Olimpinės žaidynės yra ne tik didžiausias sporto renginys pasaulyje, bet ir platforma, kurioje susipina politika, ekonomika, kultūra ir vis didėjantis dėmesys tvarumui. Paryžius jau laukia olimpiečių ir sporto gerbėjų iš viso pasaulio, nes jau šio mėnesio pabaigoje milijonai turistų atvyks į Paryžių, kur vyks vienas didžiausių pasaulyje sporto renginių - 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės. Jos prasideda liepos 26 d. ir tęsis iki rugpjūčio 11 d. Šiais metais jose varžysis per 10 500 sportininkų iš viso pasaulio. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Paryžius siekia suderinti didelio masto sporto renginio organizavimą su aplinkosaugos, socialiniais ir ekonominiais tvarumo aspektais.
Paryžiaus Istorija ir Olimpinės Žaidynės
Iš tiesų, Paryžiaus istorija yra glaudžiai susijusi su olimpinėmis žaidynėmis. 1924 metų Paryžiuje įvyko lemtingos žaidynės: pirmosios žaidynės, transliuotos radijo bangomis, kurios labai padidino pasaulinį renginio patrauklumą ir pristatė olimpinio kaimelio koncepciją. Daugelis tuo metu pastatytų objektų ir infrastruktūros objektų tebėra neatsiejami nuo šiandienos Paryžiaus gyvenimo, o dabar jie vėl pritaikyti olimpiniams renginiams organizuoti. Net įžymusis Eifelio bokštas olimpinėse žaidynėse neliks nuošalyje. Paplūdimio tinklinio varžybos vyks laikinoje lauko arenoje tiesiai po bokštu, o sportininkai namo parsiveš dalelę šio paminklo: olimpiniai medaliai bus papuošti originaliu Eifelio bokšto geležies metalu.
Paryžius olimpines žaidynes organizuoja trečiąjį kartą. Rengiantis olimpinėms žaidynėms atsigręžta į ekologiją, infrastruktūros tobulinimą, miestiečių bei turistų gyvenimus jau pakeitė griežti saugumo reikalavimai, o pamirštos neliko ir aktualios socialinės problemos.
„Ekologiškiausios Istorijoje“ Žaidynės: Ar Tai Įmanoma?
2024 m. Paryžiaus žaidynės siekia neįprasto titulo ir žada būti pačios „ekologiškiausios istorijoje“. Kaip tai siekiama užtikrinti? Bandoma investuoti į esamos infrastruktūros modernizavimą, o ne į naujos statybą. Taip esą bus užtikrintas tvarumas ir lėšų taupymas. Paryžiaus miesto duomenimis, 95 proc. žaidynių objektų yra jau esama infrastruktūra, įskaitant žymųjį daugiafunkcį „Stade de France“ stadioną ir nacionalinį dviračių sporto velodromą.
Toliau siekiant skatinti tvarumą, Paryžiaus Orly oro uostas, vienas iš Paryžiaus tarptautinių oro uostų, tiesiogiai sujungtas su miesto centru metro linija, kuri bus labai svarbi žaidynių metu ir sujungs įvairias vietas, įskaitant „Stade de France“ arba „Bercy“ areną, kurioje vyks krepšinio finalas.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Tačiau kai kurie organizatorių sprendimai, ypač susiję su energetiniais ištekliais ir transportu, verčia kilstelėti antakį. Pavyzdžiui, buvo nuspręsta, kad sportininkų miestelio kambariuose nebus įrengta kondicionierių, vietoje jų patalpoms vėsinti pasirinkta geoterminė sistema, po grindimis cirkuliuojanti vėsų vandenį. Daugybė ekspertų teigė, kad toks sprendimas nėra tinkamas, nes karščiausiais per matavimų istoriją metais jo nepakaks, kad būtų užtikrinta optimali oro temperatūra sportininkų gyvenamosiose patalpose. Tačiau organizatoriai buvo užsispyrę. „Labai gerbiu sportininkų komfortą, bet dar labiau galvoju apie žmonijos išlikimą“, - dar praėjusiais metais pareiškė Paryžiaus merė Anne Hidalgo. Visgi įvairių šalių sportininkų protestai privertė skambius pareiškimus atidėti į šalį ir ieškoti kompromiso - delegacijoms buvo leista savo lėšomis pačioms pasirūpinti kondicionieriais. Daugelis turtingų šalių taip ir padarė, į Paryžių atsigabendamos tūkstančius nešiojamųjų įrenginių. Tačiau tokias išlaidas sau galėjo leisti ne visos valstybės, tad galutinis rezultatas išėjo toks, kad ne visi atletai dabar gyvena vienodomis sąlygomis ir į varžybas ateina vienodai pailsėję.
