Futbolas Lietuvoje, nors ir populiari sporto šaka, susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant infrastruktūros trūkumu ir baigiant žaidėjų ruošimo kokybe. Siekiant užtikrinti Lietuvos futbolo ateitį, būtina spręsti šias problemas ir ieškoti naujų vystymosi galimybių.
Futbolo Struktūros Stiprinimas Regionuose
Lietuvos futbolo federacija (LFF) siekia stiprinti futbolo struktūrą regionuose, suvienijant pajėgas ir išteklius. Pasak LFF prezidento Edvino Eimonto, Alytaus mieste futbolo struktūra galėtų būti organizuojama suvienijant finansinius ir valdymo aspektus. Šioje struktūroje turėtų dalyvauti futbolo klubai, sporto centras, savivaldybė ir federacija. Vizija yra sukurti vieną pagrindinį klubą, kuris vienytų visas pajėgas vardan bendro tikslo.
E. Eimontas pabrėžia, kad nerimą kelia susiskaldžiusi bendruomenė ir bendrų sprendimų trūkumas. Tačiau pastebimi pokyčiai - atsiranda tolerancija, vyksta diskusijos ir bendravimas tarp trenerių. Tikimasi, kad bus rastas bendras susitarimas ir Alytaus futbolo bendruomenė taps viena šeima. Futbolo modeliai Alytuje gali būti įvairūs, todėl reikia atsirinkti optimaliausią variantą, kuris labiausiai tinka miestui. Bus analizuojamas federacijos pateiktas modelis ir bendraujama su miestais, kurie jau taiko vieną ar kitą modelį. Akivaizdu, kad esama situacija visų netenkina, todėl reikia judėti pirmyn ir ieškoti kompromisų.
Infrastruktūros ir Žaidėjų Ruošimo Problemos
Ne tik krepšinis reikalauja dėmesio, vietą po saule surasti nori ir kitos Lietuvoje propaguojamos sporto šakos. Futbolo rinktinės atstovai, norėdami gerinti savo padėtį, iškelia dvi tarpusavyje susijusias problemas: nepakanka sporto aikštynų ir trūksta gerų žaidėjų. Jei krepšinio kultūra šalyje klesti, tai futbolo gerbėjų Lietuvoje gerokai mažiau.
Sporto žurnalistų federacijos organizuotame renginyje dalyvavo Lietuvos futbolo rinktinės galva Edgaras Jankauskas, treneris-analitikas Marius Babravičius bei rinktinės trenerio asistentas Rokas Garastas. E. Jankauskas džiaugiasi, kad atsiranda tokių asmenų kaip R. Garastas ir tiki, kad jam pavyks apmokyti ir kitus trenerius.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
R. Garastas teigia, kad turbūt naivu yra tikėtis, jog tie dvidešimt vaikų, kuriuos dabar treniruoja, nueis į patį aukščiausią lygį. Supranta atsakomybę už trylikos metų jaunuolį, jam yra svarbu asmenybės formavimas, nori paruošti ją pasauliui, nors daug kas ir nepasuks į profesionalų futbolą, tačiau juk svarbu, koks jis bus gyvenime.
E. Jankauskas teigia, kad futbolininkų ruošimo technika turėtų būti tarsi grandinė. R. Garastas pateikia pavyzdį: galima įsivaizduoti vieną futbolo akademijos grupę, kuri kiekvieną savaitgalį rungtyniauja prieš Panevėžio, Alytaus komandas ir įsivaizduokime vieną tokio paties amžiaus grupę iš Liverpulio, kurie kiekvieną savaitgalį rungtyniauja prieš Čelsį, Mančesterį. Vieną kartą papuoli į kitą traukinį, tuomet būna sudėtinga, bet jei gauni daugiau tokių galimybių, tuomet tu pradedi greitėti ir galiausiai traukinių greičiai susivienodina.
