Buriavimas - tai ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas, glaudžiai susijęs su gamta, nuotykiais ir iššūkiais. Ši vandens sporto šaka, kurioje vėjas tampa pagrindiniu varikliu, turi gilias istorines šaknis ir turtingą paveldą Lietuvoje. Straipsnyje apžvelgiama buriavimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų jachtklubų įkūrimo iki šiuolaikinių varžybų ir pasiekimų.
Buriavimo ištakos ir raida pasaulyje
Buriavimas yra viena seniausių sporto šakų, įtrauktų į olimpinių žaidynių programą. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse buriavimo varžybos įvyko 1900 m. Ši sporto šaka apima lenktynes sportinėmis burinėmis jachtomis atvirame vandens plote, kur įrengiami specialūs ženklai, nurodantys jachtų plaukimo kryptį. Laimėtojas nustatomas pagal kelių plaukimų taškų sumą. Svarbu paminėti, kad moterys varžybose dalyvauja lygiomis teisėmis su vyrais. Be to, vėjaratis - triratė transporto priemonė, varoma bure, taip pat priskiriama tai pačiai buriavimo sporto šakai. Vėjaratis naudojamas buriavimui sausumoje, todėl dar vadinamas „sausumos laivu“, kuris gali pasiekti 3-4 kartus didesnį nei realaus vėjo greitį. Tai puiki transporto priemonė atvėsus orui galynėtis su vėju.
Buriavimas atsirado XVIII a. Didžiojoje Britanijoje. 1720 m. Airijoje buvo įsteigtas pirmasis jachtklubas, o 1855 m. Karaliaučiuje - jachtklubas „Rhe“. Nuo 1851 m. rengiamos tarptautinės Amerikos taurės (American Cup) buriavimo regatos. Pirmosios jachtų lenktynės per Atlanto vandenyną įvyko 1866 m. 1907 m. įkurta Tarptautinė buriavimo federacija (International Sailing Federation, ISAF), kuri 2021 m. vienijo 144 nacionalines federacijas.
Buriavimo istorija Lietuvoje
Kada Lietuvoje atsirado buriavimas - nežinia. Tačiau burinės jachtos po Kuršių marias, o gal ir kitas Lietuvos akvatorijas plaukiojo jau ir XIX a. Klaipėdoje, Kuršių mariose, buriavimas pradėtas kultivuoti XIX a. 7 dešimtmetyje ten gyvenusių anglų. 1869 m. įvyko pirmoji Klaipėdos buriavimo regata. 1884 m. įkurta Klaipėdos buriavimo draugija (Memeler Segel-Verein, MSV) - pirmas buriavimo klubas Lietuvoje. Jam 1884 m. priklausė 14 narių, 1897 m. - 81 narys.
Nepriklausomoje Lietuvoje buriavimas atgaivintas XX a. 3 dešimtmetyje. 1921 m. Kaune įkurtas Lietuvos Jacht Klubas, kuris kultivavo įvairias vandens sporto šakas, kaip pramogą - ir buriavimą. 1924 m. Klaipėdoje įkurtas jūrų skautų skyrius, jo nariai 1926 m. pradėjo jūrų keliones burlaiviu „Budys“. Na o 1935 m. birželio 4 d. 1929 m. įkurtas Klaipėdos jachtklubas. 1933 m. jachta „Gulbė“ (kapitonas Kristupas Plonaitis) nuplaukė į Londoną. 1935 m. susikūrė Lietuvos buriavimo sąjunga ir tapo Tarptautinės buriavimo federacijos nare. 1936-37 m. Klaipėdoje veikė buriavimo mokykla. 1937 m. Lietuvos įgula su jachta „Žalčių karalienė“ iškovoja pirmąją vietą tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą, aplenkdama pajėgias Baltijos jūrines valstybes. 1938 m. Klaipėdoje surengta Lietuvos tautinės olimpiados buriavimo regata, Klaipėdoje ir Nidoje įvyko tarptautinė regata. 1939 m. Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą buriuotojų veikla nutrūko.
