Kauno „Žalgiris“ ir Maskvos CSKA (Centrinis armijos sporto klubas) - du krepšinio klubai, kurių susitikimai aikštelėje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje kėlė didžiulį susidomėjimą. Šių komandų varžybos tapo ne tik sportiniu įvykiu, bet ir simboline kova, atspindinčia to meto politines ir visuomenines nuotaikas.
Pirmieji Žingsniai Į Viršūnę (1983 m.)
1983-aisiais metais Kauno "Žalgiris" po ilgos pertraukos vėl rimtai pretendavo į Sovietų Sąjungos krepšinio čempionato aukso medalius. Komandos sudėtis buvo itin stipri, joje žaidė tokios krepšinio legendos kaip Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius ir kiti talentingi žaidėjai. Per 28 čempionato turus "Žalgiris" iškovojo 22 pergales, demonstruodamas puikų žaidimą ir komandinę dvasią.
Tačiau kelias į čempionų titulą nebuvo lengvas. CSKA komanda taip pat turėjo pajėgią sudėtį, kurioje žaidė tokie žinomi krepšininkai kaip Vladimiras Tkačenka, Sergejus Jeriominas ir Anatolijus Myškinas. Čempionato likimas sprendėsi serijoje iki dviejų pergalių. Nors pirmąsias varžybas "Žalgiris" laimėjo, tačiau Kaune patyrė du skaudžius pralaimėjimus. Pralaimėjimas buvo itin kartus, tačiau jis parodė, kad "Žalgiris" pajėgus konkuruoti su stipriausiais Sovietų Sąjungos klubais, o komandos siekiai tapo dar aukštesni.
Aukso Amžius: Trys Čempionų Titulai Iš Eilės (1985-1987 m.)
Po nesėkmingo 1984 m. sezono, 1985-ieji metai tapo lūžio tašku "Žalgirio" istorijoje. Tais metais buvo pakeistos krepšinio taisyklės, įvestas trijų taškų metimas, kuris atvėrė naujas taktines galimybes. "Žalgiris" sužaidė sezoną tiesiog fantastiškai, nepralaimėdamas nė vienų varžybų. Finale vėl susitiko su CSKA. Po itin dramatiškų varžybų Kaune, "Žalgiris" pagaliau iškovojo ilgai lauktus SSRS krepšinio čempionato aukso medalius.
Šios pergalės svarbą puikiai apibūdino S. Jovaiša savo autobiografinėje knygoje: „Tie aukso medaliai, įteikti mums, juk priklauso visiems - ir respublikos vadovams, sporto mecenatams, mūsų žmonoms, draugams, pažįstamiems ir nepažįstamiems krepšinio aistruoliams“.
Taip pat skaitykite: Multimedijos sistemos apžvalga
1986 ir 1987 metais "Žalgiriui" pavyko apginti čempionų titulą. Šie trys čempioniški metai įrašė "Žalgirį" į Lietuvos krepšinio istoriją aukso raidėmis.
Krepšinis Kaip Politikos Atspindys
Šios pergalės turėjo didelę reikšmę ne tik sportiniu, bet ir politiniu aspektu. XX a. devintajame dešimtmetyje Lietuvoje stiprėjo patriotinės nuotaikos. Krepšinio aikštelėje "Žalgiris" tapo simboline jėga, galinčia įveikti "okupantą". Žmonės jautė didžiulį pasididžiavimą, kai "Žalgiris" žaisdavo Maskvoje, o tribūnos skanduodavo "Lietuva" ir "Žalgiris".
Vėlesni Metai ir Nauji Iššūkiai
1988 ir 1989 m. čempionatuose "Žalgiriui" teko tenkintis antrąja vieta. Tačiau Kauno "Žalgiris" iš viso penkis kartus tapo SSRS krepšinio čempionais (pirmą kartą 1947 m., antrą - 1951 m.).
Naujas Etapas: Eurolygos Triumfas (1998-1999 m.)
Po daugybės nesėkmingų bandymų, 1998 metais Kauno „Žalgiris“ pagaliau užsitikrino vietą Eurolygoje. Debiutinis sezonas tapo sensacija - "Žalgiris" iškovojo Eurolygos čempionų titulą. Tai buvo istorinė pergalė, kuri pakeitė Eurolygos istoriją.
