Sporto psichologija - tai sritis, kuri padeda sportininkams susitvarkyti su mintimis, emocijomis, motyvacija ir kitais psichologiniais aspektais, turinčiais įtakos jų sportinei veiklai. Nors dažnai manoma, kad sporto psichologija skirta tik profesionalams, ji gali būti naudinga bet kokio amžiaus ir meistriškumo lygio sportininkams, įskaitant vaikus. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų sporto psichologijos svarbą, kam skirta psichologinė parama, kaip kreiptis į sporto psichologą ir kokios pagalbos galima tikėtis.
Kam skirta psichologinė parama?
Psichologinė parama sporte gali būti skirta įvairiems asmenims:
- Sportininkams: Individualiai dirbama su sportininkais, siekiant pagerinti jų sportinį pasirodymą, psichologinį pasirengimą varžyboms ir išspręsti sunkumus, susijusius su sportine veikla. Besikreipiančių sportininkų meistriškumas gali būti labai įvairus - nuo pradedančiųjų iki aukšto meistriškumo sportininkų.
- Sportininkų grupėms: Dirbama su komandomis, siekiant gerinti komandos mikroklimatą, sutelktumą ir tikslus. Taip pat gali būti vedami praktiniai arba teoriniai seminarai grupei sportininkų, siekiant gerinti grupės mikroklimatą.
- Treneriams: Psichologas gali bendradarbiauti su treneriu, sudarant treniruočių planus, kuriuose integruojami fiziniai, techniniai, taktiniai ir psichologiniai treniravimosi aspektai. Treneriai taip pat gali kreiptis į sporto psichologus norėdami pagerinti savo pačių įgūdžius susitvarkyti su įtemptomis situacijomis.
- Sportininkų tėvams: Dažniausiai dirbama su vaikų arba paauglių iki 16 metų tėvais, siekiant padėti jiems suprasti, su kokiais sunkumais susiduria jų vaikai, ir kaip jie gali jiems padėti.
Svarbu paminėti, kad sporto psichologai pirmiausia dirba su sveikais, psichinių sutrikimų neturinčiais sportininkais. Jie ne gydo, o padeda ieškoti būdų, kaip įgyvendinti sportinį potencialą.
Kaip kreiptis į sporto psichologą?
Į sporto psichologą paprastai kreipiasi pats sportininkas, treneris arba jaunųjų sportininkų tėveliai. Informaciją apie psichologus galima rasti per pažįstamus, sporto klubą ar mokyklą, arba internete.
Kaip viskas vyksta?
Psichologo darbo metodai priklauso nuo paties psichologo, tačiau pirmiausia reikia susitarti dėl susitikimo. Susitikimai paprastai vyksta psichologo kabinete arba sporto bazėje, kurioje treniruojasi sportininkas ar dirba treneris. Dėl COVID-19 pandemijos, nemaža dalis darbo persikėlė į nuotolines erdves. Susitikimų trukmė gali būti įvairi, dažniausiai 45 min. - 1 val. Sporto psichologai dažnai dalyvauja treniruotėse bei varžybose, stebi savo klientą-sportininką ir pateikia jam atgalinį ryšį.
Taip pat skaitykite: Futbolo talentų ugdymas Lietuvoje
Pirmojo susitikimo metu aptariami darbo tikslai. Klientas išsako, kodėl kreipiasi į psichologą, su kokiais sunkumais susiduria, kokie psichologinio rengimo aspektai jį domina. Kiekvienu atveju konsultavimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į kliento pageidavimus.
Darbo metodai
Numatant darbo tikslą, toliau pereinama prie konkrečių darbo metodų, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų:
- Psichologinis įvertinimas: Tai įvairių psichologinių testų atlikimas, klausimynų pildymas, stebėjimas bei interviu. Psichologams tenka įvertinti sportininkus - aprašyti jų asmenybę, nurodyti stipriąsias ir silpnąsias puses. Dirbant su komandomis, psichologui gali tekti įvertinti komandos klimatą, kultūrą, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą.
- Psichologinių įgūdžių mokymas: Tai relaksacijos ir autogeninės treniruotės, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai. Jų lavinimas padeda sportininkams siekti aukštesnio meistriškumo, gerina jų pasirodymą didelės įtampos situacijose. Darbo pradžioje įvertinus sportininko psichologinius įgūdžius bei nustačius, kuriems aspektams reiktų skirti daugiau dėmesio, sudaromos individualios programos, padedančios lavinti reikiamus psichologinius įgūdžius.
- Į problemą orientuotas darbas: Sportininkas nurodo, kas jo sportinėje veikloje jam nepatinka, su kokiais sunkumais susiduria, kokio elgesio jis „nebenorėtų“ ir kokio elgesio ar įgūdžių norėtų. Tuomet ieškomi „sprendimai“ - strategijos, kurios padėtų išvengti nenorimo elgesio ir didintų pageidaujamo elgesio pasireiškimus.
- Konsultavimas: Tai sportininko pokalbis akis į akį su psichologu, kai sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, padedamas psichologo. Konsultavimas skiriasi nuo psichologinių įgūdžių lavinimo ir į problemą orientuoto darbo tuo, kad ši darbo forma yra mažiausiai apibrėžta, mažiausiai struktūruota.