Kondicionierių atsisakymą Paryžiaus žaidynių organizatoriai motyvavo būtinybe taupyti elektros energiją ir tokiu būdu mažinti taršą. Tai šiek tiek stebina, nes Prancūzijos elektros tinklas ir taip į aplinką išskiria palyginti nedaug anglies dvideginio, kadangi didžioji dalis šios šalies elektros energijos gaminama atominėse elektrinėse. Be to, jei jau kalbama apie elektros energijos taupymą, tai veiksmuose trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, vienas pagrindinių žaidynių rėmėjų, Japonijos koncernas „Toyota“, renginio reikmėms pristatė 500 vandeniliu varomų automobilių. Tokios transporto priemonės į aplinką neišskiria teršalų, tačiau joms reikalingam vandeniliui pagaminti reikia tris kartus daugiau elektros energijos nei jos būtų sunaudota kraunant įprastus elektromobilius.
Perpus mažesnį nei Londonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką norintis palikti Paryžius pasirinko ir dar vieną kontroversišką sprendimą. Londono žaidynių organizatoriai 75 proc. bilietų pardavė Britų salų gyventojams, tuo metu paryžiečiai surengė centralizuotą pardavimą sporto gerbėjams visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad skrydžiai, kuriais naudosis į žaidynes vykstantys žiūrovai, gali lemti iki 80 proc. visos šio milžiniško sporto renginio CO2 emisijos. Tiesa, bendra į ir iš Paryžiaus skraidančių lėktuvų emisija per olimpines žaidynes nebus didesnė nei būna įprastai. Pavyzdžiui, didžiausia Prancūzijos oro bendrovė „Air France“ skaičiuoja, kad jos paslaugomis naudosis 20 proc. visų į Paryžių keliaujančių sportininkų, tačiau bendra skrydžių šia kryptimi paklausa yra gerokai mažesnė nei ankstesniais metais. To priežastis - turistai šią vasarą vengia Prancūzijos sostinės, nes baiminasi minių ir išaugusių nakvynės viešbučiuose kainų.
Kita vertus, Londone vykusių žaidynių metu elektros generatoriams buvo sunaudota 4 mln. litrų dyzelino vien tam, kad kai kurie stadionai būtų aprūpinti elektros energija. Paryžius pasistengė, kad visa žaidynėms reikalinga infrastruktūra būtų prijungta prie viešojo elektros tinklo, o siekiant apsidrausti nuo galimų netikėtumų, papildomai pasitelktos baterijos, kuriose kaupiama ir sporto objektams gali būti tiekiama ant stogų sumontuotose saulės elektrinėse gaminama elektros energija.
