Įvadas
Užgavėnės - viena iš spalvingiausių ir linksmiausių žiemos palydėtuvių švenčių Lietuvoje, pasižyminčių triukšmingomis eitynėmis, persirengėliais, sočiais valgiais ir linksmybėmis. Šios šventės esmė - kuo garsiau ir linksmiau varyti žiemą iš kiemo, kviečiant pavasarį ateiti greičiau. Šiame straipsnyje apžvelgsime Užgavėnių tradicijas, jų sąsajas su sportu, ypač lietuviškomis ristynėmis, ir kaip šios tradicijos yra švenčiamos įvairiose Lietuvos vietose.
Užgavėnių tradicijos Lietuvoje
Užgavėnės - tradicinė žemaičių šventė, kuri besąlygiškai susijusi su gamtos ir jos gyvybės pabudimu, naujo gyvenimo pradžia po ilgos žiemos. Ji vyksta antradieniais, likus 46 dienoms iki Velykų. Mūsų krašto klimatas nelepina žmonių: senovėje žiemą jie nelengvai išgyvendavo, dažnokai tekdavo ir pabadauti. Dėl to ir atsirado poreikis laiką skaičiuoti; beje, pats žodis ,,laikas“ kildinamas iš ,,laikyti“. Pirmieji pavasario požymiai būdavo labai laukiami, džiaugsmingai sutinkami.
Maistas ir apeigos
Mūsų krašte visų švenčių tradicinis patiekalas yra kiauliena. Užgavėnėms ruošiamas šiupinys iš kruopų ir žirnių su kiaulės knysliu ir uodegomis. Valgoma tai, ko norima turėti ir ateinančiais metais. Buvo sakoma: ,,Mes užgavėsim, tegu užsigavi mūsų bėdos ir nelaimės“. Ir šaltienos likučiais namiškiams patepdavo kojas ir rankas. Liaudiški papročiai drausdavo daugelį darbų: negalima verpti, girnomis malti, virvių sukti. Ogi todėl, kad šie darbai primena gamtos stichijų šėlsmus, kurių nesinorėtų vasarą sulaukti. Tačiau diena tokia išskirtinė, kad ir jos orai laikyti pranašiškais žemdirbiui. Protėvių vėlės aplanko žmones per šventę, primindamos greitai ateisiantį pavasarį su jo džiaugsmais ir darbų rūpestėliais.
Papročiai ir linksmybės
Pavyzdžiui, pašiepia senbernius, vis nesurandančius poros: tokį aptriušusį, šiaudiniu pančiu susijuosusį berną vis stumia arčiau merginų. Kadangi, Užgavėnės yra tokia šventė, kurioje maginiais apeiginiais veiksmais skatinamas žemės derlumas, jose suvaidinamos ir vestuvės. Jis ant rankų nešdavosi ,,kraitį“ - skudurinę lėlę. Užgavėnių dieną visur buvo važinėjamasi rogėmis, rengiamos žirgų lenktynės. Sakoma, kuo toliau nuvažiuosi, tuo linai ilgesni užaugs. Šaunu iš rogių ir į pusnyną išvirsti, sniege išsivolioti. Vaikai nuo kalniuko - kas rogutėmis, kas geldoje paskutiniu sniegu čiuožia. Sakydavo, kad tai ,,bitės“. Jei jas perliesi vandeniu, tuomet ir tikrosios bitės vasarą daug medaus prineš. Dar vienas Užgavėnių pasismaginimas - sūpuoklės. Kuo aukščiau išsisupsi, tuo linų pluoštas bus ilgesnis. O gal ir žemelę reikia išsūpuoti, tarsi kūdikį lopšyje, kad rudeniop subrandintų gerą derlių.
Persirengėliai ir kaukės
Vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų - persirengėlių vaikščiojimas po sodybas. XX a. pradžioje persirengėliai dėvėdavo kuo baisesnes kaukes, išskobtas iš medžio, tošies, avikailio. Moterys persirengdavo vyrais, vyrai - moterimis. Senoviškiausi Užgavėnių personažai - arklys, ožys, gervė. Dar persirengdavo giltine, elgeta, beždžione, gaidžiu, jaučiu, avinu. Populiaru būdavo persirengti atvykėliais, kitataučiais.
