Kretingos rajono visuomeninės labdaros organizacijos „Rūpestėliai“ valgykla Sporto gatvėje - tai vieta, kur žmonės randa ne tik maistą, bet ir orumą. Ši valgykla, įsteigta brolių pranciškonų dar 1994-aisiais, jau beveik tris dešimtmečius teikia pagalbą nepasiturintiems, sergantiems, priklausomybes išgyvenantiems ir krizės ištiktiems asmenims. Net ir sunkiausiais laikais ji nebuvo uždaryta. Apie valgyklos veiklą ir iššūkius papasakojo organizacijos vadovė Akvilė Virbalienė.
Valgyklos misija - pagalba be klausimų
A. Virbalienė teigia, kad į valgyklą ateina įvairūs žmonės: nepasiturintys, sergantys, negalintys savimi pasirūpinti, išgyvenantys krizes ir priklausomybes. Kai kuriems lankytojams tai tapo gyvenimo būdu. Svarbiausia, kad čia niekas neklausia vardo ar pavardės. Jei žmogus alkanas, jis yra pavalgydinamas bet kurią darbo dieną. Tai išskirtinis bruožas Lietuvoje - neprašoma asmens dokumentų, siekiant saugoti žmonių privatumą ir orumą. Jeigu žmogus jau ateina į labdaros valgyklą, vadinasi, jam reikia pagalbos.
Kasdienis darbas ir iššūkiai
Valgykloje triūsia savanorė virėja Vita, kuriai jau per 80 metų, ir jos pagalbininkė Danutė. Vita rūpinasi valgiaraščiu, o tvarkytis ir išnešti šiukšles padeda patys lankytojai. Kasdien išdalijama apie 100 porcijų maisto. A. Virbalienė pastebi, kad kai žmonės gauna pašalpas, jie neina į valgyklą, nes stengiasi išsaugoti orumą ir maitintis patys. Tačiau kai pinigų nebeturi, jie vėl sugrįžta. Vidutiniškai per dieną apsilanko 48-50 žmonių, bet jie taip pat neša maistą ir kitiems.
Ateinančiųjų ėmė daugėti, kai Kretingos rajono gyventojams viešasis transportas tapo nemokamas. Tai rodo, kad nepriteklius ir skurdas gilėja, o atotrūkis tarp bendruomenės narių didėja.
Valgykla susiduria su finansiniais iššūkiais. Ji išsilaiko iš aukotojų lėšų, dalį jų gauna iš Kanados lietuvių bendruomenės, remia broliai pranciškonai ir Kretingos rajono savivaldybė. Tačiau pinigų nuolat trūksta. Viskas, ką gauna iš aukų, išleidžiama maistui, mokesčiams, indams, puodams ir dujinės viryklės priežiūrai. Savivaldybės paramos nepakanka viskam.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Netikėta parama - lyg Kalėdų dovana
Metų pabaigoje valgyklą pasiekė džiugi žinia - gavo 3 tūkst. eurų paramą iš iniciatyvos „Norfai rūpi“. Kretingos bendruomenės narė Asta Lukošiūtė sužinojo apie šią iniciatyvą ir užpildė prašymą. Ji jau ilgą laiką neša labdarą į valgyklą ir mato, kaip ten trūksta lėšų.
Pasak A. Virbalienės, mėnesiui valgyklai išlaikyti reikia tūkstančio eurų. Dalį gautos paramos planuojama skirti buitinei technikai atnaujinti: šaldytuvams ir šaldikliams, kurie yra seni, nusidėvėję ir suvartoja daug elektros. Ši parama - lyg Kalėdų dovana.
Valgyklos istorija ir reikšmė
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Kretingos labdaros valgyklai, verta prisiminti ir kitas panašias įstaigas Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniuje tarybiniais laikais veikė daugybė valgyklų, tokių kaip „Astorija“, „Dzūkija“, „Jaunystė“ ir kitos. Jos buvo skirtos įvairiems gyventojų sluoksniams ir įsikūrusios įvairiose miesto vietose. Kaune Sporto gatvės rajone veikė kavinė „Kregždutė“, kuri ilgą laiką buvo populiari tarp stadiono ir Halės lankytojų.
Šios valgyklos, tiek senosios, tiek dabartinės, atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje. Jos ne tik teikia maistą tiems, kuriems jo reikia, bet ir suteikia viltį, orumą ir bendruomenės jausmą.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje