nevyksta turgus.
Taip pat skaitykite: Lentų sportas: „BoardSports“
Septyni: Rinkimų rezultatus dažniausiai nulemia vadinamosios svyruojančios valstijos, balsuojančios tai už respublikonų, tai už demokratų kandidatą. Šiemet K. Harris ir D. Trumpas labiausiai vilioja rinkėjus septyniose valstijose - Arizonoje, Džordžijoje, Mičigane, Nevadoje, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine, - sutelkdami ten savo kampanijos pastangas, kad užsitikrintų pergalę.
34 ir 435: Rinkimų dieną rinkėjai ne tik spręs, kas užims Baltuosius rūmus, bet ir atnaujins JAV Kongresą. Bus varžomasi dėl 34 vietų Senate ir visų 435 vietų Atstovų Rūmuose. Atstovų Rūmų nariai dirba dvejų metų kadenciją. Šiuo metu daugumą turi respublikonai, o K. Harris demokratai tikisi, kad situacija pasikeis. 100 vietų Senate dirbantys įstatymų leidėjai renkami šešerių metų kadencijai. Respublikonai tikisi pakeisti nedidelę demokratų daugumą. Jei ta pati partija laimėtų prezidento postą ir turėtų daugumą abejuose Kongreso rūmuose, ji turėtų galią prastumti prezidento darbotvarkę be opozicijos įstatymų leidėjų paramos.
538: Rinkikų kolegija - netiesioginė visuotinių rinkimų sistema, pagal kurią vyksta JAV prezidento rinkimai. Kiekviena valstija turi skirtingą rinkikų skaičių - jis apskaičiuojamas sudėjus išrinktų atstovų į Atstovų Rūmus skaičių, kuris priklauso nuo gyventojų skaičiaus, ir senatorių skaičių (po du kiekvienoje valstijoje). Pavyzdžiui, Vermontas turi tik tris rinkikų balsus. Tuo metu milžiniška Kalifornija turi 54. Iš viso 50-yje valstijų ir Kolumbijos apygardoje yra 538 rinkikų balsai. Kad laimėtų rinkimus, kandidatas turi surinkti 270 balsų.
774 tūkstančiai: Tai rinkimų darbuotojų, kurie užtikrino sklandžią 2020 metų rinkimų eigą, skaičius, remiantis tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis. Jungtinėse Valstijose yra trijų tipų rinkimų darbuotojai. Dauguma jų yra rinkimų komisijų darbuotojai, turintys atlikti tokius darbus kaip pasitikti rinkėjus, padėti su skirtingomis kalbomis, sumontuoti balsavimo įrangą, patikrinti rinkėjo pažymėjimus ir registraciją. Rinkimų pareigūnai yra renkami, samdomi arba skiriami atlikti labiau specializuotas pareigas, pavyzdžiui, apmokyti rinkimų darbuotojus, nurodo „Pew Research Center“. Stebėtojus paprastai skiria partijos, kad jie stebėtų, kaip skaičiuojami balsai rinkimuose, kurie šiemet, kaip tikimasi, bus itin prieštaringi dėl D. Trumpo atsisakymo sutikti besąlygiškai pripažinti rezultatus.
75 milijonai: Anot Floridos universiteto duomenų bazės, iki lapkričio 2-osios daugiau nei 75 mln. amerikiečių balsavo iš anksto. Daugumoje JAV valstijų leidžiama balsuoti asmeniškai arba paštu, kad žmonės galėtų išreikšti balsą jiems patogiu metu arba jei negali dalyvauti balsavime lapkričio 5-ąją.
Taip pat skaitykite: Geriausi sportinių gertuvių uždarymo tipai
244 milijonai: Tai, instituto „Bipartisan Policy Center“ duomenimis, yra amerikiečių, kurie turi teisę balsuoti 2024 metais, skaičius. Žinoma, dar neaišku, kiek iš jų iš tikrųjų atiduos savo balsą. Tačiau „Pew Research Center“ teigia, kad 2018 ir 2022 metų kadencijos vidurio rinkimuose ir 2020-ųjų prezidento rinkimuose buvo pasiekti didžiausi rinkėjų aktyvumo rodikliai Jungtinėse Valstijose per pastaruosius dešimtmečius.
Šie skaičiai suteikia kontekstą ir leidžia geriau suprasti rinkimų mastą ir svarbą.
Sportas ir politika: paraleles ir skirtumai
Sportas ir politika, nors ir skirtingos sritys, turi tam tikrų bendrų bruožų. Abu reikalauja konkurencijos, strategijos ir lyderystės. Sportininkai ir politikai siekia pergalės, o jų veiksmai gali turėti didelės įtakos visuomenei.
Sportininkų dalyvavimas politikoje
Sportininkai dažnai naudojasi savo platforma, kad išreikštų savo politines pažiūras ir dalyvautų rinkimų kampanijose. Jų populiarumas ir įtaka gali padėti pritraukti rinkėjų ir paveikti visuomenės nuomonę.
Politikos įtaka sportui
Politika taip pat gali daryti įtaką sportui. Vyriausybės gali investuoti į sporto infrastruktūrą, remti sportininkus ir naudoti sportą kaip priemonę nacionaliniam prestižui didinti. Be to, politiniai konfliktai gali paveikti sporto varžybas ir sportininkų dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose.