Kelias į Eurolygos viršūnę nebuvo lengvas. Komanda patyrė skaudžių pralaimėjimų, tačiau sugebėjo įveikti visas kliūtis ir patekti į finalą. Finale "Žalgiris" susitiko su Milano "Stefanel". Po atkaklios kovos "Žalgiris" iškovojo pergalę ir tapo Eurolygos čempionais.
Taip pat skaitykite: Atletizmas ir Sveikatingumas
Legionierių Indėlis Į Pergalę
Po pergalingo sezono "Žalgiris" sustiprino savo sudėtį legionieriais. Į komandą atvyko tokie žaidėjai kaip Anthony Bowie, Tyus Edney ir Jiří Zídek. Šie žaidėjai tapo svarbia "Žalgirio" komandos dalimi ir padėjo jai pasiekti naujų pergalių.
Anthony Bowie prisiminė, kad prieš atvykdamas į Lietuvą net nežinojo, kur ji yra. Tačiau jam pavyko greitai adaptuotis naujoje komandoje ir tapti vienu iš jos lyderių.
Kelias Į Eurolygos Finalą
"Žalgiris" sėkmingai pradėjo savo pasirodymą Eurolygoje, iškovodamas pergales prieš stiprius varžovus. Komanda demonstravo puikų žaidimą ir komandinę dvasią.
Žalgiriečiai, apšilę rankas ir kojas Lietuvoje, stojo į debiutinę Eurolygos dvikovą Stambule. Mūšį su „Fenerbahče“ kauniečiai pradėjo pakiliai ir po kelių T. Edney reidų bei trijų iš eilės taiklių M. Žukausko tritaškių pirmavo 9 taškais.
Po pirmo rato „Žalgirio“ sąskaitoje - 3 pergalės ir 2 pralaimėjimai, o antrojo starte - iškart akistata su vienvalde A grupės lydere „Fenerbahče“, tačiau Turkijos galiūnė į sausakimšą Kauno sporto halę atkako jau be NBA žvaigždutės M.
Taip pat skaitykite: Darbo rinkos tendencijos Lietuvoje
Lemiamas Metimas: Edas Cota
2003 metais stipriausiems Lietuvos klubams finalo serijoje septynerių rungtynių neprireikė, tačiau emocijos liejosi net gausiau negu 2002 metų finale. Dramatiškiausios ir, kaip vėliau paaiškėjo, lemtingos buvo pirmosios rungtynės, vykusios reguliaraus sezono nugalėtojo „Lietuvos ryto“ arenoje. Ši dvikova iki šiol prisimenama ir tikriausiai dar ilgai nebus pamiršta dėl svečiams iš Kauno pergalę atnešusio paskutiniojo metimo. Švieslentė rodė, kad iki ketvirtojo kėlinio pabaigos liko vos 0,3 sek., o rezultatas buvo lygus 80:80. Dauguma žiūrovų jau buvo nusiteikę stebėti pratęsimą, mintys apie penktąjį minikėlinį ko gero jau sukosi ir kai kurių krepšininkų galvose. Tačiau tikrai ne visų. „Žalgirio“ gynėjas Edas Cota iš užribio nuo savojo krepšio per visą aikštę perdavė kamuolį Mindaugui Timinskui, o kauniečių kapitonas akimirksniu pasiuntė jį į šeimininkų krepšį. „Žalgiris“ laimėjo 82:80 ir panaikino „Lietuvos ryto“ turėtą aikštės pranašumą. Tai ir tapo lemiamu veiksniu, nes kitas penkerias rungtynes laimėjo šeimininkai: antrąsias Kaune - „Žalgiris“ 85:81, trečiąsias Vilniuje - „Lietuvos rytas“ 75:63, ketvirtąsias Kaune - „Žalgiris“ 81:74, penktąsias Vilniuje - „Lietuvos rytas“ 103:99 (po pratęsimo) ir šeštąsias Kaune - „Žalgiris“ 80:69. Nors serija buvo trumpesnė nei 2002 metais, kovos vyko daug aršiau. Išskyrus vilniečių laimėtas trečiąsias ir kauniečiams sėkmingai pasibaigusias šeštąsias, rungtynių nugalėtojai paaiškėdavo tik paskutinę minutę ar paskutinėmis sekundėmis. 2003 metais pirmą kartą buvo išrinktas naudingiausias finalo krepšininkas. Juo tapo pralaimėjusios ekipos „Lietuvos ryto“ puolimo lyderis Arvydas Macijauskas.
Arvydo Sabonio Sugrįžimas
2003-2004 metų sezonas buvo pažymėtas ilgai lauktu Arvydo Sabonio sugrįžimu į gimtąją komandą „Žalgirį“ ir aiškiu Kauno klubo dominavimu LKL čempionate. „Žalgiris“ laimėjo 35 iš 36 reguliariojo sezono rungtynių ir net neleido „Lietuvos rytui“ pagalvoti apie teigiamą rezultatą finalo serijoje. Kauniečiai visas ketverias finalo rungtynes laimėjo daugiau nei įtikinamai: 90:75 (Kaune), 88:66 (Vilniuje), 98:77 (Kaune) ir 88:70 (Vilniuje).
Paskutinysis finalo serijos mačas, įvykęs 2004 metų gegužės 15 d. „Lietuvos ryto“ arenoje, kartu buvo ir paskutinės A.Sabonio profesionalo karjeros rungtynės.
Dominavimas LKL Čempionate (2005 m.)
2004 metų lapkričio 6 d. didysis krepšinis pirmą kartą įžengė į ką tik atidarytą ir dar dažais kvepiančią „Siemens“ areną - didžiausią Lietuvoje sporto statinį. Suprantama, garbė naujoje arenoje žaisti pirmąsias rungtynes buvo suteikta dviem stipriausiems Lietuvos klubams „Lietuvos rytui“ ir „Žalgiriui“. „Lietuvos rytas“ tą reguliariojo sezono mačą laimėjo, bet daugiau 2004-2005 metų sezone pergalėmis prieš „Žalgirį“ nesidžiaugė. Po to kauniečiai laimėjo aštuonias rungtynes iš eilės: trejas - LKL reguliariojo sezono (dvejos paskutinės buvo įskaičiuotos ir BBL varžybose), vienerias - BBL finalo ir dar ketverias - LKL finalo. LKL finale reguliariojo sezono nugalėtojo „Žalgirio“ pranašumas vėl buvo akivaizdus. Kauniečiai laimėjo 93:78 (Kaune), 72:63 (Vilniuje), 91:78 (Kaune) ir 88:71 (Vilniuje).
Lūžis LKL: "Lietuvos Ryto" Dominavimas (2006 m.)
Trečią sezoną iš eilės finalo serija baigėsi sausu rezultatu 4:0. Tik šįkart viršūnėje atsidūrė ne „Žalgiris“, o „Lietuvos rytas“. Vilniečiai visą sezoną buvo truputį pranašesni už kauniečius, bet šis pranašumas nebuvo didelis. Tai atspindėjo net ir reguliariojo sezono lentelė, kurioje „Lietuvos rytas“ aplenkė „Žalgirį“ tik dėl geresnio taškų skirtumo tarpusavio rungtynėse.
„Lietuvos rytas“ pasinaudojo visais turėtais koziriais ir laimėjo visas ketverias finalo rungtynes: 71:70 (Vilniuje), 72:57 (Kaune), 68:65 (Vilniuje) ir 70:64 (Kaune). Beje, 2006 metais pirmą kartą abiem finale žaidusioms komandoms vadovavo užsieniečiai treneriai: „Lietuvos rytui“ - kroatas N.Spahija, „Žalgiriui“ - latvis Ainaras Bagatskis.
"Žalgiris" ir CSKA Šiandien
Šiandien „Žalgiris“ ir CSKA ir toliau yra vieni stipriausių Europos krepšinio klubų. Jų susitikimai aikštelėje vis dar kelia didelį susidomėjimą tarp krepšinio gerbėjų.
