Įvadas
Sportas yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, o tarptautinės sporto organizacijos atlieka svarbų vaidmenį jo valdyme, plėtroje ir populiarinime. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias tarptautines sporto organizacijas, jų struktūrą, tikslus ir veiklos sritis, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais šaltiniais.
Olimpinė chartija: Pagrindiniai principai ir nuostatos
Olimpinė chartija yra esminis dokumentas, kuriuo grindžiamas olimpinis judėjimas ir kuris nustato Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) organizacinę struktūrą, funkcijas ir veiklos principus. Ši chartija yra nuolat tobulinama, atsižvelgiant į kintančias sporto pasaulio realijas ir iššūkius.
Olimpinės nuosavybės apsauga
Olimpinė chartija apibrėžia olimpinę nuosavybę, kuri apima olimpinį simbolį (olimpinius žiedus), vėliavą, devizą, pavadinimus (įskaitant „olimpinės žaidynės“ ir „olimpiados žaidynės“), ženklus, emblemas, ugnį ir deglą, taip pat muzikinius arba kitus kūrybinius darbus, kuriuos olimpinėms žaidynėms užsako TOK, Nacionaliniai olimpiniai komitetai ir Olimpinių žaidynių organizaciniai komitetai.
Lietuvos Respublikos Seimas antradienį priėmė Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo įstatymą. Olimpiniai žiedai - vienas labiausiai pasaulyje saugomų simbolių. Olimpinė chartija nurodo, kad už olimpinių žaidynių ir olimpinės nuosavybės naudojimą yra atsakingas tos šalies nacionalinis olimpinis komitetas. „Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pareiga - saugoti olimpinę nuosavybę nuo neteisėto naudojimo. Deja, iki šiol tai daryti buvo sunku. Tikrai neretai rasdavome olimpinius simbolius įvairiuose logotipuose, reklamose, šūkiuose, buvo net gaminamos alternatyvios „olimpinės“ aprangos. Nairobio sutarties ratifikavimas mums yra didelis laimėjimas, dėl kurio nuosekliai dirbome. Noriu padėkoti ŠMSM už darbą ir Seimui už operatyvų įstatymo priėmimą.
Nacionalinių olimpinių komitetų nepriklausomumas
Olimpinė chartija įpareigoja nacionalinius olimpinius komitetus būti laisvais nuo bet kokio spaudimo ir išlaikyti savo autonomiją - veikti nepriklausomai nuo politinių, teisinių, religinių ar ekonominių įtakų, kurios gali kliudyti įgyvendinti chartijos nuostatas.
Taip pat skaitykite: Žirmūnų baseino rekonstrukcija
Olimpinės chartijos principai ir vertybės
Olimpinėje chartijoje užfiksuoti 7 pagrindiniai olimpizmo principai, vertybės, kurių turime laikytis. Tuos principus tokios šalys kaip Rusija pažeidžia. Sukelia karus ne, sakykime, kažkokiu teritoriniu pagrindu, o grynai siekdamos išnaikinti kitą tautą ar valstybę. Man atrodo, kad rusų ir baltarusių atletų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse tiesiog paneigtų pačios olimpinės chartijos pagrindus, tuos 7 pagrindinius principus. Apskritai tai įvestų tokią įdomią praktiką, kad sportas yra vertybiškai neutralus. Man atrodo, kad vertybinis neutralumas iš esmės yra sinonimiškas vertybių atsisakymui. Manau, kad rusų ir baltarusių įsileidimas į olimpines žaidynes paneigtų pačią olimpiadų dvasią.
Nors olimpinėje chartijoje neleidžiama diskriminuoti dėl paso ar tautybės, toje pačioje chartijoje, šeštame punkte, yra parašyta: „Šioje olimpinėje chartijoje numatytos teisės ir pareigos užtikrinamos be jokios diskriminacijos.“ Tai reiškia, kad tiek teisė dalyvauti, tiek pareiga laikytis principų yra nurodyta. Kai yra tokie principai kaip „Olimpizmo tikslas - per sportą harmoningai ugdyti žmoniją, siekiant sukurti taikią visuomenę, besirūpinančią žmogaus orumo išsaugojimu.“
Tarptautinis Olimpinis Komitetas (TOK)
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) buvo įkurtas 1894 m. birželio 23 d. barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva Pasaulinio sporto kongreso metu. TOK skatina bendradarbiavimą tarp nacionalinių olimpinių komitetų, tarptautinių sporto federacijų, sportininkų, olimpinių žaidynių organizacinių komitetų, rėmėjų ir Jungtinių Tautų organizacijų.
