Įvadas
Loterijos Lietuvoje turi ilgą ir įvairią istoriją, pradedant nuo momentinių loterijų ir baigiant tarptautiniais žaidimais. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti UAB „Sporto loterijos“ istoriją, jos vaidmenį sporto finansavime ir įtaką Lietuvos loterijų rinkai.
Loterijos kaip olimpinio judėjimo finansavimo šaltinis
Loterijos yra vienas pagrindinių olimpinio judėjimo finansavimo šaltinių Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Loterijų įstatymas numato, kad 8 proc. visų loterijų pajamų keliauja labdarai ar paramai. Lietuvos loterijų asociacijos nariai per 25 metus sportui ir visuomeninėms organizacijoms jau skyrė daugiau kaip 70 mln. eurų. Lietuvos loterijų asociacijos narių parama teikiama ir kitoms sporto organizacijoms bei projektams, kultūros įstaigoms.
Olimpinė chartija įpareigoja nacionalinius olimpinius komitetus būti laisvais nuo bet kokio spaudimo ir išlaikyti savo autonomiją - veikti nepriklausomai nuo politinių, teisinių, religinių ar ekonominių įtakų, kurios gali kliudyti įgyvendinti chartijos nuostatas.
UAB "Sporto loterijos" įkūrimas ir veikla
Didžiausia ir ilgiausiai dirbanti Lietuvos loterijų bendrovė, įkurta kaip Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansavimo šaltinis 1992 m. gruodžio 1 d. „Sporto loterijos“ įregistruotos 2008 m. gegužės 27 d. kaip uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Bendrovės registracijos adresas yra Vilniuje, Olimpiečių gatvėje.
Loterijų raida Lietuvoje
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje loterijos vystėsi keliais etapais, o pirmoji banga yra skaičiuojama nuo 1993 m. Tuo metu veikė 13 organizatorių: ne pelno siekiančios organizacijos, individualios įmonės, viešosios įstaigos ir net valstybinė įmonė „Lietuvos loto“. Iki šių dienų išliko tik du, tuomet veiklą pradėję loterijų organizatoriai: UAB „Olifėja“ ir UAB „Žalgirio loto“.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Pačios loterijos tais laikais buvo momentinės - spaustuvėje atspausdinti suvynioti ir kniede užspausti bilietai, kuriuos pardavinėdavo iš automobilių, spaudos kioskų ir pan. Po kelių metų atsirado ir tiražinės loterijos, pradėti rengti televiziniai žaidimai - „Jėga“, „Kenoloto“, „Teleloto“.
Metams bėgant keitėsi ir momentinių bilietų spausdinimo technologijos. Atsirado galimybių spausdinti kokybišką nutrinamą sluoksnį, kuris turi būtų nepermatomas, todėl tuos išvyniojamus ir atplėšiamus bilietus pakeitė kur kas saugesni, sertifikuotose spaustuvėse spausdinami nutrinami momentiniai bilietai.
Nors loterijos organizuojamos nuo 1993 m., tačiau pirmasis Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas įsigaliojo tik 2004 m. Iki tol loterijų organizavimas buvo reguliuojamas Vyriausybės nutarimu, o visą loterijų tvarką prižiūrėjo Finansų ministerija. Tačiau 2001 m., Lietuvoje legalizavus azartinius lošimus, buvo įsteigta tuometinė Valstybinė lošimų priežiūros komisija, kuriai po trijų metų, įsigaliojus loterijų įstatymui, buvo priskirta ir loterijų priežiūra. Tad galima sakyti, kad nuo 2004 m. prasidėjo nauja įstatymų pagrindu sureglamentuota loterijų era. Neilgai trukus, pasirodė ir pirmosios internetinės loterijos.
Loterijų tipai Lietuvoje
Pagal įstatymą yra du loterijų tipai: momentinė ir tiražinė. Momentinė loterija veikia tokiu principu, kad prieš parduodant bilietus, jie yra paruošiami (atspausdinami spaustuvėje arba suprogramuojami, jei loterija vyksta internetu) su aiškiu bilietų ir laimėjimų skaičiumi, kuris spausdinimo ar programavimo metu yra atsitiktinai paskirstomas tarp bilietų. Pavyzdžiui, loterija „X“ - 400 tūkst. bilietų po 1 eurą, laimėjimo fondas sudaro 60 proc.