Sportininkų sunkumai ir psichologo pagalba
Sportininkai susiduria su tomis pačiomis gyvenimiškomis problemomis, kaip ir nesportuojantys žmonės, tačiau šalia to jiems tenka susidoroti ir su tam tikrais specifiniais sunkumais, pavyzdžiui, perėjimu iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimu nuo šeimos, sportinės karjeros užbaigimu, santykių su treneriais, komandos draugais, tėvais nesklandumais, nesėkmės baime, pasitikėjimo savimi stoka, psichologinėmis fizinių traumų pasekmėmis. Visa tai gali sukelti nemažą psichologinę įtampą, trukdančia normaliai treniruotis ar tiesiog gyventi visavertį gyvenimą.
Psichologo žvilgsnis iš šalies padeda sportininkui ar treneriui geriau suvokti savo dabartinę situaciją, pamatyti esamų sunkumų sprendimo būdus, o taip pat įgyti įgūdžių, kurie ir ateityje padėtų spręsti kylančius sunkumus.
Psichikos sveikatos sutrikimai
Kadangi sportininkai yra tokie patys žmonės kaip ir visi, šalia bendro pobūdžio sunkumų, jiems kartais gali pasireikšti įvairūs psichinės sveikatos sutrikimai, t.y., nerimo, nuotaikų (tokie kaip depresija), valgymo sutrikimai, priklausomybės ir kt. Tokiais atvejais sportininkui jau būtina psichologo, o kartais ir psichiatro konsultacija.
Taip pat skaitykite: Futbolo nauda vaikams
Psichologinio pasiruošimo veiksmingumas
Psichologinis pasiruošimas yra veiksmingas, tačiau jis reikalauja daug laiko, daug pastangų ir kantrybės, kaip, beje, ir bet koks kitas treniravimasis. Psichologinis pasiruošimas yra lygiavertis fiziniam, techniniam ir taktiniam pasiruošimui.
Vaikų sporto psichologijos ypatumai
Vaikų sporto psichologija turi savą specifiką, mat vaikas kaip asmenybė dar tik ugdosi. Sportas tvirtina jo valią, suteikia progą išsiskleisti lyderio savybėms, kartu tai - komunikacijos ir veikimo kartu mokykla, gyvenimas komandine dvasia. Vaikas neprivalo tapti profesionaliu sportininku, tačiau sportuodamas jis savo charakterį ruošia gyvenimui.
Tėvai ir treneriai turėtų vaikui padėti pamilti patį sportą, kad tokia veikla jam patiktų ir teiktų džiaugsmą. Jaunų žmonių sporto psichologija akcentuoja procesą. Vaiko savivoka dar tik formuojasi ir jis ne visuomet dar supranta ką jis iš tiesų gali ir ko - ne. Treneris turėtų mokėti tiek pristatyti iššūkį, tiek gebėti pateikti kritiką, bet ji turi būti išsakoma su tokiu tikėjimu, kad vaikas gali pasikeisti bei išmokti, kad jame atbustų vidinis užsivedimas bei noras tobulėti.
Kada kreiptis į sporto psichologą dėl vaiko?
Nuo kokių 12-13 metų, kai imamas dar labiau akcentuoti meistriškumas, pasirodymas varžybose, o tuo pačiu jaunuoliai ima labiau įsisąmoninti save, lygintis su kitais ir „ieškoti savo vietos“, kažkuria prasme, jiems atsiveria naujas pasaulis, natūralu, kad jaučia didesnį spaudimą nei įprastai ir jiems gali prireikti papildomų įgūdžių su „nauja realybe“ susitvarkyti. Be to, pastebima, kad „šių laikų“ vaikai yra labai orientuoti į pasiekimus ir išorinį pripažinimą, t.y. turi stiprią išorinę motyvaciją, o vidinė motyvacija - žymiai mažesnė. Ir tai reiškia, kad šie vaikai ir jaunuoliai, susidurdami su neišvengiamomis klaidomis, nesėkmėmis ar pralaimėjimais, priima pastaruosius labai asmeniškai, labai giliai. Turbūt tuomet, kai pastebime šias tendencijas, ir tikslingiausia įtraukti į pasirengimą sporto psichologą.
Kaip motyvuoti vaiką sportuoti?
Labiausiai motyvaciją įtakoja treniruočių aplinka. Jei treneris, o kartais dar ir tėvai labai akcentuoja pergales ir pasirodymą, tuomet tai gali paskatinti jaunąjį sportininką jausti spaudimą, dėl kurio didėja nerimas. Jei vaikas nebenori sportuoti, nes jam nepatinka sporto šaka, jei sportuoja tik tam, kad tėvai būtų laimingi, pirmiausia reikia pagalvoti, ar tikrai verta toliau sportuoti būtent tą sporto šaką, o gal tėvai gali šiek tiek pakoreguoti savo lūkesčius.
Taip pat skaitykite: Komandiškumas regbyje
Svarbiausia motyvuojant vaikus sportuoti yra leidimas jiems rinktis, kas jiems patinka. Labai svarbu tartis kokį būrelį lankys, kokiu dažnumu ir kas bus kai nebenorės lankyti. Antras svarbus dalykas nelyginti su kitais, o skatinti vertinti savo pažangą. Labai svarbu palaikyti, kai sekasi ir užjausti kai nesiseka ar ką skauda. Labiau vertinkite ir girkite patį sportavimo procesą, kad išmoksta naujų dalykų, stiprėja kūnas, gerėja emocinė savijauta.