Pasak M. Babravičiaus, mums trūksta to, kas augintų. Įsivaizduokime vokietį vaiką ir lietuvį, ir palyginkime, kiek jie gauna tokių savaitgalių. Tai yra globali Lietuvos problema. Jis pateikia Islandijos pavyzdį, kur sudarytos sutartis su Danijos jaunimo komandomis ir tiesiog žaidėjai pasiekę tam tikrą amžių yra išsiunčiami į tas akademijas, kur iškart gauna kitą lygį, o tai sumažina atotrūkį, ir paskui patys matome, ką iš to turime.
E. Jankauskas pasidalijo futbolo skauduliais: iš Lietuvos išvažiavo 16-metis Matas Gudaitis, kuris atrodė, čia visus trypė, bet išvažiavo tenai ir suprato, kad taip nėra. Tuomet pasitikėjimas labai greitai sugriūna. Visa tai todėl, kad neturime elementarių sąlygų. 100 metų kalbame tą patį, kaip dvi geriausios Lietuvos komandos dalijasi viena aikšte, vieni baigia, užeina kiti. Juk niekur kitur tokių dalykų nepamatysime aukščiausio lygio futbole. Ir tai turėtų labai stipriai keistis, mano nuomone. Kita problema - apleisti vaikai. Yra vaikai, kurie nori žaisti, tačiau tėvai jų neveža, nes nepatogu, per toli.
R. Garastas teigia, kad netgi vaikų futbole sulaukiu tik klausimo apie rezultatą. O juk pradėdamas rungtynes turi išsikėlęs labai aiškias užduotis, individualius tikslus. Tuomet vertini ar tai pavyko, ar nepavyko, ar žaidėjas ištaisė vieną iš savo klaidų, ar ne. Pasak jo, jei orientuojamasi į procesą, tai daugiau šansų, kad ta pasekmė ateityje virs sėkme, o jei nusispjaunama į procesą, neprogresuojama, tai sėkmę pasiekti labai sunku.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Klubų Iniciatyvos ir Siūlymai
Lietuvos futbolo „Optibet A lygos“ ir „Optibet Pirmos lygos“ klubai pasirašė bendrą memorandumą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl viešojoje erdvėje vykstančių diskusijų apie Lietuvos futbolo situaciją bei pateikė siūlymus, kokių veiksmų reiktų imtis, siekiant spartesnio Lietuvos futbolo vystymosi.
Klubai teigia, kad pastaruosius keletą mėnesių viešojoje erdvėje nuolat diskutuojama dėl Lietuvos futbolo situacijos, todėl Lietuvos elitiniai futbolo klubai negali likti nuošalyje. Lietuvos futbolo klubai yra viena svarbiausių visos futbolo ekosistemos dalių, kuriose užtikrinamas vaikų užimtumas, žaidėjų tobulėjimas ir Lietuvos atstovavimas tarptautinėse futbolo aikštėse. Daugelį metų Lietuvos futbolo klubai pasigenda konkretaus bei konstruktyvaus bendradarbiavimo su valstybės bei savivaldos atstovais siekiant vystyti futbolo infrastruktūrą, kuri yra esminė futbolo ateičiai, matome blogėjančią situaciją su futbolo finansavimu, vaikų galimybėmis užsiimti šiuo sportu.
Klubai laikosi nuomonės, jog klubų aktyvus dalyvavimas Lietuvos futbolo vystyme yra reikšmingas tiek Lietuvos futbolui, tiek ir patiems klubams. Tuo tikslu Lietuvos klubų lygų atstovai aktyviai dirba Lietuvos futbolo federacijos inicijuotoje specialioje darbo grupėje kartu su tarptautinių futbolo organizacijų ekspertais.
