Plaukimas kūdikiams - tai ne tik maloni pramoga, bet ir puikus būdas stiprinti jų fizinę ir psichinę sveikatą. Užsiėmimai vandenyje yra viena efektyviausių vaiko raidos skatinimo priemonių. Baseinas kūdikiui - ir pramoga, ir nauda. Stiprinami raumenys, todėl spartėja kūdikių fizinė raida: baseiną lankę kūdikiai greičiau pradeda vartytis, sėdėti, ropoti, stovėti ir, galiausiai, vaikščioti. Stiprinamas imunitetas. Tačiau norint, kad maudynės baseine būtų saugios ir naudingos, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir rekomendacijų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai paruošti kūdikį maudynėms baseine, kokios yra saugumo priemonės, kaip prižiūrėti kūdikio odą po maudynių ir kitus svarbius aspektus.
Kada pradėti lankyti baseiną su kūdikiu?
Kūdikiai, visus 9 mėn. įsčiose išbuvę vandenyje, jame jaučiasi kuo puikiausiai. Vieni specialistai laikosi nuomonės, kad pradėti plaukimo treniruotes galima jau su 3 sav. Kiti specialistai įsitikinę, kad skubėti nereikėtų: į baseiną galima keliauti nuo 3-4 gyvenimo mėnesio, kai kūdikis jau tvirtai savarankiškai laiko galvą, o iki tol visiškai užtenka maudynių vonioje. Tačiau jei planuojate lankyti baseiną, tikrai nereikėtų atidėti vizitų į jį po 4-ojo kūdikio gyvenimo mėnesio: iki 4 mėn. kūdikiai natūraliai jaučia malonumą vandenyje. Jaunesnių nei pusmečio kūdikių maudyti nerekomenduojama, nes jų oda dar labai jautri, linkusi į sudirgimą, o termoreguliacinė sistema dar nėra išlavinta, tad jie gali itin greitai sušalti.
Specialūs baseinai kūdikiams
Svarbu žinoti, kad kūdikiams tinka specialiai pritaikyti baseinai. Visų pirma juose vanduo būna šiltesnis (bent +32-33 °C), o vandens dezinfekavimui naudojama kur kas mažiau chloro ir kitų chemikalų arba taikomos pažangios vandens valymo bei dezinfekavimo technologijos. Be to, visa aplinka kūdikių baseinuose taip pat idealiai pritaikyta mažyliams ir jų tėvams: tokiuose SPA kūdikius patogu perrengti, pervystyti, persirengimo kambariuose yra maniežai, kuriuose vaikutį galima padėti, kol mama ar tėtis rengiasi, dažniausiai įrengta ir speciali patalpa, kurioje mama ramiai galėtų kūdikį žindyti ir t.
Pasiruošimas maudynėms baseine
Į baseiną geriausia išsiruošti, kai kūdikis yra išsimiegojęs, sočiai pavalgęs (bet ne permaitintas), todėl reikėtų pasirinkti dienos metą, kai mažylis būna žvalus ir linksmas. Su kūdikiu į baseiną rekomenduojama vykti 1-2 kartus per savaitę. Naujagimių ir kūdikių iki 12 sav. maudynės turėtų trukti ne ilgiau nei 20 min., vyresni kūdikiai gali pliuškentis iki 35 min.
Ką įsigyti prieš pradedant su kūdikiu lankyti baseiną?
- Maudymosi sauskelnės (jei kūdikis dar nelaiko šlapimo ir išmatų).
- Rankšluostis su gobtuvu.
- Priemonės kūdikio odos priežiūrai po maudynių (drėkinantis kremas ar aliejus).
- Apsauginis kremas nuo saulės (jei baseinas yra lauke).
- Kepuraitė (nebūtina, bet rekomenduojama).
- Žaislai (kad kūdikiui būtų smagiau).
Kūdikio odos priežiūra prieš ir po maudynių baseine
Prieš ir po maudynių baseine kūdikį reikėtų nuprausti po dušu. Vanduo turėtų būti drungnas. Prieš maudynes nieko naudoti nereikia. Pasimaudžius baseine kūdikių odelę, ypač jei ji sausa ar linkusi į iššutimus, reikėtų patepti kremu, nes tiek pats vanduo, tiek ir chloras, net jei jo koncentracija vandenyje ir labai nedidelė, sausina odą.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademija Šiauliuose
Sausa kūdikių oda: ką daryti?
Vis dėl to sausa kūdikių oda - dažna problema. Odą gali sausinti per dažnas maudymas, prausimas su muilu. Jei oda sausoka, prausimas su muilu dar labiau džiovina, nes muilas šalina natūralius odos riebalus. Oras irgi turi įtakos vaiko odos būklei. Šaltas ar karštas, bet menkai drėgnas oras, tikėtina, labiau džiovins odą. Egzema ir kt. genetinės ligos gali sukelti labai sausą odą vaikystėje, net ichtiozę.
Sausos odos simptomai:
- Sausa oda būna su pleiskanojančiais, besilupančias plotais.
- Dažnai sausa oda būna rausva, ją nieži.
- Oda gali išsausėti bet kurioje kūno vietoje.
- Vaikams odelė dažniausiai pasausėja ant veido, ant rankų (ypač ant alkūnių) ir ant kojų (ypač ant kelių).
- Labai išsausėjusi oda gali netgi suskeldėti, o tai - skausminga. Kartais įtrūkimai kraujuoja, į juos patenka infekcija.
- Jei išsausėjusi oda paraudo, ją nieži, greičiausiai tai egzema. Dažniausiai egzema atsiranda alkūnės linkyje, pakinkliuose ar ant veido. Egzema labiau gresia, jei oda išsausėjusi.
Kada dėl sausos odos reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Į medikus reikia kreiptis, jeigu: tepant nereceptiniais preparatais, vaiko odos būklė negerėja.
- Išsausėję odos plotai paraudę, niežintys.
- Išsausėjusio odos plotai darosi skausmingai - yra infekcijos rizika. Bendrosios praktikos gydytojas duos siuntimą pas dermatologą.
Patarimai, kaip elgtis, esant sausai odai:
- Maudykite vaiką trumpai, vanduo turi būti šiltas, bet ne karštas.
- Kasdien vaiko nemaudykite, ypač žiemą ar sauso oro laikotarpiu.
- Maudydami vaikus, nenaudokite muilo, prausiklių su kvapais, vonios burbulų. Prauskite vien vandeniu ar skystu prausikliu be muilo.
- Galite įpilti į vonią specialių vonios aliejų, jų būna pirkti vaistinėse. Naudokite atsargiai - nuo jų vonia būna slidesnė. Nenaudokite vonios aliejų su antiseptinėmis priemonėmis, nebent jūsų vaikui diagnozuota infekcija.
- Naudokite bekvapius, nedirginančius kremus, losjonus. Galite išbandyti priemonę su glicerino kremu.
- Vaikui odą tepkite reguliariai, geriausia - du kartus per dieną ar dažniau. Patartina tepti po prausimo, kai oda dar šilta ir drėgna.
- Galbūt teks išbandyti ne vieną kremą, kol rasite tinkamą jūsų vaikui. Svarbu, kad drėkinamoji priemonė nedirgintų vaikui odos. Jei mažylis jaučia dilgčiojimą, nuvalykite kremą.
- Oda tai pasausėja, tai jos būklė pagerėja - tokie svyravimai normalūs. Tiesiog stebėkite, kas sukelia odos sausumą, kokiu metu laiku ji pasausėja - tada bus lengviau apsaugoti atžalą.
Prevencinės priemonės:
- Nereikia maudyti kūdikio kasdien, taip pat nereikia pastoviai prausti su muilu. Vyresnį vaiką galima nuprausti be muilo.
- Jei jūsų atžalos oda linkusi į sausumą arba yra egzema, maudykite ne ilgiau nei penkias minutes.
- Po maudymo patepkite odą drėkinamuoju kremu, aliejuku.
- Jeigu vaikas lanko plaukimo pamokas baseine, tepkite odą drėkinamąja priemone prieš pamokas ir po jų.
- Renkite vaikus laisvais medvilniniais drabužiais, po vilnoniais ar sintetiniais drabužiai apvilkite medvilninius drabužėlius.
Saugumo priemonės baseine
- Nuolatinė priežiūra: Niekada nepalikite kūdikio baseine be priežiūros, net jei jis dėvi plaukimo ratą ar kitas plaukimo priemones.
- Vandens temperatūra: Įsitikinkite, kad vandens temperatūra yra tinkama kūdikiams (32-33 °C).
- Maudymosi sauskelnės: Jei kūdikis dar nelaiko šlapimo ir išmatų, būtinai naudokite maudymosi sauskelnes.
