Vladas Garastas - išskirtinė asmenybė Lietuvos krepšinio istorijoje, kurio indėlis į šią sporto šaką yra neįkainojamas. Jis ne tik garsus treneris, bet ir žmogus, įkvėpęs daugybę jaunų krepšininkų siekti aukštumų. Šiame straipsnyje apžvelgsime V. Garasto gyvenimo kelią, jo pasiekimus ir indėlį į Lietuvos krepšinį.
Biografija ir karjeros pradžia
Vladas Garastas gimė 1932 m. vasario 2 d. Joniškėlyje, tačiau po savaitės buvo pakrikštytas Linkuvoje, todėl oficialiai jo gimimo data ir vieta nurodoma 1932 m. vasario 8 d., Linkuva. Netrukus šeima persikėlė į Biržus. V. Garastas puikiai prisimena vaikystę Biržuose, kur lankė pradinę mokyklą Muravankos rajone ir vėliau gimnaziją.
Baigęs gimnaziją 1952 m., V. Garastas norėjo studijuoti mediciną, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių pasirinko Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI), kurį baigė 1959 m.
Trenerio karjera Biržuose
Po studijų V. Garastas grįžo į Biržus, kur pradėjo dirbti treneriu. Jis dirbo Biržų vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriumi ir treneriu nuo 1971 iki 1978 m. V. Garastas taip pat treniravo Lietuvos moksleivių ir jaunių rinktines 1972-1976 m. Jo vadovaujama Biržų jaunių komanda 1977 m. moksleivių spartakiadoje iškovojo aukso medalius.
V. Garastas prisimena, kad sąlygos sportuoti Biržuose nebuvo idealios, tačiau entuziazmas ir atsidavimas padėjo pasiekti puikių rezultatų. Jis didžiuojasi, kad jo auklėtiniai iš Biržų aplenkė didžiuosius miestus ir tapo Lietuvos čempionais.
Taip pat skaitykite: Garasto biografija
Darbas Kauno „Žalgiryje“
1979 m. rugsėjo 1 d. V. Garastas pradėjo treniruoti Kauno „Žalgirio“ komandą, kuri tuo metu buvo vienuoliktoje vietoje. Tai buvo rizikingas žingsnis, tačiau V. Garastas turėjo planą, kaip pakelti komandos lygį.
Jam vadovaujant, „Žalgiris“ tapo SSRS čempionais tris kartus (1985-1987 m.), penkis kartus vicečempionais (1980, 1983, 1984, 1988, 1989 m.) ir 1986 m. laimėjo Tarpžemyninę Viljamo Džonso taurę. V. Garastas rūpinosi ne tik sportiniu parengimu, bet ir asmeniniais žaidėjų reikalais, skatino juos mokytis ir turėti specialybę.
V. Garastas prisimena, kad dirbti su „Žalgiriu“ buvo nelengva, ypač pradžioje, kai komanda nebuvo tarp lyderių. Tačiau jis sugebėjo suburti talentingus žaidėjus ir sukurti stiprią komandą, kuri dominavo SSRS krepšinyje.
Darbas su Lietuvos rinktine
V. Garastas taip pat treniravo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę 1980-1988 m. ir 1992-1997 m. Jam vadovaujant, rinktinė iškovojo bronzos medalius 1992 m. Barselonos ir 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse.
V. Garastas prisimena, kad 1992 m. ir 1996 m. olimpinėse žaidynėse krepšininkai dėl galimybės treniruotis suvažiavo iš užsienio. Lėšų nebuvo, patys užsidirbo, kad galėtų žaisti.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
Treneris labiausiai įsimintinu vadina 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalį.
Kita veikla ir įvertinimas
1998 m. V. Garastas įsteigė „Dzūkijos“ krepšinio centrą. 1995-2003 m. buvo Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas, o 2003-2011 m. - Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.
V. Garastas yra apdovanotas DLK Gedimino 1-ojo ir 3-iojo laipsnio ordinais, Garbės ženklu „Už nuopelnus olimpiniam judėjimui“ ir Olimpine žvaigžde. 2000 m. jis buvo paskelbtas vienu iš geriausių šimtmečio sportininkų bei sporto organizatorių. Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio kūno kultūros ir sporto darbuotojo vardas, 2007 m. įteiktas pirmojo laipsnio Santakos garbės ženklas. 2011 m. Sporto vadybos apdovanojimuose „Penki olimpiniai žiedai” Vladui Garastui įteiktas specialus apdovanojimas už nuopelnus sporte.
2002 m. V. Garastui suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. Biržai taip pat pagerbė V. Garastą, suteikdami jam Garbės piliečio vardą, jo vardu pavadintas būsimasis sporto ir sveikatingumo centras.
Širdies problemos ir gyvenimo būdas
V. Garastas prisipažįsta, kad jo širdį nualino diena iš dienos patiriamas stresas. Jis sako, kad stiprus stresas gali pakirsti ne akimirksniu, o praėjus dienai. 2012 m. jam buvo įstatytas širdies stimuliatorius, kuris padėjo jam gyventi aktyvų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
V. Garastas pabrėžia, kad labai svarbu rūpintis savo sveikata, nuolat tikrintis kraują ir širdį. Jis pataria kasdien pasportuoti tiek, kad pulsas bent pusvalandžiui pakiltų iki 120 dūžių per minutę. Taip pat svarbu sveikai maitintis, reguliariai judėti, vengti žalingų įpročių ir laiku gydyti širdies ligas.
V. Garastas šiandien
Šiandien V. Garastas yra Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas. Jis teigia, kad jo gyvenimas tapo ramus, niekas nervų ,,negadina“. Jis porąkart per savaitę plaukioja baseine ir važinėja po Lietuvos mokyklas kartu su olimpiniais čempionais Angele Rupšiene ir Modestu Paulausku įkurtame Krepšinio paramos ir vystymo fonde.
V. Garastas stebi krepšinio rungtynes per televizorių, tačiau į arenas jau nebeina. Jis apgailestauja dėl to, kad Lietuvos krepšinyje žaidžia daug užsieniečių, ir mano, kad tai silpnina rinktinę. Tačiau jis džiaugiasi šių metų nacionalinės rinktinės pasirodymu ir mano, kad penkta vieta - tikrai gerai.
Atminimas
Apie V. Garastą parašyta Marytės Marcinkevičiūtės knyga „Vladas Garastas: dokumentinė apybraiža“ (Vilnius, 1997). 2017 m. sukurtas dokumentinis filmas „Vladas Garastas. Komandos tėvas“. Nuo 2012 m. rengiamas tarptautinis krepšinio turnyras V. Garasto taurei laimėti.
V. Garasto vardas įamžintas Biržuose, kur jam suteiktas Garbės piliečio vardas, o jo vardu pavadintas būsimasis sporto ir sveikatingumo centras.