Įvadas
Fizinis aktyvumas yra būtinas kiekvienam vaikui, kaip ir maistas ar oras. Tai ne tik padeda stiprinti organizmą, bet ir gerina psichinę bei fizinę sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl fizinis aktyvumas yra toks svarbus vaikams, kokios yra pagrindinės rekomendacijos ir kaip tėvai gali padėti savo vaikams būti aktyviais.
Fizinio Aktyvumo Svarba Vaikams
Fizinis aktyvumas - tai bet koks kūno judėjimas, atliekamas energiją naudojančių skeleto raumenų. Tai yra viena pagrindinių žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo priemonių. Kalbant apie vaikus, fizinis aktyvumas užima svarbų vaidmenį užtikrinant augimą, fizinę ir psichinę raidą. Vaikui fizinis aktyvumas reikalingas taip pat kaip maistas ar oras. Judėjimas stiprina organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą, gerina psichinę bei fizinę sveikatą. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir vystosi. Judėdami vaikai taip pat patenkina svarbiausius savo poreikius - fizinius, pažintinius, saviraiškos.
Fizinio Aktyvumo Nauda Organizmui
- Raumenų ir kvėpavimo sistemos stiprinimas: Fizinis krūvis didina raumenų masę, jėgą, o kartu su kūno raumenimis stiprinamas ir širdies raumuo. Mankštinantis didėja plaučių tūris ir organizmo ląstelės geriau aprūpinamos deguonimi.
- Nervų sistemos ir protinio pajėgumo gerinimas: Fizinis aktyvumas mažina stresą ir nerimą, padeda susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Judėjimas stimuliuoja kraujo apytaką smegenyse, gerina mąstymo kokybę, padeda susikaupti, išlaikyti dėmesį mokantis ar dirbant. Taip pat teigiamai veikia kalbos vystymąsi, gebėjimą sklandžiai reikšti mintis.
- Optimalaus kūno svorio palaikymas ir imuniteto stiprinimas: Judėjimas padeda išvengti nutukimo, gerina virškinimą. Reguliarūs fiziniai pratimai didina atsparumą ligoms, grūdina organizmą. Palaikant tinkamą fizinį aktyvumą ir reguliuojant svorį vaikystėje bei paauglystėje, sumažėja pavojus susirgti įvairiomis ligomis suaugus.
- Kūno valdymas ir savivertės auginimas: Kuo daugiau vaikas juda, tuo labiau gerėja jo judesių koordinacija, lavinama motorika. Fiziškai aktyvūs vaikai labiau pasitiki savimi, yra sveikesni, energingesni bei geresnės nuotaikos.
Fizinio Pasyvumo Padariniai
Fizinis pasyvumas yra vienas veiksnių, didinančių riziką susirgti nutukimu, diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, nuotaikos ir nerimo sutrikimais. Apskaičiuota, kad pasaulyje fizinis pasyvumas yra pagrindinė priežastis vystytis įvairioms neužkrečiamosioms ligoms: apie 21-25 proc. - krūties ir gaubtinės žarnos vėžiu, 27 proc. - diabetu, apie 30 proc. - išeminės širdies ligomis. Iš 6 PSO regionų, Europoje neužkrečiamųjų ligų paplitimas yra didžiausias. Kasmet dėl su fiziniu pasyvumu susijusių ligų Europoje miršta apie 1 mln. žmonių.
Fizinis pasyvumas gali sutrikdyti dėmesio koncentraciją, mažinti produktyvumą mokykloje ar darbe, prisidėti prie socialinės atskirties ir vienatvės. Be to, dėl fizinio pasyvumo didėja kasmetės tiesioginės (sveikatos priežiūros) ir netiesioginės (ekonominio augimo mažėjimas dėl ligos, išsivysčiusios negalios ar ankstyvos mirties) Europos regiono valstybių išlaidos. Manoma, kad 10 mln. gyventojų populiacijoje, kurioje gyvena 50 proc. fiziškai neaktyvių žmonių, metinės išlaidos dėl fizinio pasyvumo siekia apie 910 mln. eurų per metus.
Fizinio Aktyvumo Rekomendacijos Vaikams
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, visi vaikai ir paaugliai kasdien turėtų sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Be to, į kasdienį vaikų fizinį aktyvumą 3 kartus per savaitę turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti fizinė veikla. Vaikai gali rinktis jiems patinkančią fizinės veiklos formą.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
- 5-17 metų vaikams: PSO ir Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja kasdienę, bent 60 min. trukmės vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų. Ši fizinė veikla turėtų stiprinti sveikatą, būti reguliari, įdomi ir smagi. Be to, į kasdienį vaikų fizinį aktyvumą 3 k./sav. turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti fizinė veikla.