Tuo metu tiražinėje loterijoje organizatorius nežino, kiek jis parduos bilietų, kiek tiksliai surinks pinigų ir kiek bus laimėtojų. Tačiau tokiu atveju taisyklėse yra aiškiai nustatomos laimėjimų paskaičiavimo sąlygos. Pavyzdžiui, loterija „Y“, kurioje yra ridenami 20 kamuoliukų. Žaidėjas spėja tų kamuoliukų numerius ir jo laimėjimas priklauso nuo teisingai atspėtų skaičių. Kitu atveju laimėjimai būna dalinami procentais, pavyzdžiui, loterijoje „Z“ žaidėjai, kurie teisingai atspėja tam tikrą skaičių tiražo metu nustatytų numerių, pasidalina, tarkime, 12 proc. prizinio fondo. Atspėję daugiau skaičių - dalijasi jau kitą prizinio fondo dalį ir gauna didesnius prizus ir t. t. Paprastai kalbant, su Lošimų priežiūros tarnyba suderintos taisyklės nurodo, kokiomis proporcijomis bus išdalinti surinkti pinigai.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Laimėjimams organizatoriai negali skirti mažiau nei 50 proc. už bilietus surinktų pinigų, o minimaliausias laimėjimas negali būti mažesnis už bilieto kainą. Įstatymų nustatyta tvarka loterijų organizatorius taip pat įpareigoja sumokėti 13 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės: 5 proc. sumokami į valstybės biudžetą kaip loterijų mokestis, o dar 8 proc.
Tarptautinės loterijos
Prie pirmosios tarptautinės loterijos Lietuva prisijungė 2011 m. Kiekvienos loterijos tikslas - surinkti kuo didesnį didįjį prizą, tačiau skirtingos šalys turi skirtingą skaičių gyventojų ir žaidėjų, todėl tik išplėtus bilietų platinimo geografiją, Lietuvos žaidėjai gali varžytis ne dėl šimtų tūkstančių, o dėl milijonų eurų. Tai reiškia, kad kuo daugiau šalių gyventojų dalyvauja tokiose loterijose, tuo didesnis prizinis fondas, tačiau tuo pačiu jį laimėti tampa sudėtingiau.
Žaidimas gali vykti pagal visiškai vienodas taisykles, t. y., visos šalys žaidžia identiškomis taisyklėmis, tačiau gali būti ir taip, kad yra susitariama tik dėl pagrindinių prizų, o patį žaidimo principą (kaip atrodo bilietai, kokia yra ne pagrindinių laimėjimų struktūra) nusprendžia konkreti šalis individualiai.
Loterijų pardavėjai
Ne didžiuliame prekybos centre, ne sostinėje ar kitame didžiajame mieste, o Utenos turguje dirba viena daugiausiai loterijos bilietų Lietuvoje parduodanti pardavėja. Aušra Gribauskaitė - Sadaunikienė yra absoliuti savo srities profesionalė, pirkėjai pas ją atvyksta iš visos šalies. Žmonės kažkodėl masiškai tiki, kad būtent iš šios moters rankų gautas bilietas jiems atneš didžiulę sėkmę. Svarbiausia - pirkti pas Aušrą.
Prie įėjimo į Utenos turgaus mėsos skyrių stovi nedidelis kioskelis „Perlas plius“, kaip pati pardavėja sako „salelė“, kur ištisas dienas nuo 7 valandos ryto iki 15 valandos po pietų ji laukia savo pirkėjų. Įdomu, kad būtent prie loterijos bilietų čia būna didesnės eilės nei pavyzdžiui, prie kiaulienos ar jautienos. Būtent Aušra kaip magnetas traukia jaunus ir vyresnius. „Tik aš viena bilietais prekiauju, o dešrų ir lašinių pardavėjų daug, gal todėl taip atrodo, kad esu populiaresnė“, - kiek kuklinasi ji.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Dirbti šiame kioskelyje Aušra pradėjo prieš penkerius metus išgyvenusi krizę savo gyvenime. „Prieš tai pati prekiavau mėsa - buvau dešrų ir dešrelių pardavėja, bet bankrutavo ta įmonė… O Utenoje nėra lengva susirasti naują darbą, prasidėjo panika, kas bus toliau? Juk turiu šeimą, auginu vaikus. Be darbo sėdėti tikrai negalėčiau. Ir tada, maždaug po mėnesio, viena draugė sužinojusi, kad ieškoma loterijos bilietų pardavėja - šią vietą pasiūlė man. Įvyko stebuklas!“, - atvirai pasakoja Aušra.