Taip pat skaitykite: Pramogos vandenyje
Po Antrojo pasaulinio karo atkurtas Klaipėdos jachtklubas (1946 m.), įkurtas jo filialas Trakuose. Šalį pasiekus II pasaulinio karo siaubams, didelė dalis jachtų buvo sunaikintos ar dingo, tačiau buriavimo sportas Lietuvoje nemiršta. 1947 m. Kuršių mariose surengta regata, nuo 1948 m. Lietuvos čempionatai vyko Kuršių mariose (jūrinė dalis) ir Trakuose (ežerinė dalis). Naujos prieplaukos atidarymas Lietuvos jachtklube. Kaunas, Aleksotas. 1930 m. Jachtos Kuršių mariose XX a. pradžioje. Pirmoji Lietuvos jūrinė jachta „Budys“. Kazio Mažono jachta „Gulbė“, vėliau atitekusi poetui keturvėjininkui Saliui Šemeriui-Šmerauskui ir pervadinta „Tegu“, tarpukariu aplankė ne vieną Baltijos ir Šiaurės jūrų uostą. Lietuvos buriuotojų sąjungos įsteigta buriavimo mokykla, Klaipėda, 1936 m. Jachta „Žalčių karalienė“ ir jos įgula, 1937 m. laimėjusi I vietą tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą. Buriavimo kursų studentų rikiuote Trakuose, 1940 m. Jachtos Šiauliuose karo metais.
Po karo sovietų okupuotoje Lietuvoje laivų likę labai nedaug. Klaipėdoje pirmuosius kelis metus vedami tik teoriniai buriavimo kursai, kuriuos dėsto ikikarine buriavimo patirtimi besidalinantys buriuotojas Stasys Marcinkevičius bei poetas keturvėjininkas Salys Šemerys Šmerauskas. Jachtos traukiamos net iš Kuršių marių dugno, remontuojamos ir prikeliamos antram gyvenimui. Kaune entuziastai buriuoja Nemune ir Nevėžyje - juk mums pažįstamos Kauno marios atsiras dar tik 1959 m. 1951 m. Trakų ežeryne buriuotojai randa ir visiškai sveikų jachtų, tad šalies buriavimo pirmenybės keliais pirmaisiais pokario metais vyksta būtent Trakuose. Vilniečiai tampa ir entuziastais, 1954 m. suorganizuojančiais pirmąją regatą „Aplink Kuršių marias“. Buriavimo pamokos Klaipėdoje. Dėsto Salys Šemerys-Šmerauskas. Viena pirmųjų jachtų, po karo Klaipėdoje iškeltų nuo Kuršių marių dugno ir atremontuotų. 1948 m. sportinio sezono Klaipėdos jachtklube atidarymas. 1955 jaunių pirmenybės Trakuose. Treniruotė Platelių ežere. Pirmosios regatos „Aplink Kuršių marias“ lenktynės bei taurės, 1954 m. Visose Lietuvos akvatorijose pamažu ima rastis tuometinių olimpinių jachtų klasių - „Drakon“, „Žvaigždė“, „Finn“. Tiesa, tiek pačių jachtų, tiek jiems būtinų burių, virvių be galo trūksta. Pajūrio buriuotojai sovietmečio pradžioje lieka be jūros - į ją išplaukti draudžiama, kad tik niekas nesugalvotų pabėgti už geležinės uždangos.