Visų pirma, klubai nori atkreipti dėmesį, jog viešai skleidžiama pozicija, kad Lietuvos futbolo klubai nėra atstovaujami Lietuvos futbolo federacijos valdyme, nėra teisinga. Teisinga sakyti, kad klubai nėra atstovaujami tiesiogiai. Sutinka, jog tiesioginis atstovavimas Lietuvos futbolo federacijoje (tiek per narystės, tiek ir per atstovavimo valdymo organuose prizmę) yra vienas iš galimų kelių, siekiant pakeisti klubų statusą Lietuvos futbolo struktūroje ir klubams tiesiogiai dalyvauti priimant svarbiausius Lietuvos futbolo sprendimus. Lietuvos futbolo federacijos tiesioginiais nariais galėtų tapti žemiau aprašytus kriterijus atitinkantys klubai, be to, galėtų būti koreguojamas (mažinamas) apskričių federacijų delegatų skaičius Lietuvos futbolo federacijos konferencijose. Tuo pačiu pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl klubų tiesioginio dalyvavimo Lietuvos futbolo federacijos valdyme įtvirtinimo, yra būtina kartu apibrėžti, kokie klubai gali būti tiesiogiai atstovaujami.
Klubų ir akademijų veiklos sistemiškumą ir aktyvumą galima labai lengvai pamatuoti pasinaudojant galiojančiais klubų licencijavimo (skirta aukšto meistriškumo klubams, ketinantiems dalyvauti skirtingo lygio nacionaliniuose futbolo čempionatuose) ir akademijų sertifikavimo (skirta akademijoms, vykdančioms struktūrizuotą futbolo mokymo veiklą), vykdomo kiekvienais metais, rezultatais. Šiais metais Lietuvoje pagal Lietuvos futbolo federacijos nustatytus kriterijus, atitinkančius UEFA reikalavimus, yra licencijuoti 33 klubai, kurių komandos turi teisę dalyvauti įvairaus rango Lietuvos futbolo čempionatuose (A lyga, I lyga, II lyga, moterų A lyga) bei UEFA varžybose (5 klubai). Taip pat pagal galiojančią sistemą yra sertifikuota 30 futbolo akademijų (kai kurios - nurodytų sertifikuotų klubų akademijos). Tiek licencijos klubui, tiek sertifikato akademijai suteikimas parodo ne tik atitikimą formaliems kriterijams, tačiau ir patvirtina aktyvų šių subjektų dalyvavimą organizuotame futbole.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Futbolo Prieinamumo Didinimas ir Finansavimo Modeliai
Joks futbolo vystymas neįmanomas nepadarius futbolo treniruočių prieinamomis kaip galima platesniam ratui vaikų. Pastebėta, jog nemažai tėvų neišgali leisti savo vaikų į futbolo užsiėmimus. Futbolo klubai ir akademijos, mokydamos futbolo, atlieka, visų pirma, socialinę funkciją - buria bendruomenę, užtikrina vaikų užimtumą ne mokymosi metu, suteikia galimybę turiningai praleisti laisvalaikį, prisideda prie sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo ir sveikatos stiprinimo gerinimo. Galų gale, futbolas yra tokia sporto šaka, kuria vaikus lengviausia sudominti, atitraukti juos nuo problemų socialinėje aplinkoje, suteikti alternatyvą „gatvės gyvenimui“ ir pan. Tad klubai, vykdydami savo veiklą, be kita ko, padeda valstybei vykdyti jos socialines funkcijas, t. y.
Dabartinė sistema orientuota į masiškumo finansavimą - tai paprastai daroma savivaldybėms teikiant finansavimą biudžetinėms įstaigoms - sporto mokykloms, o ir Sporto rėmimo fondo finansuojamos programos iš esmės orientuotos į masinį sportavimą. Todėl, siekiant spręsti futbolo prieinamumo vaikams klausimą ir užtikrinti sisteminį tiek masiškumo, tiek ir aukšto meistriškumo vaikų sporto finansavimą, siūloma valstybės lygmeniu įdiegti vaikų sporto finansavimą krepšelio principu. Kiekvienam vaikui skiriamas krepšelis būtų diferencijuojamas pagal atitikimą nustatytiems masiškumo/meistriškumo kriterijams. Toks finansavimas suteiktų visiems klubams finansinį stabilumą ir galimybę vykdyti ne tik masiškumo, bet ir didelio meistriškumo programas, sudarytų sąlygas veikti vienodomis sąlygomis, o vaikams ir jų tėveliams - pasirinkti tą klubą ar akademiją, kuris teikia geriausiai jo poreikius atitinkančias paslaugas. Toks finansavimas turėtų apimti laikotarpį nuo vaiko sportavimo pradžios iki mokymo programos pabaigos. Siekiant užtikrinti ilgalaikį akademijų darbą bei tobulėjimą, siūloma įkurti bendrą Lietuvos futbolo federacijos ir valstybės programą, kuri padėtų tais atvejais, kai akademijoms trūksta lėšų pasiekti aukštesnį sertifikavimo lygį (pvz., padėti įsigyti tam tikslui reikiamos įrangos), taip pat padengti visas ar dalį su akademijų sertifikavimu susijusių išlaidų, trenerių kvalifikacijos kėlimo išlaidų.