Taip pat skaitykite: Sportas ir bendruomenė Tirkšliuose
Užgavėnės ir sportas: lietuviškos ristynės
Užgavėnių persirengėlių personažų Lašininio ir Kanapinio kova daug kur buvo neatsiejama nuo ristynių tradicijos. Šiemet jau antrą kartą per Užgavėnių šventę autentiškoje aplinkoje ant šieno jėgas išbandys geriausi Lietuvos kovotojai iš skirtingų kovų menų klubų bei jėgos struktūrų. Šią etnografinio sporto šventę Jums dovanoja Lietuviškų Ristynių Federacija.
Lietuviškos ristynės: istorinis kontekstas
Imtynės kaip kovos be ginklo rūšis Lietuvoje buvo žinomos nuo seno. Turtingoje lietuvių kalboje yra daug žodžių ristynėms apibūdinti - imtynės, imtys, ristynės, galitynės, mintynės, veltynės, pakištynės - o tai rodo, kad lietuviams nuo seno buvo gerai pažystama kovos be ginklo tradicija. Šie skirtingi žodžiai nėra vien tik paprasti sinonimai. Populiarumo viršūnę ristynės Lietuvoje buvo pasiekusios XIX amžiaus antroje pusėje po baudžiavos panaikinimo. Šiuo laikotarpiu sąlygos buvo palankios - formavosi stipri vidurinė kaimo ūkininkų klasė, o aplinkui ją būrėsi jauni žmonės, kurie “bernaudami” ūkiuose, dirbo įvairius darbus. Po jų prasimanydavo įvairios veiklos. Tuo metu ganyklose per ganiavą piemenys eidami ristis išsirinkdavo vyresniuosius, o suaugę vyrai mėgdavo susiimti tiesiog norėdami išbandyti jėgas švenčių ar mugių metu. Yra liudijimų, kad ristynes mėgo netgi moterys. Vėliau, Lietuvoje ėmus rastis profesionaliam sportui, daug amžių gyvavusi tradicija ėmė nykti, kol užėjus sovietinei okupacijai buvo galutinai pamiršta.
Kada atsirado ristynės nėra tiksliai žinoma. Istoriniai šaltiniai kalbantys apie lietuvių tautos fizinį bei kovinį rengimą yra labai negausūs ir dažnai neišsamūs. Todėl kur kas patikimesniais šaltiniais laikytini įvairūs sakytinės tautosakos užrašai - pasakos bei padavimai. Ristynės taip pat fragmentiškai minimos lietuvių literatūroje, tačiau šie paminėjimai yra pakankamai dažni ir leidžia daryti išvadą, jog ristynės buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Anot įvairių tautosakos šaltinių, ristynės buvo plačiai praktikuotos visoje lietuvių apgyvendintoje teritorijoje. Veikiant įvairioms išorinėms įtakoms, lietuviška ristynių tradicija tapo gan įvairiapusiška - buvo naudojama įvairialypė technika bei taisyklių susitarimai galėjo labia skirtis priklausomai nuo regionų.
Ristynių technika ir taisyklės
Lietuviškos ristynės kaip vienas iš tautinių imtynių stilių turi daug panašumų su kitais Europos bei Azijos tautinių imtynių stiliais. Šis stilius pasižymi dideliu veiksmų efektyvumu, ką lemia iš esmės paprasta ir greitai išmokstama technika, bei sąlyginai nedideli apribojimai kovojant. Tradiciškai būdavo kovojama įvairių susitarimų pagrindu. Kova dažniausiai prasidėdavo priešininkams atlikus vieną fiksuotą suėmimą (“kryžmai”, “meškos apglėbimą” arba susiėmus už diržų) ir baigdavosi tada, kai vienas iš priešininkų būdavo paguldomas “ant menčių”. Tokiam rezultatui pasiekti dažniausiai neužtekdavo vien tik metimo veiksmo, siekiant geresnės priešininko kontrolės naudoti ir parterio veiksmai - prispaudimai, išlaikymai bei pakartotiniai metimai iki tol, kol būdavo pripažįstamas pralaimėjimas. Laimėtojui paskelbti buvo taikomos įvairios vertinimo taisyklės kurios rėmėsi bendru susitarimu - kai kuriais atvejais galutinė pergalė būdavo įskaitoma priešiniką vos permetus ant žemės, kitu atveju atlikus metimą buvo būtina dar ir išlaikyti preišininką ant menčių kol jis pats pripažindavo savo pralaimėjimą, dar kitais atvejais nugalėtoju būdavo paskelbiamas tas, kuris pirmutinis analogiškus veiksmus atlikdavo tris kartus. Tokios kovos dažniausiai vykdavo nenaudojant jokių paminkštinimų, dažniausiai tiesiog suradus tam tinkamą pievutę, o esant blogam orui - klojimuose ar kitokios paskirties ūkiniuose pastatuose.