1960 m. įkurta Lietuvos buriavimo federacija. Tuo tarpu Kaunas susiorganizuoja nuosavą „jūrą“. Atidarius Kauno hidroelektrinę, buriuotojai pasirūpina, kad susidariusiame vandens telkinyje - Kauno mariose - atsirastų jachtklubas. Tuo metu populiari „M“ klasės jachta Kuršių mariose. Prieš vienas pirmųjų leistų varžybų Baltijos jūroje sovietų pasieniečiai tikrina buriuotojų dokumentus. Buriavimo treniruotė Kuršių mariose ties Klaipėda. 1958 m. buriuotojai ravi būsimą Kauno jachtklubo uosto dugną, o jau vos po metų Kaune ima tyvuliuoti Kauno marios. „Nemuno regatos“ stebėtojai. Elektrėnų jachtklubo pastatas. B. Rožinsko jachta „Hermes II“, perplaukusi Atlantą 1962-1963 m. 1959 m. Kauno mariose įvyko pirmosios varžybos, 1963 m. - SSRS buriavimo jolėmis pirmenybės. 1967 metais buriuotojo J. R. Būdvyčio pastangomis suorganizuota pirmoji pokarinė jūrinė lenktyninė jachta „Banga 2“ pirmoji išplaukia į Baltijos jūrą ir pasiekia Lenkijos uostus, taip pralauždama iki tol, rodos, nepajudinamus biurokratinius užkardus. Jau 1968 m. „Banga 2“ įgula laimi sidabrą Gdansko įlankos savaitės regatoje, aplanko net tik Baltijos pakrantes, bet ir Juodąją jūrą. 1969 m. regatoje Lenkijoje Drakono (kapitonas Balys Žumbakys) ir Žvaigždžių (kapitonas J. Vilemas) klasių įgulos laimėjo pirmas vietas. 1971 m. Marijampolėje įsteigiamas Marijampolės jachtklubas. Skirtingose Lietuvos vietose žiemomis populiarėja ledrogių sportas. Pirmosios „Optimist“ klasės jachtos Klaipėdoje, 1967 m. „Cadet“ klasės jachtos Kauno mariose. Bandomasis jachtos „Banga 2“ plaukimas Baltijos jūroje gruodžio mėnesį. Jachtos „Banga 2“ įgula ruošiasi plaukti į Hoglando salą, 1968 m. Jachta „Nerija“ 1976 m. tapo „Katera i jachti“, neoficialaus SSRS jūrinių jachtų čempionato, nugalėtojais. Ledrogės Trakuose. Marijampolės buriuotojai išbando burlentes.
Lietuvos buriuotojai kreiserinėmis jachtomis aplankė daugelį Baltijos jūros uostų, buvo išplaukę į Šiaurės jūrą. Jachtos Lietuva (kapitonas Osvaldas Kubiliūnas) ir Nerija (kapitonas Algimantas Zaviša) kreiserinių jachtų SSRS varžybose Baltijos jūroje laimėjo pagrindinius prizus. Šiuo laikotarpiu, nepaisant nuolatinio inventoriaus trūkumo, Lietuvos sportininkai demonstruoja išskirtinius sportinius pasiekimus tuo nemenkai erzindami okupantę Sovietų Sąjungą. Kauno „Žalgirio“ buriavimo mokyklos auklėtinis Gintautas Mincė 1983 m. pirmą kartą laimi tiek SSRS buriavimo čempionatą, tiek SSRS tautų spartakiadą, o 1985 m. pasaulio čempionate užima 13 vietą olimpinėje „470“ klasėje. Stiprias buriuotojų kartas išugdo ir Vilnius, Klaipėda, Nida. 1976 m. po dešimtmečio pertraukos atgimsta „Kuršių marių regata“. Čia buriuotojai jau startuoja didesnėmis jūrinėmis jachtomis. Tais pačiais metais šalyje atsiranda iki pat šių dienų mus garsinanti jachta „Lietuva“. O jachta „Vilnis“ (kpt. Juodosios jūros „Draugystės regata“ Odesoje. Tarp laimėtojų - ir vieni stipriausių to meto Lietuvos buriuotojai: G. Mincė, R. Šiugždinis, D. Galaburda. Kauno jachtklubo pastatas, 1983 m. Jaunųjų Nidos buriuotojų komanda, 1978 m. Jachtos „Lietuva“ plūdrumo bandymas Leningrade, 1979 m. „Kuršių marių regatoje“ kapitonų pasitarimas prieš startą. Pirmieji burės „Big Boy“ iškėlimai. Jachta „Vilnis“, pasiekusi Speigratį.