- Vaikams iki 5 metų: Vaikų iki 5 metų fizinio aktyvumo rekomendacijos šiuo metu nėra tiksliai apibrėžtos, tačiau šiai amžiaus grupei fizinis aktyvumas yra būtinas.
Fizinio Aktyvumo Intensyvumas
- Vidutinio intensyvumo fizinė veikla: Vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu vaikai ir paaugliai sušyla ir pradeda prakaituoti, kvėpavimas tampa greitesnis bei gilesnis, padidėja širdies susitraukimų dažnis. Tačiau jie vis dar geba be didelių pastangų ilgai kalbėtis tarpusavyje. Tokios veiklos pavyzdys būtų važiavimas dviračiu, riedučiais ar paspirtuku, šokinėjimas ant batuto arba su treniruočių šokliuku, įvairiausi žaidimai vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose, paplūdimiuose, sporto aikštelėse ir kiemuose, kūno kultūros pamokos mokykloje, fizinis aktyvumas pertraukų metu ir kt.
- Didelio intensyvumo fizinė veikla: Didelio intensyvumo fizinės veiklos metu intensyviai prakaituojama, pasidaro daug sunkiau kvėpuoti, reikšmingai padidėja širdies susitraukimų dažnis, tampa sunku ilgiau kalbėtis. Fiziniai veiksmai, kurie stiprina raumenis, didina jų jėgą ir kaulų tvirtumą bei tankį - tai jėgos pratimai su svarmenimis ar savo kūno svariu (dažniausiai siūloma paauglystėje) arba judėjimas, kurio metu įveikiamas pasipriešinimas.
Konkretūs Fizinės Veiklos Pavyzdžiai Pagal Intensyvumą
- Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis: Spartus ėjimas, žygiavimas, važinėjimas riedlente, mechaniniu paspirtuku, riedučiais, važinėjimas dviračiu lygia ar mažai kalvota vietove, šuns vedžiojimas.
- Didelio intensyvumo fizinis krūvis: Energingi šokiai, gaudynės, šokinėjimas per virvę, plaukimas, bėgimas, gimnastika, futbolas, krepšinis, ledo ritulys, kovos menai, važinėjimas dviračiu kalvotomis vietovėmis.
- Raumenis ir kaulus stiprinantys pratimai: Gimnastika, lipimas virve ar šokinėjimas per ją, tenisas, futbolas, krepšinis, regbis, bėgimas, laipiojimas, pritūpimai, atsispaudimai, pratimai su svarmenimis, pasipriešinimo juostomis.
Rekomendacijos Tėvams
Vaiko organizmą labai stipriai veikia ir jam skiepijamas gyvenimo būdas bei aplinka, kurioje jis auga. Didelę įtaką tinkamai vaiko raidai turi tėvai ir mokytojai, todėl labai svarbu, kad jie bendradarbiautų tarpusavyje. Jie su vaiku praleidžia daugiausia laiko, rodo pavyzdį, perteikia žinias ir įpročius.
- Atkreipkite dėmesį į savo gyvenimo būdą: Vaikus įkvepia ne tai, ką sakote, o tai ką patys darote. Fiziškai aktyvių tėvų vaikai yra labiau linkę į fizinę veiklą, todėl labai svarbu kokį pavyzdį rodote savo vaikams.
- Laisvalaikį leiskite kartu: Sugalvokite bendrų aktyvių veiklų, važinėkite dviračiais, žaiskite badmintoną, keliaukite į pėsčiųjų takus, renkite fiziškai aktyvius gimtadienius.
- Pasidalinkite darbus namuose: Pagal savo amžių vaikas gali padėti tėvams ar seneliams apsipirkti, sutvarkyti namus, gaminti maistą, pavedžioti šunį, padėti sode ar darže ir kt.
- Padėkite vaikui atrasti patinkantį sporto būrelį: Gali tekti išbandyti ne vieną veiklą, kol atrasite kas vaikui tiks ir patiks.
Praktiniai Patarimai Tėvams, Kaip Mažinti Vaiko Fizinį Pasyvumą
- Sėdimuosius užsiėmimus (televizoriaus žiūrėjimas, žaidimai kompiuteriu, telefonu) vaikas turėtų užsidirbti.
- Su visais šeimos nariais reikėtų sukurti kasdienį sėdėjimo prie įvairių įrenginių laiko limitą.
- Miegamuosius kambarius įrengti be televizoriaus, kompiuterio.
- Vaiką įtraukti į kasdienes namų ruošos rutinas (stalo padengimas, kambarių tvarkymas, kt.).
- Dovanoti fizinį aktyvumą skatinančius žaislus (paspirtuką, dviratį, riedučius).
- Būti praktiniu fizinio aktyvumo pavyzdžiu vaikams!
