Vladas Garastas - vardas, kuris neatsiejamas nuo Lietuvos krepšinio istorijos. Jo indėlis į šią sporto šaką yra neįkainojamas, o pasiekimai kalba patys už save. Šiame straipsnyje apžvelgsime Vlado Garasto biografiją, jo karjerą ir svarbiausius pasiekimus.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Garãstas Vladas gimė 1932 m. vasario 8 d. Linkuvoje. 1952 m. baigė Biržų gimnaziją. 1959 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar - Lietuvos sporto universitetas) ir įgijo krepšinio trenerio specializaciją. 2003 m. tapo Lietuvos sporto universiteto Garbės daktaru.
Trenerio Karjeros Pradžia
Vlado Garasto trenerio karjera prasidėjo 1956-1958 m. Biržų rajono sporto mokykloje. 1959-1970 m. dirbo Biržų rajono sporto komiteto pirmininku, o 1971-1978 m. - Biržų vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriumi ir treneriu. 1972-1976 m. buvo Lietuvos moksleivių ir jaunių krepšinio rinktinių treneris.
Aukso Amžius su Kauno "Žalgiriu"
1979-1989 m. Vladas Garastas treniravo Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandą. Šis laikotarpis tapo aukso amžiumi „Žalgirio“ istorijoje. Jo treniruojamas Kauno „Žalgiris“ SSRS vyrų krepšinio čempionatuose laimėjo 3 kartus aukso (1985-1987), 5 kartus sidabro (1980, 1983, 1984, 1988, 1989) medalius. 1986 m. pelnė Tarpžemyninę Viljamo Džonso taurę.
Darbas su Lietuvos Rinktine
Vladas Garastas buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris (1980-1988, 1992-1997). Jo vadovaujama rinktinė pasiekė įspūdingų rezultatų tarptautinėje arenoje. Du kartus laimėjo Olimpinius bronzos medalius (1992, 1996). Vieną kartą laimėjo Europos čempionato sidabro medalius (1995).
Taip pat skaitykite: Vlado Garasto indėlis į Lietuvos krepšinį
Kiti Trenerio Darbai
1991-1992 m. V. Garastas treniravo Čekoslovakijos Prievidzos „Banik-Cigel“, 1996-1997 m. Kauno „Atletas“, 1997-1998 m. Alytaus „Alita Savy“ vyrų krepšinio komandas. 2 sezonus vadovavo Kauno „Atleto“ komandai (1994-1996). 2 sezonus vadovavo Alytaus „Alitos“ ekipai (1996-1998). Tris kartus laimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sidabro medalius (1994, 1995, 1996).
Visuomeninė Veikla
Be trenerio darbo, Vladas Garastas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1995-2003 m. buvo Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas, 2003-2011 m. - Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. Nuo 2011 m. - Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas. 1998 m. įsteigė Dzūkijos Vlado Garasto krepšinio centrą. Nuo 2012 m. rengiamas tarptautinis krepšinio turnyras V. Garasto taurei laimėti.
Įvertinimas ir Apdovanojimai
Vlado Garasto nuopelnai Lietuvai buvo įvertinti aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais: Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995), Gedimino ordino Didysis kryžius (1996). Kauno miesto (2002), Biržų rajono Garbės pilietis. Už nuopelnus olimpiniam judėjimui apdovanotas Olimpiniu Garbės ženklu. Už nuopelnus Lietuvos sportui 1995 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinu, o 1996 m. - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordinu. 2002 m. sausio 24 d. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas, o 2003 m. vasario 25 d. - Biržų miesto Garbės piliečio vardas.
Kūryba ir Atminimas
Vladas Garastas yra dviejų knygų autorius: „Lietuvos krepšinis mūsų džiaugsmas, pasididžiavimas ir meilė“ (2001) ir „Krepšinio trenerio užrašai“ (2002). Apie V. Garastą sukurtas dokumentinis filmas „Vladas Garastas“. Taip pat apie Vladą Garastą sukurtas dokumentinis filmas „Vladas Garastas. Komandos Tėvas“ (2017, režisierius Stasys Petkus, scenarijaus autorė Gintarė Grikštaitė). 2017 m. balandžio 23 d. į „Žalgirio“ arenos palubes pakilo simboliniai Vlado Garasto marškinėliai.
Asmeninis Gyvenimas
Vladas Garastas gimė 1932 m. vasario 2 d. Joniškėlyje, tačiau pasų registracijos centre buvo užregistruotas vasario 8 d. Nuo 1979 m. gyvena Kaune. Šių metų kovo 31 dieną Vladas Garastas su žmona Irena Aleksiūnaitė-Garantiene švęs 65-ąsias santuokos metines. Jis turi 4 anūkus ir 4 proanūkius. Jo gyvenimo frazė - „reikalauk neįmanomo - gausi maksimumą“. Pravardė - tėvas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos bokso legenda
Pomėgiai ir Įpročiai
Vladas Garastas moka 3 kalbas: lietuvių, rusų ir vokiečių. Pirmasis darbas - IV studijų kurse fizinio lavinimo mokytojas Kauno 16-oje vidurinėje mokykloje. Mėgstamiausias dalykas mokykloje - lietuvių kalba.
Nuobodžiausias klausimas, kurį užduoda žmonės - „kaip sveikata?“ Blogiausias įprotis - rūkymas (metė rūkyti 1970 m.). Labiausiai erzinantis dalykas - vėlavimas. Mėgstamiausias laikas kompanijoje - „nemėgstu būti vienas“. Žmogus, geriausia pažįstantis Vladą Garastą - žmona. Laimingas skaičius - „neturiu, netikiu burtais“. Augintinis - Biržuose kadaise laikytas vilkas. Hobis/kolekcionavimas - gairelės. Politika - „esu gavęs pasiūlymų iš dviejų partijų, tačiau politikai sakau ne“. Istorinė asmenybė, su kuria būtų įdomu susitikti - Vinstonas Čerčilis. Situacija, kai teko pasinaudoti savo žinomumu - policijos sustabdymas dėl eismo taisyklių pažeidimo. Įvykis, pakeitęs karjerą - „sutikau būti „Žalgirio“ vyr. treneriu. Tuo metu niekas nenorėjo eiti į „Žalgirį“, nes jis buvo viena paskutinių SSRS čempionato komandų“. Geriausias patarimas sportininkui - treniruotis. „Jei nesitreniruoji vieną dieną, tą žinai tik tu. Kai nesitreniruoji dvi dienas, tą pastebi specialistas. Kai nesitreniruoji tris dienas, tą mato ir žiūrovai“. Komanda, kurios pasiūlymo treniruoti teko atsisakyti - Stambulo „Fenerbahče“.
Kita Sportinė Veikla
Antra mėgstamiausia sporto šaka - lengvoji atletika. 1000 m bėgimo distanciją 1948 m. įveikė per 2.47 min (tuometinis Lietuvos rekordas). Estafetės 4×400 m Lietuvos čempionas. 1950 m. Lietuvos čempionas daugiakovės rungtyje: 100 m bėgimas - 11.09 s Šuolis į aukštį - 1.65 m 3 km bėgimas - 9.36 min Granatos metimas - 62.41 m 100 m bėgimas kliūčių ruožu (šliaužimas, perlipimas per aukštą tvorą ir kt.) 1950 m. Lietuvos greitojo čiuožimo čempionas. Du kartus atstovavo Biržų chorui Lietuvos Dainų šventėje (1946, 1950).
Legendos Pamokos
Pirmadienio rytą, „Tornado“ krepšinio mokyklos kolektyvas laukė susitikimo su legendiniu Lietuvos krepšinio treneriu Vladu Garastu. Legendinis treneris trumpai papasakojo savo biografiją, prisiminė tuos laikus, kai pats treniravo vaikus sporto salėje, kurios išmatavimai 14 m ilgio, 8 m pločio, lubos tokios, kad A. Sabonis pašokęs jas paliestų, o per sienas matosi ateinančio į treniruotes vaiko siluetas. „Sunkų gyvenimo kelią pasirinkote. Trenerio darbas labai sudėtingas. Viskas priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir nuo kiekvieno krepšininko atskirai ir nuo visų jų kartu. Svarbu, kad treneris ir žaidėjai sėdėtų viename vežime“ - patirtimi dalijosi svečias. „Kiekvienas krepšininkas turi vadovautis tokia strategija: norėti, žinoti, mokėti“, - garsaus vengrų trenerio mintimis dėstė V. Garastas. Netrukus jis paaiškino, jog kiekvienas, kuris norės, ras būdą kaip sužinoti, o jei žinos - mokės. Ne vieną Lietuvos krepšinio žvaigždę treniravęs strategas, prisipažino, jog nepripažįsta krepšininkų pasiteisinimo, jog šis neva šiandien „neformoj“: „negali taip būti“ - teigė V. Garastas.
Šių dienų krepšinio filosofiją V. Garastas mato greitame žaidime, greitose atakose: „juk norint laimėti reikia žaisti taip, kad antroje aikštelės pusėje nebūtų pasipriešinimo“. Prisiminė tuos laikus, kai „Žalgirio“ vyrai treniruodavosi su 15 kg diržais, kurie vėliau buvo pakeisti švino prikištomis liemenėmis tam, kad jų kojos būtų pakankamai stiprios: „pabandykite ir Jūs, tai tikrai padeda“ - siūlė legendinis treneris. Prakalbęs apie pagalbines priemones treniruočių metu, svečias mokyklai padovanojo specialią priemonę, padedančią mokytis kovoti dėl atšokusių kamuolių. Tai žiedas, su iš šonų pritvirtintomis spyruoklėmis, tvirtinamas lanko viduje: „dovanoju, man jau nebeprireiks“ - šyptelėjo V.
Taip pat skaitykite: Apie Vladą Garastą
Po truputį pokalbis pasisuko link metimo į krepšį. V.Garastas prisiminė kažkada jam užduotą klausimą, kaip laimėti rungtynes: „Įmeskite vienu tašku daugiau nei varžovai“ - papokštavo treneris. Ar žinote, kad kiekvienas žaidėjas turi žinoti, kodėl jis pataikė į krepšį ir kodėl ne? Kaip to pasiekti? „V. Chomičius per savaitę padarydavo 10 000 metimų“ - prisiminė buvęs „Žalgirio“ strategas. „Dirbti reikia tol, kol metimas taps automatiniu ir nebešaudysite kaip vokiečių artileristai po metrą į šoną“ - publiką prajuokino V. Nepraleido pro akis legendinis treneris ir dabartinių taktinių krepšinio schemų, tik jų gausa susižavėjęs nebuvo, dėl to kad jam arčiau širdies greitas krepšinis. Jūs patys pagalvokit: „Lapė ir katinas susiginčijo, kuris greičiau nuo vilko pabėgs. Lapė turėjo 40 pabėgimo būdų, o katinas vieną - į medį. Kai atėjo vilkas, katinas šoko į medį, o lapė išsirinkti pabėgimo būdo ir nespėjo…“ - pasakojo treneris.