Buriavimas atkūrus Nepriklausomybę
Lietuvos buriuotojai visuomet pasižymėjo bekompromise meile savo šaliai, tad atsikuriant Nepriklausomybei aktyviai prisideda prie pilietinių veiksmų. Jau 1989 m., iškėlusios trispalves ir taip lyg pranašaudamos laisvę, trys jachtos - „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ - iškilmingai kerta Atlantą. 1989 jachtos Lietuva (kapitonai O. Kubiliūnas ir Steponas Kudzevičius), Audra (kapitonai I. Miniotas ir Arūnas Kazakevičius), Dailė (kapitonas Žvaigždras Drėma) atliko transatlantinį žygį nuo Klaipėdos iki Niujorko ir atgal. 1991 m. atstačius Lietuvos buriuotojų sąjungos narystę Tarptautinėje buriavimo federacijoje, 1992 m. Atsivėrus pasauliui pasipila ir laisvės, nuotykių bei atvirų horizontų ištroškusių buriuotojų jūriniai žygiai. 1992-93 m. pasaulį apiplaukė Lietuva (kapitonas S. Kudzevičius). 1992-1993 m. jachta „Lietuva“ (kpt. Steponas Kudzevičius), tampa pirmąja Lietuvos jachta apiplaukusia pasaulį. 1993-94 m. pasaulį apiplaukė Laisvė (kapitonas I. Miniotas; 1994 apiplaukė Pietų Amerikos Horno kyšulį). 1993-1995 m. pasaulį apiplaukia ir jachta „Laisvė“ (kpt. Ignas Miniotas), kuri 1994 m. pirmoji apsuka ir buriuotojų Everestu vadinamą Horno kyšulį. 1995 m. Horno kyšulį apiplaukia jachta „Aura“ (kpt. Jachta „Lietuva“ Niujorke, 1989 m. Trys Lietuvos jachtos - ,„Dailė“, „Audra“ ir „Lietuva“ - perplaukusios Atlantą ties Laisvės statula Niujorke, 1989 m. Trijų jachtų, perplaukusių Atlantą, sutiktuvės Klaipėdoje, 1989 m. Jachta „Dailė“ su kuria buvo gabenta pilietinė „kontrabanda“. Jachtos „Laisvė“ kapitonas ties Horno kyšuliu, 1994 m. Tai buvo pirmasis Horno apiplaukimas, atliktas Lietuvos jachtos su Lietuvos įgula. Jachta „Aura“ ties Horno kyšuliu, 1995 m. Pirmieji Lietuvos buriavimo olimpiečiai Raimondas Šiugždinis ir Valdas Balčiūnas, 1992 m. Visuose buriavimo frontuose Lietuva siekia įtvirtinti savo vardą ir parodyti, kad 1990-aisiais atgimė dar viena jūrinė valstybė. 1997 m. Raimondas Šiugždinis padovanoja Lietuvai pirmuosius aukso medalius pasaulio bei Europos čempionatuose. 2000 m. 1998 m. sukuriama kol kas vienintelė nacionalinė jachtų klasė „RS 280“.