- Atsargumas su chloru: Jei baseine naudojamas chloras, pasirūpinkite, kad jo koncentracija būtų minimali ir nekenksminga kūdikiui. Po maudynių būtinai nuprauskite kūdikį po dušu.
- Atsargumas su infekcijomis: Venkite lankytis baseine, jei kūdikis serga ar turi atvirų žaizdų.
Nėštumas ir vandens parkai: ką reikia žinoti?
Nėštumo metu moterys turėtų būti ypač atsargios lankydamos vandens parkus ir baseinus. Pirčių, masažų ir džiakuzių reikėtų vengti, ypač pirmuoju trimestru, kai formuojasi vaisius. Pirčių negalima ne dėl pavojaus nukristi, o dėl karščio. O chlorkė gali vaikui alergijas sukelti. Į vandens parką negerai, nes ten daug chlorkės. O pirmo trimestro metu į jokį baseiną nerekomenduotina, nes gimdos kamštis nėštumo pradžioje nebūna dar susiformavęs. Bacilų gali patekti. Džiakuzių išvis negalima nėštumo metu, o masažus galima, bet tik sėdėti reikia, o ne gulėti ant pilvo masažo metu. Jei vis dėl to nusprendžiate lankytis vandens parke, darykite tai labai ribotai ir su protu.
Maudynės atviruose vandens telkiniuose
Įprastai Lietuvoje maudymosi sezonas oficialiai prasideda nuo birželio 1 d. Žinoma, birželio pradžia retai yra tinkamas metas kūdikių ir mažų vaikų maudynių sezono atidarymui, nes tokiu metu vanduo (ypač Baltijos jūroje) dar būna labai šaltas. Kūdikius maudyti rekomenduojama tik oficialiose maudyklose, kur tikrinamas vandens užterštumas. Tai svarbu, nes yra tikimybė, kad kūdikis vandens gurkštelės. Vandens kokybė stebima ne visose maudyklose, todėl kartais jo būklę tenka įvertinti patiems tėvams. Jeigu vanduo žydi, jame maudytis negalima. Krantas turėtų būti seklus, smėlėtas, be dumblo ir žolių, vanduo - ne drumstas, o skaidrus, maudantis turi matytis dugnas. Pirmosioms kūdikio maudynėms visiškai užteks kelių minučių. Atminkite: kuo mažesnis kūdikis, tuo trumpesnis ir maudymosi laikas. Vėliau maudant kūdikį persistengti taip pat neverta, nes kūdikių termoreguliacinė funkcija dar nėra visiškai išsivysčiusi, tad jiems kyla grėsmė greitai peršalti. Puikus sprendimas norint, kad kūdikis neperšaltų - pripilti vandens į mažą pripučiamą baseinėlį. Jame vanduo greitai įšils ir kūdikiui maudytis bus kur kas maloniau. Vandenyje kūdikių ir mažų vaikų tyko daug pavojų. Kaskart maudynių atviruose vandens telkiniuose metu sekite kūdikiui specialias maudymosi sauskelnes. Pasirūpinkite nuo ultravioletinių spindulių apsaugančiais drabužiais (puikiai tinka specialus maudymosi kostiumėlis kūdikiams), nepamirškite skrybėlės, o atviras kūno vietas ištepkite kremu nuo saulės.
Maudynės vonelėje namuose
Jei kūdikio virkštelė dar nenukritusi, rinkitės „sausesnį“ maudynių metodą - apšluostymą. Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad kūdikį reikia maudyti kas vieną-dvi dienas. Į vonelę galima įtiesti minkštą rankšluostį, poroloną ar įdėti specialų vonios gultuką. Be to, kūdikių odelė yra labai plona, ją sausina net ir apiprausimas vandeniu, todėl prausiklius naudokite pagal poreikį ir saikingai (pakanka vos kelių lašų). Pirmosiomis dienomis geriausia nenaudokite nieko.
- Oro temperatūra: Optimali oro temperatūra yra apie 24°C. Jei oras yra vėsesnis, dauguma kūdikių jaučia diskomfortą ir ištraukti iš vonelės niurzga, verkia.
- Vandens temperatūra: Optimali vandens temperatūra kūdikiui yra 32 - 37°C (vieniems kūdikiams gali patikti vėsesnis, kitiems - kiek šiltesnis vanduo). Prieš keldami mažylį į vonelę, patikrindami vandens temperatūrą termometru, rankos riešu ar alkūne.