Laisvės Šauklys: Krepšinis ir Tautinė Savimonė
Liepos 21 d. Po dviejų dienų - X.10 d., taip pat 19 vai. tame pačiame stadione prasidėjo "Žalgirio" komandos rungtynės-su Smolensko "Iskra". Vėl rezultatu 2:1 laimėjo "Žalgiris". Šį kartą valdžios atstovai buvo jau kitaip pasiruošę. Pačiame stadione buvo keli šimtai milicininkų ir nemažiau jų pagalbininkų - draugovininkų. Tačiau ir po šių rungtynių savaime susiorganizavusi minia vėl patraukė į miesto centrą, šaukdama ne taip dažnai viešai girdimus, visai ne tarybinius šūkius. Šį kartą milicijos ir saugumo pajėgas iš pat pradžių žymiai sustiprino MVD divizijono iš Suvorovo gatvės padaliniai.
Spalio 7 ir 10 d.d. ir lapkričio 8 d. įvykiai Vilniuje visų pirma įdomūs tuo, kad, okupantams Ir jų vietiniams talkininkams brutaliai slopinant lietuvių tautinį sąmoningumą, persekiojamos tautinės savigarbos jausmas pasireiškia visai nelauktai ir netikėčiausiomis formomis.
Simbolinės Datos: Sausio 13-oji
Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA rungtynės Eurolygos varžybose Maskvoje šį sezoną vyksta simbolinę dieną - Sausio 13-ąją. Tai pirmas toks atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Nuo 1985 iki 1987 metų „Žalgiris“ finaluose buvo neperkandamas kąsnis CSKA ekipai, o pirmaisiais smuikais griežė visiems puikiai žinomi A.
Istorinės Akimirkos: 1987 Metų Finalas
Vienos garsiausių rungtynių vyko 1987 m. finalo serijoje, kai „Žalgiris“ trečią kartą iš eilės laimėjo SSRS čempionatą. Prie savo suolelio ėjęs A. Sabonis atliko garsųjį „ančiukų šokio judesį“, jau jausdamas pergalę.
Iššūkiai ir Pergalės Eurolygoje
Po triumfo 1998-1999 m. Būtent 1999-2000 m. sezone „Žalgiris“ ir CSKA vienintelį kartą susitiko senojo formato Eurolygoje, kai antrojo etapo E grupės varžybose pasidalijo po pergalę. 2000 m. sausio 20 d. Kauno sporto halėje kauniečiai šventė vienintelę pergalę prieš CSKA ekipą Eurolygoje per daugiau nei 15 metų - 84:76.
Sugrįžimas į Eurolygą: A. Sabonis Ir CSKA
Simboliška, bet antrą kartą burtai CSKA ir „Žalgirį“ į vieną grupę Eurolygoje suvedė būtent tada, kai į Kauną sugrįžo visų laikų žymiausias lietuvis A. Sabonis - 2003-2004 m.
Moderni Eurolygos Era: CSKA Dominavimas
Nuo to 1990-2000 m. Modernioje Eurolygos istorijoje šiuo metu CSKA tarpusavio rungtynėse yra iškovojusi 22 pergales, „Žalgiris“ - vos 4.
Šarūno Jasikevičiaus Era: Lūžis Pralaimėjimų Serijoje
2016 m. sausį po gėdingo pralaimėjimo 63:96 išvykoje prieš „Brose Baskets“ ekipą atleidus Gintarą Krapiką ir prie komandos vairo stojus Š. Jasikevičius pagaliau pralaužė šį pralaimėjimų užkeikimą, kuomet 2017 m. sausio 24 d. namie „Žalgiris“ 79:74 įveikė CSKA.
Statistika ir Faktai
2012-2013 m. sezone CSKA ir „Žalgiris“ iš viso žaidė net 4 sykius - po dukart Eurolygoje ir VTB turnyre. Dar viena pergalė VTB lygoje buvo pasiekta 2009-2010 m. Šios trys pergalės VTB lygoje buvo vienintelės „Žalgirio“ pergalės prieš CSKA periode nuo pergalės 2000 m. sausio 20 dieną iki pergalės 2017 m.
Įsimintinos Pergalės: 2017-2018 Metų Sezonas
Be abejonės saldžiausia „Žalgirio“ pergalė prieš CSKA pasiekta 2017-2018 m. Prasidėjus ketvirtajam kėliniui po Pauliaus Jankūno dvitaškio kauniečiai pirmavo 71:48.