Infrastruktūros Plėtra
Nesant pakankamo kiekio prieinamos futbolo infrastruktūros tiek masiškumo, tiek ir meistriškumo lygmenyje, sisteminis darbas vykti negali. Sporto bazių, stadionų ir kitos visus metus laisvai prieinamos infrastruktūros trūkumas yra viena iš kertinių priežasčių, ribojančių tiek galimybes įtraukti daugiau vaikų, tiek ir sistemiško bei nuoseklaus darbo galimybes. Šios problemos ypatingai aštrios didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kt.), kur yra daugiausiai sportuojančių ir potencialiai galinčių sportuoti vaikų. Siūloma parengti ir patvirtinti nacionalinio lygmens ilgalaikę programą, kuri per artimiausius 5-7 m. numatytų pastatyti bent 11 naujų futbolo objektų (pilnų matmenų dirbtinės aikštės, uždari maniežai ir futbolo stadionai atitinkantis UEFA CAT1, CAT2, CAT3, CAT4 pagal poreikį su pagalbine infrastruktūra).
Klubų Stiprinimas ir Finansinis Skatinimas
Stiprus futbolas galimas tik turint stiprius klubus, gebančius išauginti ir pritraukti stiprius aukšto meistriškumo sportininkus. Klubams stiprėjant ir atsiradus galimybei pasitelkti stiprius sportininkus, kaip rodo tarptautinė praktika, bendras vietinių sportininkų lygis taip pat kyla. Siekiant skatinti klubus, skirtingos valstybės naudoja skirtingus mechanizmus. Siūloma Lietuvoje įsteigti minimalias sutartas lėšas sukaupsiantį fondą, iš kurio už pasiektus rezultatus (sportinius, pasiektus tiek Lietuvoje, tiek Europoje, išaugintus žaidėjus ir pan.) būtų skatinami klubai. Fondas būtų formuojamas investuotojų, futbolo federacijos ir valstybės lėšomis.
Futbolo Bendruomenės Dalyvavimas
Lietuvos futbolo bendruomenę sudaro visa eilė suinteresuotų pusių - valstybė, federacija, klubai, sportininkai ir kt. Lietuvos organizuotame futbole šiuo metu tiesiogiai dalyvauja virš 50 000 Lietuvos gyventojų, už kuriuos atsakingi esame visi kiti futbolo bendruomenės nariai. Lietuvos futbolo klubai nori turėti galimybę ir toliau nepertraukiamai dalyvauti Lietuvos, Europos ir pasaulio organizuotame futbole, būti šių bendruomenių pilnateisiais nariais ir gauti su tuo susijusias naudas. Šių galimybių netekus, dalyvavimas izoliuoto lietuviško futbolo valdyme taptų tik Lietuvos futbolo federacijos įstatuose įtvirtintu formalumu.
LFF Prezidento Vizija
V. Kėdainiuose gimęs, vos kojas spėjęs apšilti naujasis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovas Edvinas EIMONTAS (40) tiki, kad vieną dieną ir Lietuvos futbolo rinktinė gins šalies garbę Europos čempionate. Pasak jo, apie sportą kalbant nereikėtų vartoti terminų „myliu ar nemyliu“, sprendžiant pagal pergales, o analizuoti, kodėl tos pergalės neatėjo, ir ką padaryti, kad jos ateitų.