TOK Misija ir Struktūra
TOK misija - visame pasaulyje populiarinti olimpizmą ir vadovauti olimpiniam sąjūdžiui. TOK yra 206 nacionalinių olimpinių komitetų valdymo organas. TOK vykdomąjį komitetą sudaro garbės prezidentas, prezidentas, keturi viceprezidentai, 10 narių ir generalinis direktorius. Pagal Olimpinę chartiją iš viso TOK gali turėti ne daugiau kaip 115 narių. Iki 70 TOK narių gali būti individualūs, nesusiję su jokiomis einamomis pareigomis asmenys, 15 - karjerą tęsiantys sportininkai, 15 - tarptautinių sporto federacijų arba asociacijų atstovai, 15 - nacionalinių olimpinių komitetų arba jų asociacijų nariai.
Buenos Airėse vykusioje 133-iojoje eilinėje Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sesijoje olimpinė čempionė iš Lietuvos išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto nare. Vienos svarbiausių TOK nariams patikėtų galių - organizacijos prezidento, viceprezidentų ir Vykdomojo komiteto rinkimai, Olimpinės chartijos keitimas, olimpinių žaidynių sostinių išrinkimas, IOC metinių ataskaitų ir biudžeto tvirtinimas, naujų nacionalinių komitetų ar kitų sporto organizacijų priėmimas į IOC, olimpinių vertybių skleidimas, priežiūra ir puoselėjimas savo šalyse.
Taip pat skaitykite: Bilietai į krepšinio atranką
Po rinkimų Buenos Airėse TOK narių skaičius padidėjo iki 106. Pagal Olimpinę chartiją iš viso jų gali būti ne daugiau kaip 115. Iki 70 IOC narių gali būti individualūs, nesusiję su jokiomis einamomis pareigomis asmenys, 15 - karjerą tęsiantys sportininkai, 15 - tarptautinių sporto federacijų arba asociacijų atstovai, 15 - nacionalinių olimpinių komitetų arba jų asociacijų nariai. Individualūs IOC nariai renkami neribotam laikui, bet jų amžius negali viršyti 70 metų.
Lietuvos atstovavimas TOK
2000 m. Sidnėjaus olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė įvertinta už indėlį siekiant lyčių lygybės sporte, atstovavimą mūsų šalies sportininkų interesams svarstant jiems svarbius klausimus Lietuvoje, aktyvią veiklą tarptautiniame olimpiniame judėjime. Europos olimpinių komitetų Vykdomojo komiteto narė D. Gudzinevičiūtė nuo šiol darbuosis ir IOC sportininkų palaikymo komisijoje. Jos artimiausias posėdis - sausį Lozanoje.
Europos Olimpinių Komitetų Asociacija (EOK)
Europos olimpinių komitetų asociacija (EOK) įkurta 1968 metais.
EOK Tikslai
EOK tikslai yra skleisti olimpinėje chartijoje apibrėžtas olimpizmo vertybes, per glaudų bendradarbiavimą su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, Nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOC) ir olimpinėmis asociacijomis kituose žemynuose, lavinti jaunimą per sportą, skatinti pagarbą aplinkai ir taip prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo, skatinti bendradarbiavimą tarp Europos olimpinių komitetų per bendrus interesus, mokslinius tyrimus, informacijos apsikeitimą ir bendrų interesų gynimą, vystyti Olimpinio solidarumo programas Europoje.
EOK vykdomąjį komitetą sudaro prezidentas, viceprezidentas, iždininkas, generalinis sekretorius bei 12 narių.
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga
Pasaulio Nacionalinių Olimpinių Komitetų Asociacija (ANOC)
Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOC) įkurta 1979 metų birželio 26 dieną Puerto Rike. Ši tarptautinė organizacija vienija 206 nacionalinius olimpinius komitetus ir yra pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK). ANOC atstovauja 206 nacionaliniams olimpiniams komitetams (NOC). Jie yra skirstomi pagal penkis žemynus: Afrikos nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOCA), Europos olimpiniai komitetai (EOK), Azijos olimpinė taryba (OCA), Okeanijos nacionaliniai olimpiniai komitetai (ONOC) ir Panamerikos sporto organizacija (Panamsports).