Lietuvos sporto žurnalistų apdovanojimai
Antradienio vakarą iškilmingos ceremonijos metu apdovanoti geriausi 2024 metų Lietuvos sporto žurnalistai. 2024 m. Romos Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus LSŽF prezidiumo sprendimu atiteko 15min portalo sporto skyriaus redaktoriui Kęstui Rimkui. Jis yra vos antrasis šalies žurnalistas, šį apdovanojimą laimėjęs antrą kartą. Anksčiau geriausio šalies sporto žurnalisto prizą buvo laimėję trys 15min redakcijos atstovai - Donatas Urbonas, Marius Bagdonas ir Rokas Pakėnas. R.Pakėno ir Lino Kleizos nuo 2021-ųjų vedama 15min tinklalaidė „Pikenrolas“ šiemet išrinkta geriausiu metų vaizdo ir garso turinio projektu. Antrus metus teikta ir Virgilijaus Mundrio premija geriausiam šalies sporto varžybų komentatoriui. Ją šiemet atsiėmė „Go3“ atstovas Maksimas Vojevodinas. Mindaugo Baryso premija už geriausią metų darbą atiteko „Basketnews“ duetui Lukui Malinauskui ir Lukui Katiliui už publikaciją apie Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimų niuansus. Geriausios metų nuotraukos apdovanojimas skirtas žurnalo „Žmonės“ žurnalistui ir fotografui Mantui Stankevičiui. Aleksandro Krukausko premiją už gyvenimą, paskirtą sporto žurnalistikai, nuskynė fotografas Alfredas Pliadis. Vytauto Gudelio premija už sporto idėjų propagavimą atiteko Rolandui Varanauskui. Sporto žurnalistų bendruomenė Baku „Sabah“ strategą paskelbė „Metų pašnekovu“. Kauniečiui taip pat įteiktas apdovanojimas už geriausią metų citatą. Metų iniciatyva pripažintas „VFA-Hanner“ stadiono atidarymas Vilniuje, renginiu - Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Kaune.
Šie apdovanojimai pabrėžia sporto žurnalistikos svarbą ir jos indėlį į sporto populiarinimą ir visuomenės informavimą.
Baidarininkų patirtis ir federacijos rinkimai
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijai vadovaujantys A. Lankas ir E. Ramanauskas pokalbyje atvirai dalijasi patirtimi apie karjeros pabaigą ir emociniais iššūkiais. Tituluoti baidarininkai pripažįsta, kad, po Rio de Žaneiro, išbraukus jų mėgstamiausią rungtį iš olimpinių žaidynių programos, teko atlaikyti sudėtingą karjeros etapą. Vis dėlto ir tai jiems pavyko, nes E. Ramanausko ir A. Lanko ilgametė partnerystė grįsta atvirumu, neretai virstančiu ir karštomis diskusijomis. Rinkimų kova į prezidento postą, į kurį kandidatavo Aurimas, vyko labai atkakliai ir slaptame balsavime prireikė antrojo turo. Aurimas: Priminė, nes, kai klausė, kaip jaučiamės laimėję rinkimus ir dar ta nedidele taškų persvara, tai priminė tą mūsų 200 metrų distanciją, kai kelios šimtosios sekundės skirdavo nuo medalio ar nuo pasaulio čempiono titulo. Tikrai rinkimų kova buvo įtempta. Ačiū mūsų priešininkams, jeigu galima juos taip įvardinti, už tą kovą, už mūsų bendruomenės subūrimą. Kiekviena komanda turbūt kalbėjo su visais federacijos nariais, bet mums galbūt labiau pavyko įtikinti klubus. Pavyko laimėti ir tas jaudulys buvo didelis, nes tikrai nebuvo aišku, kuri komanda turi didesnį pranašumą, nes tiek vieni, tiek kiti kandidatavome pirmą kartą ir neturėjome patirties tokiuose rinkimuose.
Ši patirtis rodo, kad sportininkai gali sėkmingai dalyvauti ne tik sporto varžybose, bet ir valdymo procesuose, siekdami prisidėti prie sporto šakos plėtros ir gerovės.
Dziudo organizacijų reakcija į Rusijos agresiją
2022 vasario 24 dieną, Rusijai užpuolus Ukrainą, buvo peržengtos ribos, skiriančios XXI amžiaus civilizaciją nuo tamsiųjų laikų. Įtakingiausios tarptautinės sporto federacijos ir Tarptautinis olimpinis komitetas išreiškė apgailestavimą dėl esamos situacijos, bet dauguma pasisakymų nuskambėjo vangiai ir aptakiai, apeliuojant į tai, kad ne visi Rusijos sportininkai ir piliečiai palaiko Putino režimą, o sportas turi būti atsietas nuo politikos. Nacionalinė dziudo asociacija (NDA) prasidėjus Rusijos agresijai išplatino viešą pranešimą. „Šiandien Rusija pradėjo neišprovokuotą karą prieš Ukrainą. Be karinės, finansinės ir moralinės paramos mes galime ir daugiau. Mes galime atsiriboti nuo agresoriaus sporto pasaulyje, mes galime aiškiai parodyti, kad šalies, tiesiogiai atsakingos už daugybės nekaltų žmonių žūtį, atstovams civilizuotoje tarptautinėje sporto bendruomenėje nėra vietos. Kviečiame Lietuvos dziudo visuomenę nutraukti visus ryšius su Rusijos dziudo organizacijomis bei susilaikyti nuo nepateisinamo dalyvavimo Rusijoje vykstančiuose sporto renginiuose. Kviečiame tarptautinę dziudo bendruomenę suspenduoti visų oficialių Rusijos atstovų dalyvavimą tarptautinėse organizacijose.“
Ši reakcija atspindi politinių įvykių įtaką sportui ir sporto organizacijų poziciją dėl agresijos ir karo.
tags: #top #sport #varzybos #prezidento #rinkimai