Ristynių atgaivinimas
Šiuo metu yra dedamas pastangos šią tradiciją atkurti ir grąžinti kaip dvikovės sporto šaką pagal šiuolaikinį supratimą. Veiklą pradėję kaip neformalus entuziastų būrelis, Lietuviškų Ristynių Federacijos nariai užsiima šios tradicijos gaivinimu atlikdami etnografinių bei istorinių šaltinių analizę, palaiko ryšius su užsienio nacionalinių imtynių entuziastais, o taipogi daug laiko praleidžia sporto salėje.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Rekonstruojant ristynių technika Lietuviškų Ristynių Asociacijos nariai remiasi prielaida, kad tokia sinonimų gausa nėra atsitiktinė. Tai galimai nurodo į tai, kad skirtinguose Lietuvos regionuose ristynės buvo praktikuojamos gan įvairiapusiškai ir tarpusavyje galėjo skirtis tam tikrais koviniais akcentais. Ristynės galėtų būti puiki priemonė jaunimo fizinio užimtumo skatinimui bei patriotiniam ugdymui, juolab, kad šioje tradicinėje sporto šakoje susilieja labia įvairiapusiška mūsų tautos istorinė patirtis.
Užgavėnių šventės įvairiose Lietuvos vietose
Užgavėnės švenčiamos visoje Lietuvoje, kiekvienas regionas turi savitų tradicijų ir papročių. Apžvelkime, kaip ši šventė minima įvairiose Lietuvos vietose.
Kaunas
Oras šiomis dienomis labiau primena ankstyvą pavasarį nei paprastai šalčiu pasižymintį vasarį, tačiau tradicijos kauniečiams svarbios. „Buvom šeštadienį Rumšiškėse, šiandien jau čia. Skambant „Jotijos“ dainininkų, visų iki vieno pasipuošusių Užgavėnių kaukėmis, dainoms, mikrorajono gyventojų noriai sukosi šokių ratelyje. Į šią šventę antradienio popietę susirinko nemažai įvairaus amžiaus žmonių. Užgavėnių renginiai šiandien ar praėjusį savaitgalį vyko kone visose Kauno miesto seniūnijose ir bendruomenių centruose.
Rumšiškės
Štai toks šių metų Lietuvos liaudies buities muziejaus Užgavėnių šūkis. Senosios Užgavėnių tradicijos laikui bėgant transformavosi, senieji ritualai ir tikėjimai pasimiršo ir tapo nebeaktualūs. Visiems gerai žinomas Užgavėnių paprotys - sotus valgymas, kuris nulemia mūsų visų gerą, sveiką ir sočią ateitį. Tad šiais metais šventės metu lankytojų lauks tikras blynų karnavalas, kepsime, ragausime įvairiausių rūšių blynelių. Šventės generalinis rėmėjas „Malsena“ nustebins trispalviais šimtmečio blynais. Lankytojai turės galimybę paragauti specialiai Atkurtos Lietuvos šimtmečiui sukurtų trispalvių blynelių. Geltoni, žali ir raudoni jie džiugins ne vien spalvomis, bet ir netikėtais, tačiau kiekvienam lietuviui gerai pažįstamais, skoniais! Taip pat neapsieisime ir be tradicinio Užgavėnių patiekalo šiupinio.