E. Eimontas teigia, kad futbolas jam - laisvalaikio praleidimo būdas. Jis mano, kad tai, jog profesionaliai nežaidė futbolo, turi daugiau privalumų nei trūkumų - žvelgia į šį sportą kiek kitaip, nei iš žaidėjo ar trenerio perspektyvos.
Pasak E. Eimonto, futbolo federacija kuruoja visas vaikų, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų rinktines - tiek vyrų, tiek moterų kaip, pavyzdžiui, ir krepšinio federacija. Šiemet LFF organizuoja Pirmosios lygos kovas, LFF taurės varžybas, kuruoja moterų, salės, senjorų futbolą, organizuoja kelias dešimtis pirmenybių jauniesiems futbolininkams, žaidžiantiems sporto mokyklose ir futbolo klubuose, užsiima trenerių kvalifikacijos kėlimu, klubų licencijavimais. Turime ir Nacionalinę futbolo akademiją - tai, ko Lietuvoje neturi nė viena kita sporto šaka.
E. Eimontas teigia, kad dabar jo darbas - labiau politinis, daug susitikimų, vizitų. Viskas prasideda nuo vaikų trenerių - kaip jie dirba, kaip atranda vaikus, kaip juos sugeba motyvuoti ir pritraukti į šį sportą. Lengva pasakyti, kad vaikai šiais laikais nemėgsta sportuoti, kad lenda į kompiuterius. Metodika, kuri taikoma dabar, nėra gera. Dažnai yra sakoma, kad turi išeiti viena karta ir ateiti nauja, o va tada tai jau sulauksim pergalių. Tačiau šalies resursai gyventojų prasme riboti, todėl negalime turėti skirtingų ruošimo sistemų. Jis lenkia prie to, kad su biudžetinėmis sporto mokyklomis viskas būtų tvarkoje, jeigu kalbėtume tik apie vaikus, iš kurių nereikalaujama sportinių aukštumų. Tačiau jeigu kalbame apie tai, kad sporto mokyklose turi būti ugdomi talentingi žaidėjai, ateities futbolo rinktinės nariai, turi būti keliami specialūs reikalavimai.
E. Eimontas teigia, kad tiek resursų, tiek galimybių prasme esame apriboti. Tarkime, Anglija, Prancūzija ar Vokietija turi daug žaidėjų, tad ten žaidėjas, individualybė, žmogus tampa santykinai mažai lemiantis. Jie turi iš ko atsirinkti.
E. Eimontas tiki, kad gali padaryti daug. Jau antrus metus dėsto universitete. Yra susijęs su sportu plačiąja prasme. Jam gaila, kad tik keturiasdešimt procentų vaikų mokyklose sportuoja. O priemonių tam spręsti ieškoma visai netinkamų - norima įvesti trečiąją kūno kultūros pamoką - lyg nuo to vaikų kiekis padidėtų. Jeigu norime kryptingo judėjimo, turime turėti tikslą ir žinoti, ko mes siekiame, ko valstybė nori iš sporto.
E. Eimontas pabrėžia, kad mes privalome turėti stadioną. Klausimas toks: kaip mes jį matome ne tik kaip architektūros objektą, nacionalinį pasididžiavimą ar būtinybę, o tai, kaip jis gali funkcionuoti kaip save išlaikantis objektas.
E. Eimontas didžiuojasi kilęs iš Kėdainių. Sako, kad reikia atvažiuoti su šeima ir su gidu visą miesto istoriją dar kartą apeiti. Tavo gimtasis miestas yra tai, kas tave išskiria, tai, ką turėtum akcentuoti ir kuo didžiuotis. Dabar kiek liūdna, kad visi miesteliai atrodo panašiai, o Kėdainiai kiek prarado savo išskirtinumą. Kaip vakar atsimenu mokyklos laikus. Mums buvo septyniolika-aštuoniolika metų, buvome didelis būrys jaunimo, visi tokie skirtingi, bet mus vienijo bendra veikla. Buvome labai veiklūs, organizuodavome diskotekas, koncertus. Senamiesčio širdyje, Rinkos aikštėje organizuodavome koncertus.
