Futbolas - sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų stačiakampėje aikštėje. Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Šis žaidimas turi gilias šaknis įvairiose pasaulio šalyse. Lietuvoje pirmosios futbolo komandos susikūrė XX a. pradžioje, o vėliau futbolas tapo viena populiariausių sporto šakų šalyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieno iš legendinių Lietuvos futbolo klubų - Kretingos „Minijos“ - istoriją, jo pasiekimus ir reikšmę Kretingos kraštui.
Futbolo ištakos Lietuvoje ir Kretingoje
Lietuvoje pirmąsias futbolo komandas sudarė 1909 m. grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų. 1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų. Gilias futbolo tradicijas nuo 1923 m. puoselėjo Kretinga.
Kretingos „Minijos“ komandos susikūrimas ir pirmieji žingsniai
Futbolo atgimimo pradžia Kretingoje sietina su A. Lučinavičiumi, kuris po Panevėžio hidromelioracijos technikumo baigimo 1958 m. atvyko į Kretingą. Jis tuo metu buvo žinomas visoje Lietuvoje puolėjas-snaiperis. 1958 m. „Tiesos“ taurės skandalingame finale Kretingoje, rungtynes stebint 7 tūkst. žiūrovų, A. Lučinavičius šiose rungtynėse įmušė 2 įvarčius, kai 1960-1961 m. atstovavo „Baltijos“ komandai.
XX a. 7-o deš. pradžioje Kretingos rajono valdžia, įmonių vadovai ir pavieniai futbolo entuziastai dėjo daug pastangų, kad čia atsirastų pajėgi futbolo komanda. 1962 m. į Kretingą atvyko iš Linkuvos kilęs futbolo vartininkas Algis Badaras, su R. Trumpensko vyresne seserimi Bronė. Netrukus čia įsikūrė ir į Kretingą pagal R. Trumpensko rekomendaciją pakviestas S. Bajelis.
Aukso amžius: 1962-1971 metai
1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą. 1964 m. rugsėjo 13 d. rungtynės, kuriose „Minija“ susitiko su Klaipėdos „Granitu“, tapo istorinėmis. Rungtynes stebint 5 tūkst. žiūrovų, „Minijos“ komanda pasirinko gynybinę taktiką, pirmiausia pasirūpindama savo vartų saugumu. Jos ginklas - greitos kontratakos, kurių smaigalyje buvo greitasis centro puolėjas R. Trumpenskas. Po atkaklių rungtynių, pasibaigusių rezultatu 3:2 „Minijos“ naudai, visi jos žaidėjai buvo apdovanoti ąžuolo vainikais ir garbės raštais, o komandos kapitonas R. Trumpenskas - pereinamąja taure. Šią „Minijos“ pergalę šventė visa Kretinga, kai netrukus ji šalies A klasės pirmenybėse iškovojo III vietą, per 30 rungtynių įmušusi 59 įvarčius, iš kurių 25 pelnė R. Trumpenskas, tik vienu įvarčiu nusileidęs rezultatyviausiam pirmenybių žaidėjui.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Varšuvos kultūros rūmų istoriją
Ypač artima draugystė R. Trumpenską siejo su A. Badaru. Deja, tuo metu, kai Kretingos „Minija“ skynė pergales, jis, buvęs šios komandos vartininkas, tarnavo sovietinės armijos dalinyje tolimojoje Kuboje, kur taip pat aktyviai žaidė futbolą, mokydamas vietos futbolininkus futbolo gudrybių. Iš ten į Kretingą ir atgal skriedavo laiškai ir nuotraukos.
R. Trumpensko vaikai duktė Esmeralda ir sūnus Rytis prisimena to meto gyvenimą Kretingoje, kai žmonės gyveno kukliai, bet draugiškai. Jų šeimai vienai pirmųjų mieste įsigijus televizorių, nes mama dirbo universalinėje parduotuvėje, jų bute žiūrėti transliuojamų futbolo rungtynių rinkdavosi kiti komandos nariai, čia vykdavo draugiški pasisėdėjimai, diskusijos ir rungtynių aptarimai.
Nuosmukis ir dabartis
Jo sėkminga futbolininko karjera nutrūko po 1971 metų futbolo sezono, kai per rungtynes gauta sunki kojos trauma privertė tai padaryti, nors jam tada buvo tik 32-eji metai ir jis buvo dar pilnas jėgų ir noro žaisti futbolą.
„Aš pats žaidžiau „Minijoje“ nuo 1962 iki 1971 metų. Tuo metu mūsų komanda buvo viena stipriausių respublikoje. Prisimenu, beveik nė viena komanda, kovojusi su mumis, nesitikėdavo lengvos pergalės. Ir mums nebuvo lengva. Dirbdavome, kiek galėdavome. Treniruotės vykdavo kone kiekvieną dieną. Nežiūrėdavome, vasara ar žiema, kuo daugiau laiko stengdavomės praleisti lauke. Ir tie apšilimai būdavo panašūs į tikrų sportininkų apšilimą. Nuveš, būdavo, iki Palangos, o iš ten - bėgte į namus. Žinojome kiekvieną kalvą, kiekvieną takelį.
Nors savo 1964 m. pasiekimų „Minija“ daugiau nebepakartojo, ji 1967 m. šalies čempionate užėmė V vietą,1970 m. žaidė „Tiesos“ taurės finale, kur po 2 rungtynių nusileido Kėdainių „Nevėžiui“, o 1971 m. vėl tapo prizininke. Iš komandos pasitraukus R. Trumpenskui, „Minija“ jau niekada nepasiekė buvusių aukštumų, o vėliau, iškritus iš aukščiausiosios lygos, žaidė įvairiose žemesnėse lygose.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Atminimo įamžinimas
Deja, iki šiol legendinės „Minijos“ reikšmė Kretingai ir jos žmonėms nėra deramai įvertinta. O „Miniją“ jis atsimena kaip savitą stilių ir braižą bei kietą žemaitišką charakterį turėjusią komandą, jos trenerį ir žaidėją Algirdą Andriuškevičių, jos lyderius puolėjus snaiperius R. Trumpenską ir Romualdą Skurvydą.
Rekonstravus šiandien apleistą Kretingos gėda vadinamą stadioną, jame turėtų būti įamžintas legendinės Kretingos „Minijos“ komandos atminimas ir jos pasiekimai, o bevardė šalia naujosios dirbtinės dangos futbolo aikštės esanti gatvelė - pavadinta R. Trumpensko vardu.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės