Daugelis vairuotojų, siekdami sumažinti degalų sąnaudas, renkasi važiavimą mažomis variklio apsukomis. Vis dėlto, toks "ekonomiškas" vairavimo stilius gali turėti neigiamų pasekmių automobilio varikliui ir kitoms svarbioms dalims. Šiame straipsnyje aptarsime galimus gedimus, kuriuos sukelia važiavimas mažomis apsukomis, jų priežastis, diagnostiką ir prevencijos būdus.
Mažų apsukų žala varikliui ir jo komponentams
Važiavimas mažomis apsukomis gali atrodyti ekonomiškas, tačiau iš tikrųjų tai yra tiesus kelias į brangų remontą. Žiedų, indėklų, alkūninio veleno ar turbokompresoriaus pažeidimai, stūmoklio perkrovos ir net nereikalingas laiko grandinės įtempimas - tai tik dalis galimų gedimų.
Dvigubos masės smagratis
Pirmiausia, toks važiavimas turi didelę įtaką dvigubos masės smagračio tarnavimo laikui. Dvigubos masės smagratis, anksčiau naudotas tik dyzeliniuose varikliuose, dabar dažnai sutinkamas ir benzininiuose varikliuose. Jo paskirtis - slopinti vibracijas, kurios labiausiai pasireiškia esant mažam variklio sūkių dažniui, t. y. tada, kai variklis dirba intensyviausiai. Specialistų teigimu, reguliariai važinėjant mažu greičiu, šį komponentą gali tekti keisti kas 30-40 000 km. Detalės kaina priklauso nuo automobilio modelio ir variklio tipo, tačiau vis dėlto prasideda nuo 100 eurų.
Jautrūs variklio komponentai
Mažos apsukos neigiamai veikia jautrias variklio sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, švaistiklių korpusus, alkūninį veleną ir stūmoklius. Kuo daugiau gedimų, tuo nuostolingiau bus remontuoti variklį. Važiuojant mažomis apsukomis taip pat susidaro šoninės stūmoklių perkrovos ir nereikalinga apkrova laiko grandinei, kuri gali pradėti temptis. Šį komponentą pakeisti nėra nei greita, nei lengva.
LSPI (mažo greičio išankstinis uždegimas)
LSPI atsiranda, kai mišinys per anksti užsidega esant mažoms apsukoms ir didelei apkrovai, pavyzdžiui, stipriai spaudžiant akceleratorių aukštoje pavaroje.
Taip pat skaitykite: Vairavimo automatine pavarų dėže gidas
Degalų taupymas ir optimalus variklio darbas
Tikras degalų taupymas (ekovairavimas) nereiškia variklio veikimo mažiausiu įmanomu greičiu. Smarkiai greitėkite 2500-3000 aps./min. benzininiam varikliui arba 2000 aps./min. dyzeliniam varikliui. Kiekvienas variklis turi savo optimalią veikimo zoną, tačiau daugumai benzininių ir dyzelinių automobilių ji yra nuo 2200 iki 2500 aps./min.. Tačiau, kaip ir mažos apsukos, per didelės apsukos taip pat gali sukelti susidėvėjimą ir perkaitimą, ypač esant šaltam varikliui.
Dviejų masių smagračio gedimai: priežastys, simptomai ir diagnostika
Dviejų masių smagratis yra elementas, kuris atsirado kartu su dyzeliniais ir benzininiais varikliais. Dviejų masių smagratis daro teigiamą įtaką visos varomosios sistemos veikimui, tačiau netinkamai eksploatuojamas yra jautrus gedimui.
Dviejų masių smagračio konstrukcija ir veikimo principas
Dviejų masių smagratis susideda iš dviejų masių - pirminės ir antrinės. Alkūninis velenas standžiai prijungtas prie pirminės masės. Šios dalies viduje yra ir spyruoklės, kurios sulenkiamos didėjant sukamojo judesio momentui. Jos skirtos redukuoti sukamuosius judesius, perkeltus nuo alkūninio veleno į pavarų dėžės velenus ir greičių dėžės krumpliaratį. Antrinė masė sujungta su sankabos disku. Svarbi dalis yra diskas su slopintuvo spyruoklėmis, kurios juda ant rato stebulės.
Gedimų priežastys
Priešlaikinio susidėvėjimo ar dviejų masių smagračio pažeidimo priežastys gali skirtis, bet dažniausiai tai susiję su netinkama automobilio eksploatacija. Susidėvėjimą gali lemti važiavimas mažomis apsukomis, dažnas variklio ribojimas, klaidingas uždegimo ir įpurškimo sistemos veikimas, didelės vibracijos, susijusios su nusidėvėjusiomis pavaros sistemos sudedamosiomis dalimis arba net automobilio darbas tuščiąja eiga, veikiant tik oro kondicionieriui. Taip pat nepriimtina staigiai pajudėti („šokti“) iš vietos.