Dramatiškos Pabaigos ir Pratęsimai
To paties Šaro vadovaujamas „Žalgiris“ kitą sezoną Maskvoje pralaimėjo tik po pratęsimo 97:99. Pagrindinio mačo laiko pabaigoje kauniečius žudė Sergio Rodriguezo tritaškiai, o pratęsime lemiamus taškus baudų metimais pelnė Willas Clyburnas.
Išvados
Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA varžybų istorija - tai ne tik sportinių kovų, bet ir tautinio pasididžiavimo, politinių ambicijų ir istorinių lūžių atspindys. Šios komandos paliko neišdildomą pėdsaką krepšinio istorijoje, o jų susitikimai visada kėlė didžiulį susidomėjimą tarp krepšinio gerbėjų.
Visų finalų serijų rezultatai:
- 1983 m. CSKA - „Žalgiris“ 2:1
- 1984 m. CSKA - „Žalgiris“ 2:1
- 1985 m. „Žalgiris“ - CSKA 2:0
- 1986 m. „Žalgiris“ - CSKA 2:1
- 1987 m. „Žalgiris“ - CSKA 2:1
- 1988 m. CSKA - „Žalgiris“ 2:0
Krepšinis Kaip Emocinis Užtaisas
„Emocinis užtaisas gimė Lietuvoje, mažoje Baltijos valstybėje, kuri ėjo iš proto dėl krepšinio dar nuo tada, kai laimėjo Europos čempionatą, o atsiradus naujai „Žalgirio“ kartai gimė judėjimas, kurį Kaune pavadino „aukso karštlige“. Pergalė prieš CSKA tapo nacionaline idėja“, - priminė sports.ru portalas.
Kauno komandą žmonės palaikė net Maskvoje Dėl tokio įvykio prieš 1983 metų finalą Lietuvoje net buvo sukurtas klipas, kuriame jaunas A.Sabonis joja raitas ant žirgo skambant vesternų muzikai. Rungtynių metu Kauno gatvės ištuštėdavo. 5 tūkst. žiūrovų talpinanti Kauno sporto halė būdavo sausakimša, o kiti įsitaisydavo prie televizorių. Teatruose atšaukdavo spektaklius, o jei renginiai vykdavo, per juos skelbdavo rungtynių rezultatą. Viešojo transporto vairuotojai klausydavosi mačo eigos per radijo imtuvus, kuriuos paleisdavo garsiai, kad girdėtų ir keleiviai. Per visą stotį per garsiakalbį rėkdavo: „Pralaimėjot, pralaimėjot“.
A. Sabonis Ir CSKA: Amžina Priešprieša
„Man pavyko Papą pergudrauti, - yra pasakojęs A.Sabonis „Sport-express“. - Gydytojai suklastojo kardiogramą, kuri lyg ir rodė ūžesį ir širdies permušimus.Ir kol rinktinė dirbo Olandijoje, aš greitai, per savaitę, įstojau į Žemės ūkio akademiją. Svarbiausias jos pranašumas buvo tas pats, kad, kaip ir medicinos institutų, buvo karinė katedra. Dėl jos studentų į armiją nešaukė. Tačiau Maskva kontroliavo mano mokslus labai rimtai. Visus rašto darbus reikėjo perrašyti savo ranka. Taip kad teko padirbėti. Na, ir kartą per savaitę buvo karinės parengties pamokos. Kartais tekdavo į jas atvažiuoti. Reikėjo ir žygiuoti mokytis, ir iš kalašnikovo šaudyti“.
A. Sabonis Kaip Kovos Ikona
Nuo pat pirmos finalo serijos A.Sabonis buvo labai svarbus žaidėjas, nors prieš jauną vidurio puolėją stovėjo už jį dar galingesnis Vladimiras Tkačenka. 1983 metais jaunasis A.Sabonis jau trankė kumščiu per parketą, išraiškingai žvelgė į teisėjus, vaipėsi ant atsarginių suolo ir pravirko, kai Vitoldas Masalskis paskutinėmis sekundėmis paleido kamuolį į užribį.
Tačiau CSKA budino A.Sabonyje kovą. Sirgaliai nešiojo autobusą A.Sabonis niekada neslėpė, kad jam nepatinka, kaip komplektuojama CSKA, ir mačus su kariškiais pasitikdavo ypatingai nusiteikęs. Kuo stipresnis varžovas, kuo labiau jis stiprinosi, tuo galingiau žaidė lietuvis.