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK)
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ištakos - Lietuvos sporto lyga, kuri 1924-1932 vykdė ir nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas. 1924 05 25 buvo pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto. Pirmasis Lietuvos olimpinio komiteto vadovas buvo Lietuvos sporto lygai vadovavęs generolas Jonas Jurgis Bulota (iki 1926). 1926-1930 vadovo pareigas ėjo Antanas Jurgelionis, 1930-1934 - Jonas Vileišis.
Visas Lietuvos sporto lygos funkcijas (išskyrus Olimpinio komiteto teises) perėmę 1932 Kaune įsteigti Švietimo ministerijai pavaldūs Kūno kultūros rūmai buvo valstybinė institucija ir olimpiniam sąjūdžiui vadovauti negalėjo. Pirmojo Kūno kultūros rūmų vadovo Antano Jurgelionio (1934-1937 taip pat ėjo ir Nacionalinio olimpinio komiteto vadovo pareigas) parengtose ir Švietimo ministerijos patvirtintose dviejose Kūno kultūros organizacijų savitvarkos instrukcijose (1932 ir 1933) buvo straipsnis: Pasaulinėms olimpiadoms rengiantis, steigiamas Olimpinis komitetas. 1934 išrinkto naujojo Kūno kultūros rūmų vadovo Vytauto Augustausko-Augustaičio parengtoje ir švietimo ministro patvirtintoje instrukcijoje tokio Olimpinio komiteto neliko. Lietuva 1932 ir 1936 olimpinėse žaidynėse nedalyvavo.
1937 12 18 Juozo Tonkūno įsakymu buvo sudarytas Tautinis olimpinis komitetas, kurį sudarė 21 narys. Pirmininku paskirtas Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Komiteto tiesioginė funkcija buvo kas 5 metus rengti tautines olimpiadas. Svarbiausias uždavinys - 1938 surengti Lietuvos tautinę olimpiadą, taip pat rūpintis Lietuvos sportininkų dalyvavimu XII olimpiados žaidynėse, turėjusiose vykti 1940 Helsinkyje. Kreiptasi su prašymu Tautinį olimpinį komitetą pripažinti visateisiu Tarptautinio olimpinio komiteto nariu. 1939 08 03 iš Tarptautinio olimpinio komiteto gautas oficialus narystės patvirtinimas (1991, sprendžiant Lietuvos tautinio olimpinio komiteto restitucijos bylą, nuspręsta Lietuvą laikyti Tarptautinio olimpinio komiteto nare nuo 1924). 1939 rudenį Lietuva pakviesta dalyvauti V žiemos olimpinėse žaidynėse Garmische-Partenkirchene (Vokietija) ir XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje.
1940 ir 1944 SSRS okupavus Lietuvą buvo uždraustos ir sunaikintos visos visuomeninės, sporto ir politinės institucijos, tarp jų ir Tautinis olimpinis komitetas.
LTOK vaidmuo ir finansavimas
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pareiga - saugoti olimpinę nuosavybę nuo neteisėto naudojimo. Deja, iki šiol tai daryti buvo sunku. Tikrai neretai rasdavome olimpinius simbolius įvairiuose logotipuose, reklamose, šūkiuose, buvo net gaminamos alternatyvios „olimpinės“ aprangos.
Lietuvoje aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas yra finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato tvarką, pagal kurią skiriamos lėšos sporto programoms įgyvendinti. Prioritetas teikiamas olimpinėms, paralimpinėms sporto šakoms, taip pat sportui, skirtam regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turintiems asmenims, studentų sportui. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos sportininkų rengimo, dalyvavimo tarptautinėse varžybose, sporto pratybų ir stovyklų organizavimo veiklos. Taip pat remiamas jaunųjų talentų atranka ir rengimas, klubinės veiklos plėtojimas, antidopingo programos ir kova su manipuliavimu sporto varžybomis.
Loterijos - pagrindinis olimpinio judėjimo finansavimo šaltinis Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Loterijų įstatymas numato, kad 8 proc. visų loterijų pajamų keliauja labdarai ar paramai. Per 25 metus Lietuvos loterijų asociacijos nariai sportui ir visuomeninėms organizacijoms jau skyrė daugiau kaip 70 mln. Lietuvos loterijų asociacijos narių parama teikiama ir kitoms sporto organizacijoms ir projektams, kultūros įstaigoms.
Vykdomasis komitetas - kolegialus valdymo organas, kuris vadovauja institucijai laikotarpiu tarp Generalinės asamblėjos sesijų.