Gedimų simptomai
Sugedusio dviejų masių smagračio simptomai gali būti panašūs į tuos, kurie yra susiję su komponentų defektais. Esant tuščiai eigai arba įjungiant ir išjungiant variklį atsiranda pašaliniai garsai ir vibracija. Papildomas simptomas paleidimo metu gali būti beldimo garsas, sklindantis iš dviejų masių smagračio. Gali kilti problemų norint komfortiškai pajudėti iš vietos bei perjunginėjant pavaras esant mažoms apsukoms.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie vilkiko vairavimą
Diagnostika
Jei atsiranda šie reiškiniai, automobilį reikia prijungti prie diagnostinio kompiuterio, kad būtų galima perskaityti galimus variklio ir greičių dėžės klaidų kodus. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Neįprastų garsų užvedant variklį simptomai yra dviejų masių smagračio beldimas, sankabos ar pavarų dėžės srityje.
- Įtampos kritimas užvedant automobilį iššaukia elektrinių komponentų darbo nutraukimą ir įrašą į automobilio kompiuterio atmintį apie gedimus.
- Jeigu starteris nepasiekia automobilių gamintojo rekomenduoto apsukų greičio užvedant automobilį, (apie 300 aps./min) kyla didelė vibracija dvimasio smagračio - DKZ rezonansinė vibracija, o tai yra triukšmo priežastis užvedant variklį (dažnai apsunkina šiltą variklį - išplečia medžiagą, o laidumas krenta).
- Jei priežastis buvo DKZ gedimas, triukšmas kiltų esant nedidelėms apsukoms važiuojant.
- Patikrinti ašinį pavarų dėžės perdavimo veleno laisvumą. Maksimali vartojimo norma intervale 0,14-0,16 mm arba arti nulio.
- Barškėjimas arba trūkčiojimas didinant greitį prie didelių variklio apkrovų, netolygus variklio darbas, nepakankamas variklio vibracijos slopinimas, iššaukiantis triukšmą reduktoriaus vietoje.
Dviejų masių smagračio keitimas ir priežiūra
Sumontavus naują dviejų masių smagratį, reikia atminti keletą taisyklių. Viena iš jų yra veleno sandarinimas iš variklio ir pavarų dėžės pusės. Taip pat galima patikrinti starterio žiedo būklę ir atstumą tarp greičio daviklio ir dviejų masių smagračio žiedo. Būtina parinkti tinkamus smagračio tvirtinimo varžtus prie alkūninio veleno. Griežtai draudžiama dėl vidinių mechanizmų apgadinimo pavojaus tvirtinti smagratį, kuris buvo nukritęs nors iš mažo aukščio.
Kiti žalingi vairavimo įpročiai
Be važiavimo mažomis apsukomis, yra ir kitų vairavimo įpročių, kurie gali pakenkti varikliui:
- Rankos padėjimas ant pavarų svirties: Pavarų svirtis yra sujungta su pavarų perjungimo šakute, kuri skirta trumpam kontaktui su besisukančia pavarų svirties „apykakle“.
- Alyvos papildymas į įkaitusį variklį: Jei variklis vis dar įkaitęs, o į jį pilama šaltos temperatūros alyva, gali įvykti metalo deformacija. Tai ypač pavojinga dideliems varikliams, kuriuose dėl temperatūrų skirtumo įtrūksta galvutė.
- Staigus variklio išjungimas po intensyvios kelionės: Ypač tai pavojinga automobiliams su turbokompresoriumi. Po važiavimo dideliu greičiu turbina lieka itin įkaitusi, o jos aušinimas vyksta tik per alyvą.
- Važiavimas aukštomis apsukomis, kai variklis dar šaltas: Pirmosiomis minutėmis po variklio užvedimo alyva dar nespėja tolygiai pasiskirstyti ir pasiekti reikiamų mazgų. Šaltas tepalas yra tirštesnis, todėl jis sunkiau sutepa dalis.
- Nepakankamas alyvos slėgis variklyje: Jei slėgis per mažas, svarbios detalės nespėja pasitepti, o tai sukelia stiprią trintį.
- Nuolatinis važiavimas trumpais maršrutais: Jei automobilis naudojamas tik trumpiems atstumams, variklis dažnai nespėja pasiekti darbinės temperatūros. Tai reiškia, kad variklis nuolat dirba "šaltai", o tai lemia prastesnį tepimą, greitesnį komponentų dėvėjimąsi ir trumpesnį variklio tarnavimo laiką.
- Važiavimas per mažomis apsukomis: Esant didelėms apkrovoms, pavyzdžiui, įkalnėje ar greitėjant aukšta pavara, tai sukelia papildomą stresą varikliui.
Automatinės pavarų dėžės priežiūra
Jeigu turite automobilį su automatine pavarų dėže, nepamirškite, kad vairuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę (ir dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai), o tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių. Tokiu atveju variklis dirba mažomis apsukomis ir neužtikrina pakankamo transmisijos alyvos slėgio, o ji, savo ruožtu, negali tinkamai sutepti ir aušinti pavarų dėžės.
Taip pat svarbu reguliariai keisti alyvą automatinėje pavarų dėžėje. Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Tai reiškia, kad sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą, nors tai padaryti kartais gali būti nelengva, nes senesniuose automobilių modeliuose jis paprastai montuojamas giliai pavarų dėžėje.
Taip pat skaitykite: Saugus vairavimas atbuline eiga
tags: #vaziavimas #mazomis #apsukomis