- Vandens kiekis: Vieni rekomenduoja pilti ne daugiau kaip 10 cm ir jį reguliariai apipilti šiltu vandeniu, taip neleidžiant kūdikiui sušalti. Kiti rekomenduoja pilti vandens tiek, kad jis siektų kūdikio petukus (apsemtas vandens, kūdikis nešąlą).
Svarbu! Niekada nepalikite kūdikio vonelėje be priežiūros, nes kūdikiai gali nuskęsti net ir nedideliame gylyje. Nekreipkite dėmesio į telefono skambučius - perskambinti galima ir vėliau. Viena ranka atsargiai, bet tvirtai laikydami kūdikio nugarytę, galvytę ir kaklą įkelkite mažylį į vonelę (pirmiausia į vandenį panardinkite pėdutes). Visą laiką viena ranka prilaikykite mažylį, o kita prauskite. Prilaikydami už pilvuko, palenkite kūdikį į priekį ir apipraskite nugarėlę. Prausdami ypatingą dėmesį skirkite raukšlėms apie rankutes, kaklą, kojytes, nepamirškite tarpupirščių. Baigdami prausti kūnelį, perliekite mažylį švariu vandeniu ir susukite į minkštą rankšluostį. Plaukučius šampūnu plaukite tik jei jie atrodo purvini, sulipę. Verkimu kūdikis pasako, kad kažkas jam nepatinka ar sukelia diskomfortą.
Taip pat skaitykite: Miesto transporto bilietai vaikams
Atopinis dermatitas ir maudynės baseine
Pastaruoju laiku vis populiarėjantys kūdikių ir vaikų užsiėmimai baseine taip pat gali išprovokuoti atopinį dermatitą. „Chloras dar labiau sausina odą ir gali pabloginti būklę. Po baseino būtina nusiprausti po dušu, kad pašalintume chlorą. Tam tinka aliejinis prausiklis, o po to būtinas kruopštus drėkinimas - nuo tarpupirščių iki veido ir viso kūno“, - akcentuoja gydytojas. Gydytojas pataria rinktis moksliškai patvirtintus produktus be konservantų ir parabenų, kurie gali alergizuoti atopinę odą. Vertinga rinktis priemones, kurios ne tik atstato odos barjerą, bet ir turi priešuždegiminį poveikį.
Kaip atskirti atopinį dermatitą nuo paprasto bėrimo?
Ant kūdikio ar vaiko odos pastebėjus bėrimą, nereikėtų į jį numoti ranka - tai gali būti atopinio dermatito požymis. Norint atpažinti, ar bėrimas susijęs su atopiniu dermatitu, svarbu atkreipti dėmesį į jo vietą ir išvaizdą. „Ši liga turi savo lokalizacijas: tai gali būti veido, akių srities, kaklo bėrimas, taip pat būdingi lenkiamieji paviršiai - alkūnių linkiai, pakinkliai. Tai gali būti ir delnai, pėdos. Jeigu vaikas kasosi, jam niežti, o kūdikis tampa neramus, jei paraudimas plinta, atsiranda kitoje vietoje, be to, oda ne tik parausta, bet ir pleiskanoja - tai signalas, kad reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju“, - pataria dr. K. Pampikas.
Atopinio dermatito priežiūra
Nustačius, kad kūdikio ar vaiko oda yra atopiška, reikalinga kasdienė, nuosekli priežiūra. Svarbiausia odos priežiūros rutinos dalis - drėkinimas. „Pirmoje vietoje yra drėkinimas. Vienos tūbelės kremo turėtų užtekti ne mėnesiui, o savaitei ar dviems. Be to, jei oda yra sausa, būtina rinktis aliejinį, riebų prausiklį, kuris nesausintų odos“, - pagrindinius priežiūros principus vardija gydytojas. Be kasdienės odos priežiūros svarbu atkreipti dėmesį į veiksnius, galinčius sukelti dermatito paūmėjimą, kurie gali būti patys įvairiausi - nuo netinkamos vandens temperatūros iki skalbiklio. „Vaiko maudymas ir prausimas turi būti taisyklingas. Atopinei odai netinka karštos, ilgos vonios. Taip pat reikėtų rinktis neutralias, bekvapes skalbimo priemones. Svarbu stebėti, ar alerginės reakcijos nepasireiškia sezoniškai - pavyzdžiui, pavasarį gali išryškėti alerginė sloga. Tai kompleksinis procesas“, - teigia gydytojas dr. K. Pampikas.
Taip pat skaitykite: Aktyvi erdvė vaikams