Sportas yra neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalis, tačiau kartu tai ir traumų šaltinis. Mokslininkai, remdamiesi duomenimis, surinktais nuo 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių, nustatė sporto šakas, kuriose rizikos veiksniai patirti traumą yra didžiausi. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kurios sporto šakos yra laikomos traumingiausiomis, kokios traumos dažniausiai pasitaiko ir kaip galima sumažinti traumų riziką.
Traumų stebėjimo sistema olimpinėse žaidynėse
2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pirmą kartą įdiegė įvairių sporto šakų traumų stebėjimo sistemą. Šiuos duomenis iš „British Journal of Sports Medicine" surinko ir apdorojo „Casinority“ tyrėjai. Jame atsižvelgta į visas vasaros žaidynes nuo 2008 m. Pekino iki 2020 m. Tokijo. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse bendras traumų lygis buvo didžiausias - apie traumas pranešė 12,8 proc. sportininkų.
Traumingiausios olimpinės sporto šakos
Tyrimas, kuris prasideda nuo Pekino olimpinių žaidynių, buvo lyginamas kiekvienos disciplinos sportininkų skaičius ir užregistruotų traumų skaičius. Pateiktos išvados šiek tiek stebina - jeigu BMX dviračių ar kalnų dviračių sportai yra tarp traumingiausių, tarp tokių nėra imtynės ar gimnastika, kur sportininkai itin daug lankstosi ir atrodytų, visai natūralu, kad gali dažniau susižeisti.
Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad tikimybė susižeisti BMX dviračių sporte yra beveik 35 proc., Taekwondo sportininkų traumingumas įvertintas beveik 30 proc., o trečias yra futbolas (27 proc.). Įdomu tai, kad lengvoji atletika, kurios varžybose, deja, traumą Paryžiuje gavo šuolio į aukštį sportininkė iš Lietuvos Airinė Palšytė, yra dešimtoje vietoje. Pagal surinktą statistiką, tikimybė čia gauti traumą vertinama 13 proc.
Štai sąrašas olimpinių sporto šakų pagal traumingumą:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
- BMX dviračių sportas - 34,38 proc.
- Taekvondo - 29,92 proc.
- Futbolas - 27,19 proc.
- Kalnų dviračių sportas - 22,44 proc.
- Boksas - 18,12 proc.
- Rankinis - 17,98 proc.
- Ledo ritulys - 16,55 proc.
- Sunkioji atletika - 15,86 proc.
- Vandensvydis - 14,03 proc.
- Lengvoji atletika - 13,04 proc.
- Dziudo - 12,44 proc.
- Triatlonas - 11,59 proc.
- Imtynės - 11,33 proc.
- Krepšinis - 10,69 proc.
- Meninė gimnastika - 10,54 proc.
- Badmintonas - 9,65 proc.
- Tenisas - 9,44 proc.
- Paplūdimio tinklinis - 9,38 proc.
- Tinklinis - 7,42 proc.
Saugiausios olimpinės sporto šakos
Galbūt nustebsite, bet dauguma priešingoje pusėje - tarp saugiausių esančių sporto šakų, yra susijusios su tuo, ką paprastai laikome didelės rizikos veiksniais. Tai - ginklai, vanduo, žirgai ir strėlės. Baidarių ir kanojų irklavimas gali pasigirti saugiausiu rezultatu iš visų olimpinių sporto šakų - vidutinis traumų skaičius čia yra tik 2,23 proc., o kanojų irklavimo slalome jis sumažėja iki 1,2 proc.
Mažiausiai traumingos sporto šakos:
- Baidarių ir kanojų irklavimas - 2,23proc.
- Šaudymas - 2,24 proc.
- Irklavimas - 2,25 proc.
- Šaudymas iš lanko - 3,65 proc.
- Plaukimas - 3,78 proc.
- Dviračių sportas - 4,24 proc.
- Jojimo sportas - 4,73 proc.
- Stalo tenisas - 4,83 proc.
- Šiuolaikinė penkiakovė - 6,05 proc.