Kova už sąžiningą sportą
Kilnaus elgesio sporte („Fair Play“) veikla buvo paskatinta 1960 m. Romos vasaros olimpinių žaidynių, kai noras nugalėti bet kokia kaina peržengė visas ribas ir atėmė pirmąją sportininko gyvybę. Danų dviratininkas Knudas Jensenas mirė dėl vartoti draudžiamų sportinę veiklą skatinančių preparatų. Šis šokiruojantis atvejis pažadino sporto pasaulį ir paskatino imtis griežtų veiksmų prieš dopingą, šovinizmą ir smurtą sporte.
Tarptautinis „Fair Play“ Komitetas (CIFP)
Todėl 1963 m. gruodžio 5 d. Paryžiuje UNESCO, AIPS, ICSSPE, Tarptautinės krepšinio, futbolo, regbio imtynių federacijos įkūrė Tarptautinį komitetą P. de Kuberteno Kilnaus elgesio apdovanojimams teikti. 1973 m. Tarptautinio „Fair Play“ komiteto tikslas - saugoti ir skatinti pagarbą kilniam elgesiui ir jo vertybėms ne tik didžiajame sporte ar sporto visiems programose, bet ir kasdieniame gyvenime. Pagrindinis CIFP vykdantysis organas yra Generalinė Asamblėja, kurioje kiekvienas CIFP narys turi po vieną balsą. CIFP vykdantįjį komitetą sudaro prezidentas, du viceprezidentai, generalinis sekretorius ir iždininkas.
Tarptautinis Sporto Arbitražo Teismas (CAS)
CAS įsteigtas 1984 metais Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) iniciatyva kaip nepriklausoma institucija. Nuo 1994 metų Tarptautinis sporto arbitražo teismas yra pavaldus Tarptautinei sporto arbitražo tarybai.
CAS Funkcijos ir Struktūra
CAS sprendžia su sportu susijusius ginčus, kurie teismui perduodami taikant įprastas arbitražo procedūras arba apskundus sporto institucijų ar organizacijų sprendimus. Teismas priima arbitražo sprendimus, kurie turi įprastų teismų sprendimų galią. Jis gali padėti šalims taikiai išspręsti ginčus pagal taikinimo procedūrą, jeigu ji yra galima, taip pat teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas su sportu susijusiais teisiniais klausimais. CAS valdybą sudaro prezidentas, viceprezidentas, CAS paprastojo diviziono prezidentas, apeliacinio arbitražo diviziono prezidentas ir generalinis sekretorius.
Iššūkiai ir kontroversijos
Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) tiesiant kelius Rusijos ir Baltarusijos sportininkams į olimpines žaidynes, o daug pasaulio valstybių piktinantis tokiais ketinimais, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas ir apžvalgininkas Paulius Gritėnas sako, kad agresorių šalių atletų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse paneigtų olimpinės chartijos principus.
IOC tarptautinėms sporto šakų federacijoms iki šiol yra palikęs galioti rekomendacijas neįleisti rusų ir baltarusių į tarptautines varžybas, tačiau šių metų sausį pradėjo ieškoti kelių, kaip vis dėlto agresorių valstybių atletai galėtų patekti į Paryžių. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sakė nepritarianti boikotui, tačiau užtikrino, kad ji nepritaria ir rusų bei baltarusių dalyvavimui žaidynėse. Anot LTOK vadovės, olimpinė chartija draudžia išmesti rusus ir baltarusius iš olimpinių žaidynių vien dėl jų pilietybės.
Anot pašnekovo, olimpinė chartija kalba ne tik apie teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet ir apie pareigas, kurias turi vykdyti tiek kiekvienas olimpinių žaidynių dalyvis, tiek organizacijos ar valstybės, kurios tuos sportininkus į žaidynes deleguoja.
Nors pasaulyje nemažai kalbama apie galimą Paryžiaus žaidynių boikotą, jeigu jose dalyvaus rusai ir baltarusiai, tačiau aiškaus ir vienijančio boikotuoti žaidynes pasiryžusių šalių balso nėra. Nacionaliniai olimpiniai komitetai pagal IOC nuostatus ir principus yra nepolitiški ir jiems šalies politikai įtakos daryti negali. 1980 m. olimpinės žaidynes Maskvoje boikotavo daug Vakarų bloko valstybių, o po ketverių metų vykusias Los Andželo žaidynes jau boikotavo SSRS ir jos sąjungininkės bei satelitinės Rytų bloko valstybės.