Taip pat skaitykite: Plaukimas: nauda ir gerovė
Šiuolaikinis buriavimas Lietuvoje
Nuo 2004 m. jachta „Lietuva“ ima aktyviai dalyvauti „Tall Ship Race“ regatose ir jau 2008 m. tampa absoliučiais nugalėtojais D klasėje bei pergalių seriją tęsia ir vėlesniais metais. 2006 m. Nuo 2004 m. R. Šiugždinio pasitikimas Kaune jam iškovojus pasaulio ir Europos čempionatų auksą, 1997 m. Lietuvos olimpietis 2000 Sidnėjaus ir 2004 Atėnų olimpiadose Giedrius Gužys. „Tall Ships Race“ regatos nugalėtojai jachta „Lietuva“, 2008 m. Šiaulių buriuotojai jau ne vieną dešimtmetį iki pat šiol aktyviai vysto ledrogių sportą, organizuodami tiek nacionalines varžybas, tiek tarptautinius čempionatus bei juose dalyvaudami. Nacionalinės klasės „RS 280“ jachta Baltijos jūroje. Mokomasis burlaivis „Brabander“. Dešimtmetis, kurio metu Lietuva triumfuoja ir olimpiniame, ir jūriniame buriavime. 2008 m. Gintarė Volungevičiūtė ScheidtPekino olimpiadoje padovanoja Lietuvai pirmąjį olimpinį buriavimo sidabro medalį. Šiame dešimtmetyje ji taip pat iškovoja Lietuvai pirmuosius olimpinės jachtų klasės pasaulio čempionato auksą bei Europos čempionato sidabrą ir bronzą. 2012 m. 2008-2009 m. buriuotojai įsigyja tuo metu pažangiausią „Volvo 60“ klasės sportinę jachtą „Ambersail“ ir su ja leidžiasi į„Tūkstantmečio odisėją“ - Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti skirtą kelionę aplink pasaulį. Šis žygis kulminuoja padovanodamas Lietuvai modernią tradiciją - liepos 6 d. Po „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojai su jachta „Ambersail“ ima sėkmingai startuoti prestižiškiausiose pasaulio regatose Baltijos, Viduržemio, Karibų jūrose ir net akvatorijose ties Australijos krantais. Baltijos regione buriuotojai nuosavomis jachtomis aktyviai startuoja jūrinėse regatose. 2011 m. „Jigy Jigy Somi“ jachta (kpt. Šarūnas Sodeika) laimi regatą aplink Gotlando salą. 2008-2010 m. G. Volungevičiūtė olimpinėje lenktynių distancijoje 2008 m. Pirmąjį ir kol kas vienintelį olimpinį sidabro medalį Lietuvai iškovojusi Gintarė Volungevičiūtė Scheidt. Juozas Bernotas - pirmasis Lietuvos buriuotojas olimpinėse žaidynėse startavęs burlenčių klasėje. Jachta „Ragainė II“, kuria 2008-2010 m. Andrius Varnas su šeima apiplaukė pasaulį. Jachta „Jigy Jigy Somi“ (kpt. Šarūnas Sodeika) 2011 m. laimėjusi lenktynes aplink Gotlando salą. Jachta „Ambersail“ apiplaukusi pasaulį „Tūkstantmečio odisėjos“ metu 2008-2009 m. „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojai Prezidentūroje 2009 m. Rokas Milevičius - pirmasis lietuvis „Volvo Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį, 2014-2015 m. Šis dešimtmetis Lietuvai padovanoja dar du aktyviai Lietuvos vardą garsinančius olimpiečius - Viktoriją Andrulytę bei Rytį Jasiūną. Aukštus pasiekimus daugelyje vaikų ir jaunimo čempionatų demonstruoja Erikas Scheidt bei Lietuvoje augančio „RS Feva“ laivyno buriuotojai.
Jūriniame buriavime Lietuva siekti žengti koja kojon su tendencijomis ir įsigyja profesionalią „Volvo 65“ klasės jachtą „Ambersail 2“ su kuria tęsia sėkmingus startus prestižinėse pasaulio regatose. 2021 m. Lietuva nepraleidžia šanso startuoti ir absoliučiai naujo formato „SSL Gold Cup“ varžybose, kur, varžydamasi su didžiausiomis pasaulio jūrinėmis valstybėmis, patenka į geriausiųjų 16-tuką. Jūrinio buriavimo entuziastai aktyviai startuoja jūriniuose ORC čempionatuose, o Nida pamažu tarptautiniu mastu atrandama kaip puiki vieta sportinio buriavimo varžyboms: 2021 m. čia vyksta „Platu 25“ pasaulio čempionatas, 2023 m. - „470“ pasaulio jaunimo čempionatas, 2024 m. Viktorija Andrulytė - dukart olimpietė, 2021 m. iškovojusi Lietuvai olimpinės ILCA 6 jachtų klasės pasaulio čempionato bronzą bei 2024 m. Europos čempionato sidabrą. Rytis Jasiūnas - Lietuvos olimpietis atstovavęs Lietuvai 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių metu IQFOIL burlenčių klasėje. Pasaulio „Platu 25“ čempionato Nidoje akimirka, 2021 m. Europos „RS Feva“ čempionato Nidoje akimirka, 2024 m. SSL Team Lithuania kovoja „SSL Gold Cup“ varžybose, 2023 m. Lietuvoje vykdomi projektai, kurių metu sudaroma galimybė buriuoti žmonėms su negalia. Laura Jūdvytytė užėmė III vietą pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionate Nidoje, 2024 m. Erikas Scheidt demonstruoja itin aukštus pasiekimus vaikų ir jaunimo „Optimist“ bei ILCA 4 jachtų klasėse.
Buriavimo infrastruktūra ir jaunimo ugdymas Lietuvoje
Dėl susiklosčiusios istorijos ir sporto šakos prieinamumo buriavimas mūsų šalyje yra mažiau populiarus nei krepšinis ar futbolas, tačiau, anot Kauno sporto mokyklos „Bangapūtys“ vadovo Rimanto Vilko, buriuoti norinčių išmokti vaikų netrūksta. Mokyklos yra įkurtos visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje (keliauja buriuoti į Galvės ež., Trakuose), Kaune (buriuoja Kauno mariose), Klaipėdoje (Kuršių mariose), Šiauliuose (Rėkyvos ež.), Neringoje (Kuršių mariose). Neseniai buriavimo skyrius atsidarė Marijampolėje (Marijampolės tvenkinys) ir Vilkaviškyje (Vištyčio ir Dusios ež.). Didžioji dalis šių mokyklų yra biudžetinės, tik Klaipėdos mokykla yra savivaldybės dalinai finansuojama. Taip pat buriavimo profesionalų klubai yra įsteigę savo mokyklėles, kaip pavyzdžiui, „Gero vėjo“ buriuotojų klubas Vilniuje turi įsteigęs privačią Vilniaus vaikų buriavimo mokyklą. Tokias pat turi Marijampolė ir Trakų buriuotojų klubai. Rugpjūčio mėn. Paprastai mokytis buriuoti priimame 6-7 m. amžiaus vaikus. Yra tokie laiveliai „Optimist“, kurie priklauso mažųjų sportinių jachtų klasei ir yra skirti buravimo pamatams „pastatyti“. Su „Optimist“ klasės laiveliais yra buriuojama iki 15 m. Žiemos metu vaikai gerina savo bendrą fizinį pasirengimą - treniruojasi sporto salėje. Ir tik šiltuoju metu jie važiuoja į praktinius užsiėmimus. Klaipėdoje ir Neringoje taip pat paplitusios treniruotės su vėjaračiais. Vėjaratis - tai triratė transporto priemonė, varoma bure. Pūsdamas vėjas apteka apie burę, taip susidaro slėgis, stumiantis vėjaratį į priekį. Valdant ją, viena ranka yra vairuojama - manevruojamas priekinis vėjaračio ratas, o kita - valdoma burė, todėl vėjaratis yra puiki transporto priemonė užkietėjusiems buriuotojams. Tačiau vėjaračiams yra reikalingi dideli plotai ir stiprus vėjas, tad puikiai tinka pajūris. Na o kai užšąla ledas, vėjaračio ratus pakeitus į pačiūžas, jis lengvai pavirsta į ledroges - giminingą transporto priemonę. Vaikas vaikui nelygu. Yra vaikų, kurie labai nori, veržiasi ir imliai sportuoja, o yra tokių, kuriuos tėvams reikia stumtelti. Čia geriausiai pasitarnautų klubai. Tai pat yra A. Dovydėno kreiserinio buriavimo mokykla. Jei lyginti visą buriavimą: ir kreiserinį, ir sportinį, ir mėgėjišką, sakyčiau, kad pradeda dominuoti mėgėjiškas arba kitaip - poilsinis buriavimas. Žmonės perka vis didesnius, modernesnius laivus ir pradeda jais buriuoti. Taip pat gerokai daugiau vaikų ateina į buriavimo mokyklas mokytis.
Taip pat skaitykite: Vandens fitnesas Lietuvoje
tags: #vandens #sportas #buriavimas