Jaunųjų Talentų Reitingas
Prie Lietuvos rinktinės vairo stojęs Valdas Ivanauskas nevengdavo primygtinai pabrėžti, kad sieks stipriai atjauninti komandą, bet pirmieji naujo stratego mėnesiai su komanda parodė, kad žodžiai stipriai skiriasi nuo darbų. Sudarytas perspektyviausių jaunųjų Lietuvos futbolininkų reitingas, į kurį įtraukti žaidėjai, gimę ne anksčiau nei 2000 metais. Ši rikiuotė yra subjektyvi ir sudaryta po pokalbių su jaunimą ugdančių komandų treneriais, agentais ir klubų atstovais.
Edgaras Utkus (21 metai, gynėjas, „Cercle Brugge“): Iš Radviliškio kilęs 190 cm ūgio futbolininkas žaidžia proveržio sezoną. E.Utkus pradėtas kviesti į nacionalinę rinktinę ir savo ilgais tiksliais perdavimais tapo ypač naudingas lietuviams pradedant atakas.
Karolis Uzėla (21 metai, saugas, Vilniaus „Žalgiris“): Po nesėkmingo blaškymosi Italijoje ir bandymo įsitvirtinti Feraros SPAL klube, šį sezoną žengė tvirtą žingsnį į priekį vyrų futbole. Vidurio saugu žaidžiantis vilnietis išsiskiria universalumu bei garsėja tvirtu charakteriu, kuris Karoliui leido įsitvirtinti A lygos čempionų klube tarp kur kas labiau patyrusių legionierių.
Benas Šatkus (20 metų, gynėjas, „Nurnberg II“): Dvidešimtmetis gargždiškis B.Šatkus į Vokietiją persikėlė būdamas vos šešiolikos. 190 cm ūgio futbolininkas pasižymi gera kova antrame aukšte bei žaidimo skaitymu. Šiemet jis tapo tvirtu pagrindinės sudėties žaidėju ir pastaruosiuose keliuose pasaulio čempionato atrankos mačuose buvo vienas geriausių Lietuvos rinktinės žaidėjų.
Matas Vareika (21 metai, saugas, Vilniaus „Žalgiris“): Išskirtinio talento vaikinas, kuriam atsiskleisti trukdo traumos. Lengvas, dinamiškas, kūrybingas, daug judantis aikštėje ir techniškas - šiomis savybėmis išsiskiriantis jonaviškis Lietuvos futbolui artimiausioje ateityje būtų neįkainojama vertybė.
Artemijus Tutyškinas (18 metų, gynėjas, „Crotone“): Aštuoniolikmečio pavardė žiniasklaidos antraštėse šiemet plačiai nuskambėjo, kai Artemijų į nacionalinę komandą iškvietė Valdas Ivanauskas.
Meinardas Mikulėnas (19 metų, puolėjas, Vilniaus „Žalgiris“): Žinomo Lietuvos rinktinės žaidėjo Gražvydo Mikulėno sūnus - vienas ryškiausių šalies futbolo talentų, šiemet jau sulaukęs ir V.Čeburino dėmesio bei A lygoje sužaidęs penkis mačus. Fizinės žaidėjo savybės tiesiog unikalios.
Tomas Kalinauskas (21 metai, saugas, „Barnsley“): 21-erių atakuojantis kūrybingas saugas šiemet atsiskleidė Mariaus Stankevičiaus vadovaujamoje U21 rinktinėje.
Nauris Petkevičius (21 metai, puolėjas, Kauno „Hegelmann Litauen“): Šį sezoną 21-erių metų kaunietis atsiskleidė ryškiausiomis spalvomis ir A lygos čempionate yra vienas aštriausių A.Skerlos peilių.
Vilius Armalas (21 metai, gynėjas, Kauno „Hegelmann Litauen“): Prieš keletą metų Vilius buvo laikomas vienu ryškiausiu Lietuvos futbolo talentų ir 2019-aisiais iš tuometinio Kauno „Stumbro“ pakėlė sparnus į garsiausią Portugalijos futbolo klubą Lisabonos „Benfica“.
Gustas Jarusevičius (18 metų, saugas, Vilniaus „Žalgiris“): Labai perspektyvus aštuoniolikmetis iš Alytaus, kuris šį sezoną sulaukia ir Vilniaus „Žalgirio“ stratego Vladimiro Čeburino dėmesio.
Vilius Piliukaitis (20 metų, saugas, Vilniaus „Žalgiris“): Labai įdomus dvidešimtmetis atakuojantis vidurio saugas iš Tauragės.
Motiejus Burba (18 metų, saugas/puolėjas, Kėdainių „Nevėžis“): Vienas jauniausių šio sąrašo žaidėjų.
Titas Buzas (17 metų, saugas, Kijevo „Dinamo“): Jauniausias šio sąrašo žaidėjas. Įdomus ir perspektyvus futbolininkas, kuriam po aikštę tenka lakstyti su psichologine kuprine dėl spalvingo tėvo.
Matas Ramanauskas (21 metai, saugas, Vilniaus „Riteriai“): Iš Kėdainių kilęs vidurio saugas nepasižymi labai išskirtinėmis savybėmis ir turi gana aiškias talento ribas, bet šį sezoną yra svarbi „Riterių“ figūra aikštės centre ir žaidžia daug (29 A lygos mačai) bei patikimai.
Natanas Žebrauskas (19 metų, gynėjas, „Greuther Fürth II“): Iš Gargždų kilęs devyniolikmetis dešinysis gynėjas atstovauja Vokietijos „Bundesliga“ žaidžiančio „Greuther Fürth“ klubo jaunimo rezervinei komandai ir nepaisant jauno amžiaus jau yra kviečiamas į Lietuvos U-21 rinktinę.
Dominykas Kodzis (21 metai, puolėjas, Vilniaus „Riteriai“): Prieš keletą metų Dominykas beldėsi į Vilniaus „Žalgirio“ sudėtį, tačiau 2019-ųjų vasarį atliko staigų posūkį ir bandydamas gauti daugiau žaidybinės praktikos persikėlė į „Riterius“.
Justinas Marazas (20 metų, saugas, Vilniaus „Riteriai“): Iš Vievio kilęs atakuojantis krašto saugas prieš keletą metų laikytas vienu didžiausių Lietuvos talentų ir netgi buvo kviečiamas į nacionalinę komandą.
Gabrielis Nikonovas (18 metų, gynėjas, Vilniaus „Žalgiris“): Kairiakojis aštuoniolikmetis priklauso Vilniaus „Žalgirio“ sistemai, bet kol kas atstovauja dubleriams Pirmoje lygoje.
Deividas Dovydaitis (18 metų, saugas, „Šiauliai FA“): Įdomus atakuojantis saugas, kuris daug prisidėjo prie to, jog Šiaulių komanda šiemet kautųsi dėl Pirmos lygos titulo ir iškovotų kelialapį į stipriausią divizioną.
Džiugas Aleksa (17 metų, gynėjas, Vilniaus „Žalgiris B“): Septyniolikmetis dešinio krašto gynėjas išsiskiria išskirtinėmis fizinėmis savybėmis ir yra projektuojamas kaip Vilniaus „Žalgirio“ kapitono Sauliaus Mikoliūno įpėdinis.
Danas Šimkevičius (18 metų, vartininkas, „Panevėžys“): Dar vienas perspektyvus Panevėžio vartininkų mokyklos atstovas, praėjusiais metais gana solidžiai debiutavęs A lygoje.
Artūras Dolžnikovas (21 metai, saugas/puolėjas, Vilniaus „Riteriai“): Geras futbolininkas, su ypač sudėtingu charakteriu, kuris smarkiai kiša koją.