Socialiniai Aspektai: Saugumas, Darbuotojų Teisės ir Socialinis Būstas
Bandant išvengti tragedijos, įvesti griežti saugumo reikalavimai. Paryžius - vienas iš pasaulinės reikšmės megapolių, kuriame neretai pasitaiko ne tik smulkios vagystės ar užpuolimai, tačiau tvyro ir teroro grėsmė. Juk 2015 ir 2016 m. šalį sukrėtė virtinė islamistų išpuolių, o dėl to, iki šių dienų Prancūzijoje tebegalioja aukšto lygio grėsmių parengtis.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Pagrindiniai nuogąstavimai - galimybė, kad šalia lauko ceremonijos pastatuose gali būti snaiperių arba sprogmenų. Prancūzijos saugumo pareigūnai teigė, kad ši rizika mažinama griežtomis saugumo procedūromis. Pavyzdžiui, ketvirtadienį Paryžiaus centre nusileido savotiška geležinė uždanga: Senos upės pakrantėje pradėta rengti olimpinė antiteroristinė zona, užtverianti kilometrų ilgio teritoriją, į kurią negali patekti nei paryžiečiai, nei turistai, iš anksto nepateikę prašymo išduoti leidimą. Tam reikia QR kodo, specialaus leidimo, kuris suteikia teisę patekti už metalinių užtvarų, skiriančių saugumo zoną.
Tačiau kalbant apie saugumą, galima paminėti ne tik visuomenės, tačiau ir prie olimpinių žaidynių prisidėjusių darbuotojų saugumą. Deja, bet Prancūzija yra ketvirta šalis Europoje pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių. Joje užregistruota daugiau nelaimingų atsitikimų darbe nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje: 2022 m. įvyko 560 000 nelaimingų atsitikimų. Nelaimių nepavyko išvengti ir ruošiantis šioms žaidynėms. Su olimpinėmis žaidynėmis susijusiuose statybos projektuose įvyko mažiausiai 181 nelaimingas atsitikimas darbe, įskaitant 31 sunkų nelaimingą atsitikimą. Dėl to, darbuotojai ir jų profsąjungos reikalavo geresnių sąlygų ir darbo užmokesčio.
Vieni iš didžiausių pokyčių įvyko Paryžiaus Sen Denis rajone. Čia, vienoje skurdžiausių Paryžiaus dalių, pastatytas olimpinis ir parolimpinis kaimelis ir naujas vandens sporto centras. Nors žaidynių metu šie objektai bus svarbiausios sporto įvykių vietos, planuojama, kad po ceremonijos uždarymo, jie bus pertvarkyti į vietos bendruomenėms skirtas patalpas.
Olimpinių žaidynių metu kaimelyje galės apsistoti 14 250 sportininkų, o parolimpinių žaidynių metu apie 8 000. Čia bus įrengtos klinikos, maitinimo centrai ir treniruočių zonos. Tačiau jau nuo 2024 m. lapkričio mėnesio jis bus pertvarkytas į 2 500 nuolatinių namų, studentų namus ir viešbutį, be to, jame bus biurų ir mažmeninės prekybos patalpų.
Jau anksčiau žiniasklaidoje skambėjo prieštaringos istorijos apie tai, kad Paryžiaus valdžia iš Sen Denis rajono iškeldino virš 400 benamių žmonių, dar keli šimtai žmonių buvo iškeldinti pernai liepą iš į pietus nuo Paryžiaus esančiame Thiais miesto. Šie iškeldinimai greitai atkreipė skirtingų pagalbos asociacijų, kurioms pavesta padėti pažeidžiamose situacijose atsidūrusiems asmenims, dėmesį, dalis jų šį elgesį pavadino „socialiniu valymu“, vykstančiu Paryžiaus gatvėse rengiantis olimpinėms žaidynėms.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Surinkti duomenys rodo, kad priešolimpiniu laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, iškeldinimo atvejų gerokai padaugėjo, o tai akivaizdžiai prieštarauja Prancūzijos sporto ministro pareiškimams, kad iškeldinimas nesusijęs su artėjančiomis žaidynėmis. Per trejus metus Paryžiaus regione savivaldybių ir prefektūrų institucijų išduotų įsakymų, kuriais leidžiama priverstinai iškeldinti skvoterius, padaugėjo daugiau nei tris kartus. Nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. tokių iškeldinimų buvo 15, o nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki šių metų balandžio 30 d. beveik 50.
Ekonominiai Aspektai: Biudžetas, Kainos ir Turizmas
2024 m. Paryžiaus žaidynių biudžetas jau yra viršytas. Bendros išlaidos sudarys 11,8 mlrd. eurų, 15 proc. daugiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Tiesa, tai yra mažiau nei 2012 m. Londono ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių išlaidos, ir daug mažiau nei 2014 m. Sočio olimpinių, brangiausių istorijoje žaidynių, kurios kainavo neįtikėtinus 55 mlrd. dolerių.
