Šiuolaikiniai vaikai dažnai kritikuojami dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, ir, kaip rodo tyrimai, tokia kritika gali būti pagrįsta. Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją - vaikų ir paauglių fizinis pajėgumas prastėja. Ši problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, o jos sprendimui reikalingos kompleksinės priemonės.
Fizinio pajėgumo mažėjimo tendencijos
LSU profesorius Arūnas Emeljanovas teigia, kad dabartinių 11-18 m. jaunuolių fizinis pajėgumas prastėja. Duomenys renkami kas dešimt metų nuo 1992 m. Pavyzdžiui, 1992 m. 16 m. berniukų fizinio pajėgumo koeficientas buvo 9,06, o 2022 m. - 7,77. Analogiškai 16 m. mergaičių koeficientas dešimto dešimtmečio pradžioje buvo 5,74, o 2022 m. - 5,34.
Unikalus LSU mokslininkų A. Emeljanovo, Brigitos Miežienės, Tomo Venckūno ir australo Granto Tomkinsono tyrimas parodė, kad daugelis 11-18 metų moksleivių fizinio pajėgumo aspektų (aerobinis pajėgumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) nuo 1992 iki 2022 m. blogėjo. Neigiamos tendencijos buvo pastebėtos jau 2002-aisiais, tačiau 2012 m. buvo fiksuotas grėsmingas rezultatų blogėjimas. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį (iki 2022 m.) fizinio pajėgumo rezultatai prastėjo mažiau.
Pastarųjų dvidešimties metų Lietuvos vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo bei kūno kompozicijos kaitos tendencijas atskleidė LSU mokslininkai Tomas Venckūnas, Arūnas Emeljanovas, Brigita Miežienė ir Vida Volbekienė. Jų parengtą mokslinį straipsnį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Journal of Epidemiology and Community Health“ (Didžioji Britanija).
Fizinio pajėgumo svarba ir pasekmės
Fizinis pajėgumas daro didžiulę įtaką darniam vaiko augimui ir vystymuisi, o mažas fizinis pajėgumas didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, diabeto ir mirtingumo riziką. Pasak LSU tyrėjų, seniai žinoma, kad mažas fizinis pajėgumas didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, diabeto ir mirtingumo riziką, o didelis aerobinis pajėgumas ir lieknas kūno sudėjimas saugo nuo įvairių sveikatos sutrikimų. Mokslininkai teigia, kad vidutiniame amžiuje užklumpančių ligų ir mirtingumo priežasčių taip pat galime ieškoti vaikystėje, kai nepakankamai lavinamas raumenų pajėgumas ir formuojami sveikatai palankūs įgūdžiai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ir Norvegijos patirtis
„Rimčiausia problema - ir toliau prastėjantis širdies ir kvėpavimo sistemos būklę atspindintis aerobinės ištvermės testas (20 metrų šaudyklinis bėgimas). Manoma, kad maža ištvermė yra didesnis mirtingumo rizikos veiksnys už nutukimą, rūkymą ir diabetą.
Veiksniai, lemiantys fizinio pajėgumo mažėjimą
Neigiamus fizinio pajėgumo pokyčius greičiausiai lemia aplinkos, socialiniai, elgesio, fiziniai, psichosocialiniai, fiziologiniai veiksniai. Visų pirma, tai susiję su sumenkusiu vaikų ir paauglių fiziniu aktyvumu. Be to, nuo 1992 m. tiek mergaičių, tiek berniukų kūno masės indeksas (KMI) didėja, o tai reiškia, kad vaikai stambėja.
A. Emeljanovas pabrėžė, kad Lietuva šiame kontekste niekuo neišsiskiria nuo viso likusio pasaulio, nes apskritai visuomenė ir vaikai stambėja. Pasak jo, pasikeitę mitybos įpročiai taip pat turi įtakos: „Dabar daug pusfabrikačių, daug perkame pusiau paruošto maisto, o ten yra pigūs, žalingi aliejai, skrudinimas, kur daug kalorijų. Maistas, aišku, skanus, pieno kokteiliai ar mėsainiai. Aišku, ir tėvai užimti - „ai, geriau kažką nupirksiu, nei pagaminsiu“. O tai duoda akumuliacinį procesą organizmui - kalorijos kaupiasi ir mažiau judame, daugiau sėdime“.
Covid-19 pandemija taip pat turėjo įtakos vaikų fiziniam aktyvumui. LSU profesorius dr. A. Emeljanovas teigia: „Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad jau po pirmojo karantino pavasarį beveik visose Europos šalyse gyventojų fizinis aktyvumas sumažėjo. Ne išimtis ir Lietuva. Pasak A. Emeljanovo, vaikų fizinio aktyvumo sumažėjimą lemia tai, kad vaikai prie kompiuterio ekrano praleidžia gerokai daugiau laiko nei anksčiau.
Sprendimo būdai ir rekomendacijos
A. Emeljanovas tvirtina, kad vien mokykla šios problemos neišspręs, net jei fizinio ugdymo pamokos vyktų kasdien. „45 minutės - kol persirengia, kol paaiškinama, fiziniam aktyvumui lieka 30 minučių. Tėvai turi pasirūpinti, kad jų atžalos lankytų ne tik korepetitorius ar meno būrelius, bet ir sporto“, - sakė A. Anot profesoriaus, valstybė turi pasirūpinti, kad būtų kuo daugiau neformalaus sportinių ugdymo būrelių - tiek mokykloje, tiek už jos ribų. „Ypač periferijoje. Jeigu vaikai Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje turi pasirinkimą, tai mažesniuose miesteliuose vaikai visiškai neturi ką veikti ir neturi jokios prieigos prie fizinio aktyvumo, išskyrus fizinio ugdymo pamokas“, - kalbėjo A.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas LRT.lt komentavo, kad fiziškai silpnesnis jaunimas yra būdingas visoms išsivysčiusioms ekonomikoms. Paklausus, ar pati ministerija yra numačiusi kokius nors sprendimo būdus šiuo klausimu, viceministras teigė, kad buvo padidintas fizinio lavinimo pamokų skaičius - nuo 2021 m. pradinukai turi 3 fizinio lavinimo pamokas per savaitę, o nuo 2019 m. - 2. Tačiau jis akcentavo, kad didelį vaidmenį vaidina ir tėvai, nes daug kas priklauso nuo to, kaip jie formuoja savo vaikų įgūdžius.
I. Gaižiūnas akcentavo, jog bent Islandijoje į užklasines veiklas yra įtraukiami ir tėvai. „Tai sprendžia ir daug šalutinių visokių problemų, kas susiję su psichikos sveikata, tėvų ir vaikų tarpusavio ryšiu, psichoaktyvių medžiagų vartojimu ir panašiai.
LSU prof. dr. teigia: "Esant nepakankamam šalies vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui bei fiziniam pajėgumui, iškyla didelė antsvorio, nutukimo ir įvairių ligų grėsmė, todėl būtina nedelsiant imtis rimtų politinių, savivaldos ir mokyklos lygmens priemonių, kurios efektyviai skatintų vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą bei pajėgumą. Be to, būtina remti mokslinius tyrimus, kurie nagrinėtų įvairius biopsichosocialinius su vaikų ir jaunimo sveikata susijusius rodiklius, visų pirma - fizinio aktyvumo bei fizinio pajėgumo aspektus".
Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) prezidentė, Lietuvos sporto universiteto doktorantė, fizinio ugdymo mokytoja ekspertė Audronė Vizbarienė pabrėžia, kad ikimokyklinis amžius yra kritinis laikotarpis, kai lengviausiai formuojasi įpročiai ir įgūdžiai: „Gerą pradžią - pusę darbo galima užtikrinti jau darželyje, jei turėsime aktyvius, motyvuotus ir kvalifikuotus fizinio ugdymo mokytojus”.
Teigiami pavyzdžiai ir perspektyvos
A. Emeljanovas teigė, kad geri Islandijos ir Norvegijos rodikliai. „Tos šalys yra mums pavyzdinės. Japonai taip pat gana stiprūs. Ten šviežesnis maistas, daugiau fizinio aktyvumo. Norvegijoje 93 proc. vaikų lanko sporto būrelius. Beveik visi. Tai duoda efektą, jie yra ištvermingesni, ateityje turės mažiau širdies problemų. Tiesa, tose šalyse sporto būreliai lengviau prieinami negu Lietuvoje. Pasak A. Emeljanovo, mūsų šalyje tokius būrelius lanko tik mažiau negu pusė vaikų, priklausomai nuo amžiaus.
Taip pat skaitykite: Krepšinio jaunimo ugdymas
„Gali būti, kad po kelerių metų nustatysime, jog ir vaikų fizinis aktyvumas didėja.
tags: #vaiku #fizinis #pajegumas #sporto #universitetas