Nuo pirmos dienos, kai stojo pardavinėti bilietų - ji pajautė, kad tai svajonių darbas. Kioskelio pasiūloje - virš trisdešimt skirtingų televizinių ir momentinių loterijų. Nuo pačių populiariausių iki mažiau žinomų. Nuo terminalinių loterijų „Teleloto“, „Eurojacpot“, „Viking lotto“, iki momentinių loterijų „Sėkmės 7“, „Vegas“, „Kazino auksas“ ir t.t. Aušra neslepia, kad perkamiausi yra „Teleloto“ bilietai, tačiau, kai vyksta žaidimai dėl didesnių prizų, sparčiai pakyla „Eurojacpot“ ir „Viking lotto“ pardavimai. Yra ir tokių pirkėjų, kurie perka tik momentinius bilietus, jiems patinka iškarto, vietoje sužinoti laimėjo ar ne.
Aušra sako pastebėjusi, kad vyresni jos klientai dažniausiai svajoja apie piniginius prizus. O jaunesni nori laimėti naują automobilį, butą ar nemokamas atostogas.
Laimėjimų istorijos
Kiekvieną dieną pasitaiko žmonių, kurie nutrina bilietus vietoje ir iš karto atsiima laimėjimus. Būna tokių, kurie nutrina vieną - laimi, iš karto ima antrą - vėl laimi, tada trečią, ketvirtą. Daug mačiau ir didesnių laimėtojų, kuriems pasisekė gauti šimtus ar tūkstančius eurų.
Labiausiai įsiminė vienos močiutės istorija. Ji atėjo beveik verkdama, nespėjo savivaldybėje užpildyti kažkokių popierių, todėl sužinojo, kad negaus malkų šildymui. Guodėsi, kad neturi pinigų, kad sušals. O tada ištraukė patikrinti bilietą… Tą akimirką „Teleloto“ ji laimėjo 500 eurų. Kartais nereikia laimėti milijonų, kad gyvenimas taptų geresnis.
Daug kas pirkdami pasižada, kad jeigu pavyks laimėti - tai jau man tikrai atsidėkos. Ir žinokit, pasitaiko. Atneša saldainių ar kitų smulkmenėlių. Tikrai malonu.
Mitas apie loterijas
Lietuvoje vis dar vyrauja nemažai mitų apie loterijas. Tokie mitai atsiranda iš nuogirdų apie JAV vykstančių loterijų sistemą, kurioje laimėtojui yra paliekamos dvi opcijos. Galima gauti laimėjimą iš karto, tačiau gerokai mažesnį dėl apmokestinimo. Antru atveju galima gauti periodines išmokas - anuitetus. Likusi suma yra investuojama, o bendra suma, lygi pažadėtam laimėjimui, yra išmokama ir per tam tikrą laiką, gal ir per 10 metų. Tačiau Lietuvoje tokia praktika nėra taikoma ir pagal įstatymą žaidėjui laimėjimas yra išmokamas per 30 kalendorinių dienų. Jei suma mažesnė - ji išmokama jau tą pačią dieną, jei didesnė - gali prireikti ir daugiau laiko.
Didžiausi laimėjimai Lietuvoje
Iki šiol didžiausia laimėta suma Lietuvoje buvo 7,6 mln. eurų, tačiau šį rekordą kone dvigubai sumušė šią žiemą daugiau nei 13 mln. eurų tarptautinėje loterijoje „Vikinglotto“ laimėjęs vilnietis.
Kiti loterijų organizatoriai Lietuvoje
„Euloto“ - Lietuvos loterijų organizavimo bendrovė, organizuojanti: didžiąsias skaitmenines internetinio ryšio loterijas - „Superloto TV“, momentines loterijas, kurių bilietus galima įsigyti platinimo vietose visoje Lietuvoje bei internetines momentines loterijas - „Blitz loto“. „Euloto“ yra Europos loterijų asociacijos ir Pasaulio loterijų asociacijos narė bei įgyvendina Loterijų atsakingo žaidimo standartus.