Mėgstantys aktyvias pramogas išbandys jėgas atviram lietuviškų ristynių turnyre, kurį pristato Lietuvos ristynių federacijos etnosporto klubas „Janda“. Mėgstantiems gyvūnus - laukia pasijodinėjimas žirgais. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai reprezentuos Kauno policijos veiklą bei pristatys policijos pareigūno profesiją. Pasirodymo metu pademonstruos transporto priemones ir specialiąsias priemones, naudojamas policijos darbe. Pareigūnai informuos apie saugių kaimynysčių grupių kūrimąsi, eigą ir svarbą stiprinant visuomenės saugumą. Užgavėnių šventė neįsivaizduojama be Lašininio ir Kanapinio muštynių ir blogio, nelaimių ir visiems įkyrėjusios žiemos simbolio - Morės sudeginimo.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Kitos Lietuvos vietos
- Klaipėda: Teatre aikštėje vyks neįprasta Užgavėnių šventė - „Pilvo gale jomarkas!“.
- Panevėžys: Miesto centras virs tikra Užgavėnių linksmybių vieta su kermošiumi ir karnavalu.
- Marijampolė: J. Basanavičiaus aikštėje vyks spalvinga ir linksma Užgavėnių šventė su folkloro ansambliais.
- Rokiškis: Krašto muziejuje vyks Užgavėnių šventė.
- Utena: Laukia smagi šventė su Utenos kultūros centro ansamblių pasirodymais ir ruonių maudynės.
- Trakai: Nuaidės Užgavėnių šventė „PaVasarėja“ su ryškiausiais Užgavėnių personažais.
- Jonava: Šventė prasidės Sąjūdžio aikštėje kur lauks tradicinės Užgavėnių linksmybės.
- Druskininkai: Miestas paskelbtas Lietuvos kultūros sostine, šventė bus ypatinga su „Moremonų gaudynėmis“ ir „U.Ž.G.A.V.Ė.N.I.Ų. PASIDOVANOJIMAIS“.
- Šventoji: Kviečia į Užgavėnių šventę, kuri pažadins pavasarį linksmybėmis ir blynų kvapu.
- Širvintos: Vyks tradicinė Užgavėnių šventė kartu su Kaziuko muge.
- Kernavė: Prasidės dainų, šokių ir linksmybių šurmulys.
- Kuršėnai: Kultūros centro amfiteatre vyks Užgavėnių šventė.
- Plateliai: Renginys prasidės nuo Užgavėnių kaukių parodos, o vėliau vyks tradiciniai šventės renginiai aikštėje.
- Naisiai: Vyks blynų kepimo varžytuvės, kaukių gamybos dirbtuvėlės ir spektaklis vaikams.
- Šalčininkai: Kultūros centre vyks Užgavėnių šventė su Lenkų folkloro ansamblio ir grupės „Kitava“ muzika.
- Žemaičių Kalvarija, Bukantės dvaras, Plungė: Užgavėnės viliojo linksmybėmis, skaniais blynais ir karšta arbata.
Šiuolaikinės Užgavėnių interpretacijos
Senosios Užgavėnių tradicijos laikui bėgant transformavosi, senieji ritualai ir tikėjimai pasimiršo ir tapo nebeaktualūs. Vietoj to, atsiranda naujos pramogos ir veiklos, pritaikytos šiuolaikiniam žmogui.
Užgavėnės ir technologijos
Druskininkuose gimė unikali Užgavėnių pramoga - „Moremonų gaudynės“, kur Užgavėnių tradicijos susipina su išmaniomis pramogų formomis. Tai orientacinis žaidimas, kuriame komandos naudoja išmaniuosius telefonus, kad išspręstų Moremonų paspęstas užduotis.
Užgavėnės ir sportas
Kaip minėta anksčiau, lietuviškos ristynės tampa vis populiaresnės Užgavėnių šventėse. Tai puiki proga ne tik prisiminti senąsias tradicijas, bet ir skatinti jaunimo fizinį aktyvumą bei patriotiškumą.
Užgavėnės ir bendruomenė
Užgavėnės yra puiki proga susiburti su šeima, draugais ir bendruomene. Šventės metu organizuojami įvairūs renginiai, kurie skatina bendravimą ir bendradarbiavimą.