Traumų priežastys ir prevencija
Traumos - neatsiejama sporto dalis, o mokslininkai, remdamiesi duomenimis, surinktais nuo 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių, nustatė sporto šakas, kuriose rizikos veiksniai patirti traumą yra didžiausi. Jei olimpinių sporto šakų gausa įtikina Jus netrukus imtis naujos disciplinos ir pačiam save išbandyti sporte, o galbūt net ir tokiame, apie kuri niekada anksčiau nesusimąstėte, pirmiausia pagalvokite apie saugumą.
Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas teigia, kad dalies traumų būtų galima išvengti, visų pirma, saikingai dozuojant krūvį bei tinkamai jam pasiruošiant. Traumų prevencijai svarbus dėmesys apšilimui, tinkamai avalynei ir profilaktinėms priemonėms.
Prieš bet kokią sunkesnę nei įprastą fizinę veiklą būtinas apšilimas, suaktyvinant kraujotaką ir sušildant raumenis, kad jie būtų pasiruošę darbui. Apšilimas tiesiog būtinas peržengusiems 30 m. ribą, nes su amžiumi, lėtėjant medžiagų apykaitai, raumenų ir sausgyslių aprūpinimui krauju ir naudingomis medžiagomis, organizamas tampa mažiau atsparus, didėja traumų rizika. Taip pat svarbu tinkamai parinkta ergonominė, anatomiškai pritaikyta avalynė ar bent jau ortopediniai vidpadžiai, tolygiai paskirstantys pėdoms tenkantį krūvį ir išlaikantys taisyklingą pėdų ašį, apsaugo čiurnų ir aukščiau esančius sąnarius nuo nereikalingo krūvio.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Jeigu trauma visgi įvyko, nedelsiant nutraukite treniruotę. Stenkitės kuo mažiau judinti pažeistą vietą. Pirmas vaistas tokiu atveju - šaltis. Šaldykite apie 15-20 min. kas valandą. Imobilizuokite traumuotą vietą įtvaru.
Traumos ir vaikų sportas
Draudimo bendrovės duomenimis, dėl vaikų traumų besikreipiančių klientų skaičius kasmet žiemą būna apie 30 proc. mažesnis nei kitais metų laikais. Daugiausia traumų - sportuojant BTA duomenimis, vidutinė draudimo išmoka už nepilnamečių vaikų patirtas traumas siekia beveik 300 eurų. Pasak specialistės, žiemą daugiausia nelaimingų atsitikimų nutinka sportuojant - kūno kultūros pamokų, užklasinių treniruočių metu, taip pat žaidžiant ar išdykaujant mokymo įstaigų koridoriuose bei kitose erdvėse. Dažniausiai patiriamos traumos - sumušimai, nuskelti ar išmušti dantys, raiščių patempimai, galvos traumos, nereti ir kaulų lūžių atvejai.
Pirmoji pagalba patyrus traumą
Jei trauma lengva ir judesio funkcija nesutriko, ramybė nėra labai svarbi. Ji būtina tuomet, jei judinant galūnę skauda. Pirmąsias 24 val. rekomenduojama sumuštą vietą šaldyti. Šaltis - veiksminga priemonė, mažinanti patinimą, skausmą ir uždegimą. Ant traumuotos vietos uždėkite ir prispauskite šaldomąją pagalvėlę. Ją reikėtų laikyti po 20 min. kas 3-4 val. Po ledo procedūros galūnę lengvai pamankštinkite, tai apsaugos nuo raumenų spazmų. Sumuštą vietą tepkite Fastum geliu, maždaug po 5 cm gelio ryte ir vakare. Gydymą tęskite apie savaitę. Patinimui mažinti galūnė suspaudžiama elastiniu tvarsčiu. Sutvarsčius apribojama judesio amplitudė, apsaugomi traumuoti ir sutvirtinami gyjantys audiniai. Sužalotą vietą pakelkite aukščiau širdies lygmens, tai mažins pažeistos vietos patinimą, skausmą. Miegokite traumuotą koją padėję ant pagalvės. Kai nustatoma galūnės deformacija, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Reabilitacija po traumos
Dalis sportininkų, norėdami kuo greičiau sugrįžti į rungtynes, nebaigia pilno reabilitacijos kurso, taip save pasmerkdami užburtam traumų ratui ir lėtiniams skausmams. Pasak V. Trumpicko, net 50 proc. traumų gydymo sėkmės priklauso nuo reabilitacijos. Šiuo periodu itin svarbus glaudus reabilitacijos komandos ir sportininko bendradarbiavimas, nes kiekvieno paciento, kiekvienos traumos reabilitacija yra skirtinga, ir geriausių rezultatų galima pasiekti, tik pritaikius individualų gydymo planą.
Traumatingiausios sporto šakos Lietuvoje
Sporto medicinos centras baigė skaičiuoti, kokių sporto šakų atletai per 2015 metus į gydytojus kreipėsi dažniausiai. Šis tyrimas nepretenduoja į absoliučią tiesą - ne visi atletai dėl traumų užsuka pas sporto medikus sostinės Šeškinės rajone. Be to, trūksta tikslių duomenų, kiek žmonių užsiima viena ar kita sporto šaka Lietuvoje. Tačiau tam tikras išvadas padaryti galima. Kartu su E.Švedu skaičiavome nuo 10 iki 1 ieškodami pavojingiausių sporto šakų Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
- Krepšinis
- Lengvoji atletika
- Futbolas
- Karatė
- Imtynės
- Orientavimasis
- Irklavimas
- Plaukimas
- Dziudo
- Dviračių sportas
Sporto traumos ir vandensvydis
Ilgametė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja Aušra Bimbaitė su profesionalės karjera atsisveikino beveik prieš dešimtmetį, tačiau nuo sporto ji neatitolo. „Sporte buvau visada, nors apie trenerės darbą iškart negalvojau. Po krepšininkės karjeros labai greitai automatiškai atsirado žmonės, kurie mane įtraukė į treniruočių procesą ir taip pradėjau dirbti trenere. Po kurio laiko atėjo pasiūlymas iš Elektrėnų „Žaibo“ ir nusprendžiau, kad būtų įdomu pabandyti“, - „Sportlandmagazine.lt“ sakė A. Nors fizinio pasirengimo treniruotės vyksta sporto salėje ir žvelgiant iš šono, daugelio komandinių sporto šakų atstovų užsiėmimai atrodo panašiai, A.
„Dirbant su vandensvydininkais yra nemažai specifikos. Pavyzdžiui, vandensvydžio žaidėjams reikia daug didesnį dėmesį skirti pečiams, lyginant su krepšiniu. Žinoma, viskas labai individualu, bet žvelgiant bendrai, jeigu krepšinyje traumingiausios vietos yra keliai, čiurnos, nugara, tai vandensvydinyje - pečiai, klubai ir kiek rečiau - keliai“, - vardino A.
„Visų pirma - abi sporto šakos yra komandinės bei taip pat žaidžiama su kamuoliu. Krepšinyje reikia mesti į krepšį, o vandensvydinyje - į vartus. Abiem atvejais metimai atliekami iš riešo. Taip pat pastebiu, kad tiek krepšinyje, tiek vandensvydyje yra nemažai panašių taktinių elementų“, - teigė A. „Taip pat vandenyje reikia nemažai žaisti su kamuoliu, stumdytis, kovoti dėl vietos vandenyje, todėl galbūt vandensvydis yra kiek sudėtingesnis sportas“, - nuomone dalinosi A.
Ekstremalios sporto šakos
Be olimpinių ir populiarių sporto šakų, egzistuoja ir ekstremalios sporto šakos, kuriose traumų rizika yra ypač didelė. Štai keletas pavyzdžių:
- Šokinėjimas su parašiutu: kasmet pasaulyje žūsta 5-15 tokių drąsuolių.
- Nardymas olose: Vien Floridoje, Meksikoje ir Karibuose nuo 1960 m. taip pramogaudami gyvybių neteko daugiau nei 500 žmonių.
- Banglenčių sportas: galima paskęsti, susitrenkti galvą į uolas ar būti užmuštam banglentės.
- Alpinizmas: Šešiems Everesto viršūnę pasiekusiems keliautojams tenka apraudoti vieną bendramintį ir pakeliui prasilenkti su negyvėliais.
tags: #traumatingiausia #sporto #sakos