Vaikų Iki 5 Metų Fizinis Aktyvumas
Pagal Nacionalinę sveikatos tarnybą, kasdienis fizinis aktyvumas yra svarbus sveikam kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų augimui ir vystymuisi. Vis dėlto, šiai amžiaus grupei aiškiai apibrėžtų fizinio aktyvumo rekomendacijų nėra.
Kūdikių Fizinis Aktyvumas
Kūdikiams svarbu būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną ir jų aktyvumas turėtų būti paskirstytas visos dienos metu. Kol kūdikis neropoja, jį išjudinti galima įvairiais būdais: rankomis siekiant ar sugriebiant žaislą, atliekant traukimo ir stūmimo judesius su vaiko rankomis ar kojomis, lavinant kaklo, galvos ar kitų kūno dalių judesius įvairių dienos rutinų metu ar žaidžiant. Kai kūdikis pradeda ropoti, vėliau - ir vaikščioti, jo fizinis aktyvumas turėtų būti toliau skatinimas, užtikrinant jam saugią aplinką.
1-3 Metų Vaikų Fizinis Aktyvumas
Vaikai, išmokę vaikščioti, turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 3 val. kasdien. Kaip ir kūdikiams, šios amžiaus grupės vaikų fizinis aktyvumas turėtų būti padalytas per visą dieną. Rekomenduojamos aktyvios valandos gali būti panaudojamos veikloms nuo lengvo (įvairių judrių žaidimų, šokinėjimo, bėgiojimo) iki vidutinio intensyvumo (važinėjimo dviračiu, žaidimo vandenyje ar kamuoliu, slėpynių ir gaudymo žaidimų, kt.).
Vaikai iki 5 metų neturėtų būti fiziškai pasyvūs ilgą laiko tarpą, išskyrus miego valandas. Ilgas ir pastovus televizoriaus žiūrėjimas, žaidimas telefonu ar kompiuteriu, keliavimas automobiliu, traukiniu ar autobusu, dažnas kūdikio laikymas gultukuose, sūpuoklėse ar kėdutėse ir kitos nejudrios veiklos sutrikdo sveiką vaiko augimą ir vystymąsi. Kai kurių tyrimų duomenimis, fizinis pasyvumas pirmaisiais gyvenimo metais yra susijęs su antsvoriu, nutukimu ir prastesniu kognityviniu vystymusi. Daugėja mokslinių įrodymų, kad per mažas vaiko judrumas gali padidinti sveikatos problemų riziką suaugus.
Taip pat skaitykite: Krepšinio jaunimo ugdymas
Tinkama Mityba Sportuojantiems Vaikams
Tinkama mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko raidą, ypač kai jis aktyviai sportuoja. Dažnai tėvai pagrįstai nerimauja, ar jų atžala gauna visas reikalingas maistines medžiagas, kurios užtikrintų ne tik energiją treniruotėms, bet ir tinkamą augimą. Skirtingai nuo suaugusiųjų, vaikų organizmas yra nuolat vystymosi procese, todėl jiems reikia specifinio požiūrio į mitybą.
Sportuojančiam vaikui reikalingas didesnis baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekis, lyginant su mažiau aktyviais bendraamžiais. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai pabrėžia, kad tinkama mityba padeda vaikams ne tik pasiekti geresnių sportinių rezultatų, bet ir pagerina koncentraciją mokykloje, stiprina imuninę sistemą bei mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis ateityje.
Pagrindiniai Mitybos Komponentai
- Angliavandeniai: Vaikų sportui yra ypač svarbūs, nes jie sudaro pagrindinį energijos šaltinį raumenų darbui ir smegenų veiklai.
- Baltymai: Būtini audinių augimui, raumenų atsistatymui po fizinio krūvio ir imuninės sistemos stiprinimui.
- Riebalai: Sveiki riebalai yra būtini vaikų nervų sistemos vystymuisi, hormonų gamybai ir riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimui.
- Kalcis: Būtinas kaulų formavimuisi ir raumenų funkcionavimui.
- Geležis: Reikalinga deguonies pernešimui kraujyje, ypač svarbi intensyviai sportuojantiems.
- Vitaminas D: Padeda įsisavinti kalcį ir stiprina imuninę sistemą.
- Magnis: Dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų organizme, svarbus nervų ir raumenų funkcijai.
- B grupės vitaminai: Būtini energijos gamybai iš maisto.
Hidracija
Hidracija vaikams sportuojant yra ypatingai svarbi, nes vaikai greičiau dehidratuoja nei suaugusieji.
Taip pat skaitykite: Vaikų gimnastikos įrangos pasirinkimas
tags: #vaiku #intensyvumas #sportuojant