Paryžiaus išlaidas sudaro naujų sporto objektų statyba, privačios apsaugos apmokėjimas ir sportininkų transporto bei apgyvendinimo užtikrinimas. Tačiau tikimasi, kad per žaidynes Paryžiuje apsilankys milijonai lankytojų, kurie išleis apie 2,6 mlrd. eurų.
Paryžiaus viešbučių savininkai, tikėdamiesi didesnės paklausos, padidino savo paslaugų kainas, daugeliu atveju jas padvigubindami arba patrigubindami. Net metro bilietų kainos žaidynių metu sostinėje taip pat padvigubėjo, o dar sausio mėnesį Luvro muziejus beveik 30 % padidino įėjimo mokestį.
Lietuvos Dalyvavimas ir Pasirengimas
Vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 50 sportininkų. Jie jau išlydėti į Paryžių. Oficialių olimpiečių išlydėtuvių metu į Paryžiaus olimpines žaidynes paaiškėjo ir du atidarymo ceremonijos vėliavnešiai. Jais taps pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvausianti raitelė Justina Vanagaitė-Samuilė ir buriuotojas Rytis Jasiūnas.
Lietuvos sportininkų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sąrašas:
- Plaukimas: Danas Rapšys, Rūta Meilutytė, Aleksas Savickas, Kotryna Teterevkova, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas, Andrius Šidlauskas.
- Lengvoji atletika: Andrius Gudžius, Ieva Gumbs, Liveta Jasiūnaitė, Dovilė Kilty, Martynas Alekna, Gabija Galvydytė, Diana Zagainova, Airinė Palšytė, Edis Matusevičius.
- Irklavimas: Viktorija Senkutė, Dovilė Rimkutė, Donata Karalienė, Kamilė Kralikaitė, Ieva Adomavičiūtė, Giedrius Bieliauskas, Domantas Stankūnas, Dovydas Stankūnas.
- Šiuolaikinė penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė.
- Baidarių ir kanojų irklavimas: Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas, Artūras Seja, Andrej Olijnik.
- Žirginis sportas: Justina Vanagaitė, Andrius Petrovas.
- Buriavimas: Viktorija Andrulytė, Rytis Jasiūnas.
- Breikas: Dominika Banevič.
- Imtynės: Mindaugas Venckaitis, Gabija Dilytė.
- Sportinė gimnastika: Robert Tvorogal.
- Dviračių sportas: Rasa Leleivytė, Olivija Baleišytė, Vasilijus Lendel.
- Paplūdimio tinklinis: Monika Paulikienė, Ainė Raupelytė.
- 3×3 krepšinis: Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys, Šarūnas Vingelis.
Olimpinės Žaidynės ir Klimato Kaita: Bendra Pasaulinė Problema
Prieš keletą metų moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas parodė, kad olimpinių žaidynių įtaka klimatui nuolat auga. Vertinant tik vasaros žaidynes, pačios netvariausios buvo trejos paskutinės - Londono, Tokijo ir Rio de Žaneiro. Tiesa, ir jos neprilygo didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką palikusioms žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, 2012 m. vykusių Londono žaidynių CO2 pėdsakas sudarė 3,3 mln. tonų. Paryžiaus ambicija - šį rodiklį sumažinti daugiau nei perpus, iki 1,5 mln. tonų.
Kai kurios priemonės, kurių ėmėsi Prancūzijos sostinėje vykstančių žaidynių organizatoriai, išties sveikintinos. Pavyzdžiui, besiruošiant renginiui Paryžiuje buvo pastatyti tik du nauji sporto objektai - vandens sporto centras ir arena, kurioje vyksta badmintono bei gimnastikos varžybos. Štai Londono sporto infrastruktūra prieš žaidynes pasipildė šešiais naujais stadionais, Rio de Žaneire buvo pastatyta net dešimt nuolatinių objektų ir dar septyni laikini. Tvarumo Paryžiuje siekiama ir kitais būdais - naujų objektų statyboms naudota daug medienos, žiūrovų kėdės plaukimo centre pagamintos iš perdirbto vietoje surinkto plastiko, o lovos sportininkų miestelyje - iš perdirbto kartono. Sportininkų zonos kavos staliukams buvo panaudoti perdirbti badmintono skraidukai, pufams - parašiutų drobės, o kėdėms - butelių kamšteliai.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Iššūkiai
Žiemos olimpinės žaidynės taip pat susiduria su specifiniais iššūkiais:
- Klimato kaita: Klimato kaita kelia grėsmę žiemos sportui, nes mažėja sniego ir ledo. Dėl to žaidynes tampa sunkiau organizuoti ir jos gali tapti mažiau patrauklios sportininkams ir žiūrovams.
- Finansiniai iššūkiai: Žiemos olimpinių žaidynių organizavimas yra labai brangus. Miestai, kurie rengia žaidynes, turi investuoti į infrastruktūrą, tokią kaip sporto arenos, transporto sistema ir apgyvendinimas. Šios investicijos gali būti sunkiai įgyvendinamos, ypač mažesniems miestams.
- Aplinkosauga: Žiemos olimpinės žaidynės gali turėti neigiamą poveikį aplinkai. Statybos gali sunaikinti buveines, o transportas ir energijos naudojimas gali prisidėti prie oro taršos.
- Politiniai iššūkiai: Žiemos olimpinės žaidynės gali tapti politinių protestų ir boikotų objektu. Tai gali pakenkti žaidynių reputacijai ir sumažinti jų populiarumą.
Sočio olimpinės žaidynės 2014 m. tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip didelio masto sporto renginiai gali daryti neigiamą poveikį aplinkai. Žaidynių organizatoriai nesugebėjo atlikti poveikio aplinkai analizės statybos vietose, o pateikiama informacija dažnai buvo absurdiška. Pavyzdžiui, oficialiuose dokumentuose teigiama, jog vietovėse, kur dabar yra įsikūrę nauji kalnų sporto šakų kompleksai, galima buvo sutikti delfinų ir pelikanų. Toms rūšims, kurios iš tiesų gyveno kompleksų teritorijose, nebuvo parengta jokių jų perkėlimo į kitas vietas planų ar planų sumažinti neigiamą poveikį.
Didžiausia žala buvo padaryta tiesiant naująjį greitkelį ir geležinkelį iš Sočio Adlerio rajono Juodosios jūros pakrantėje iki Krasnaja Polianos kalnuose. Anksčiau greta kelio tekančioje Mzymta upėje neršė apie penktadalį nykstančios Juodosios jūros Atlantinės lašišos populiacijos individų. Dabar lašišos į perkastą ir užterštą upę nebeatplaukia. Vykdant statybas taip pat buvo iškirsta daugiau nei 3 tūkst. hektarų vertingo miško su dideliais kukmedžių ir buksmedžių plotais, buvo sunaikinti elnių ir šernų žiemojimo plotai Psekhako kalnuose, bei kai kurie lokių ir kalninių ožių migracijos keliai.
Ateities Perspektyvos: Inovacijos, Technologijos ir Tvarumas
Nepaisant iššūkių, olimpinės žaidynės išlieka svarbiu sporto renginiu. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) deda pastangas, kad žaidynės būtų tvaresnės ir prieinamesnės. TOK taip pat siekia pritraukti daugiau jaunų žmonių į sportą.
Technologijos vaidina vis didesnį vaidmenį olimpinių žaidynių organizavime ir sportininkų pasirodymuose. Naujos technologijos leidžia pagerinti sporto arenų kokybę, užtikrinti tikslesnį rezultatų fiksavimą ir sukurti patogesnę aplinką žiūrovams.
TOK vis daugiau dėmesio skiria tvarumui ir aplinkosaugai, taip pat lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.