Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai - aistra, pasididžiavimas ir svarbi šalies kultūros dalis. Nuo kuklios pradžios XX a. pradžioje iki triumfo Europos čempionatuose ir NBA žvaigždžių ugdymo, Lietuvos krepšinis nuėjo ilgą ir įspūdingą kelią.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Lietuvos meilė krepšiniui prasidėjo 1920 m., kai ši sporto šaka buvo pristatyta šalyje. Nepaisant kuklios pradžios, netrukus Lietuvos krepšininkai įsitvirtino pasaulinėje arenoje.
Pirmieji triumfai „EuroBasket“ čempionatuose
Vos po dvejų metų Lietuva pakartojo šį žygdarbį ir laimėjo 1939 m. „EuroBasket“ čempionatą, vykusį Kaune. Ši pergalė įkvėpė visos šalies aistrą krepšiniui ir pelnė šiai sporto šakai svarbią vietą šalies kultūroje. Išimtimi tapo Antrasis pasaulinis karas, kai 1939 m. Lietuvoje vykęs čempionatas tapo paskutiniuoju pirmajai mūsų Respublikai.
Lietuva Sovietų Sąjungos sudėtyje
Lietuvai įsiliejus į Sovietų Sąjungą, jos krepšinio plėtra susidūrė ir su iššūkiais, ir su galimybėmis. Nuo 1946 iki 1989 m. mūsų šalies krepšininkai rungtyniavo po Sovietų Sąjungos vėliava. Bene legendiškiausia šio laikotarpio figūra buvo Arvydas Sabonis, laikomas vienu iš labiausiai patyrusių krepšinio istorijoje aukštaūgių. Būdamas SSRS rinktinėje A. Sabonis padėjo iškovoti auksą 1988 m. Lietuvos krepšininkų dominavimas Sovietų Sąjungos krepšinio sistemoje tapo šalies pasididžiavimo šaltiniu net ir politinių represijų laikotarpiu.
Nepriklausomybės atkūrimas ir olimpiniai medaliai
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės Lietuvai simbolizavo ne tik krepšinį. Tai buvo pirmasis šalies tarptautinis sporto pasirodymas nuo 1990 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Atgavus Nepriklausomybę, 1991 m. Europos čempionate lietuviai negalėjo dalyvauti dėl formalumų, o 1993 m. Senojo žemyno pirmenybėse mūsiškiai sensacingai neįveikė atrankos barjero. Lietuvos rinktinė užkariavo širdis ne tik dėl savo pribloškiančio žaidimo, bet ir dėl savo nesėkmės istorijos. Sunkiai iškovota pergalė prieš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) - iš esmės pervadintos Sovietų Sąjungos komandą - dėl bronzos medalio buvo simbolinis triumfas, kuris turėjo atgarsį toli už aikštės ribų. 1996 ir 2000 m. Lietuva įrodė, kad 1992 m. pasirodymas nebuvo atsitiktinumas, ir 1996 m. (Atlantoje) bei 2000 m. (Sidnėjuje) iškovojo dar vieną olimpinį bronzos medalį. Ypač įsimintinos buvo 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės, kai Lietuvai pritrūko vos vieno metimo, kad pusfinalyje įveiktų JAV „Svajonių komandą“.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Triumfas „EuroBasket 2003“ čempionate
Šiuolaikinį Lietuvos krepšinį vainikavo 2003 m. „EuroBasket 2003“ Švedijoje. Vadovaujama tokių talentų kaip Š. Jų pergalė finale prieš Ispaniją - kylančią Europos krepšinio varžovę - buvo komandinio darbo, atlikimo ir atsparumo meistriškumo klasė. Ši auksinė Lietuvos krepšinio karta namo parsivežė pirmąjį Europos čempiono titulą nuo 1939 m.
Lietuvos indėlis į pasaulio krepšinį
Lietuvos įtaka krepšiniui peržengia jos ribas. Šalis išaugino keletą NBA žvaigždžių, įskaitant Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Joną Valančiūną, Domantą Sabonį (Arvydo Sabonio sūnų) ir Mindaugą Kuzminską. Šalies krepšinio lyga - LKL - taip pat atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunuosius talentus, o garsusis Kauno „Žalgirio“ klubas nuolat rungtyniauja Eurolygoje- svarbiausiose Europos krepšinio varžybose.
Ateities perspektyvos
Žvelgiant į ateitį, Lietuva ir toliau kuria stiprią krepšinio sistemą, orientuotą į jaunimo ugdymą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Už aikštelės ribų Lietuvos krepšinio bendruomenė dėl socialinės žiniasklaidos ir pasaulinių sirgalių tinklų tampa vis didesnė ir labiau susijusi nei bet kada anksčiau.
Skaudžiausi pralaimėjimai Lietuvos krepšinio istorijoje
Nepatyręs pralaimėjimo kartėlio, neįvertinsi ir pergalės džiaugsmo. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė yra iškovojusi ne vieną skambų laimėjimą, kuris amžiams įsirėžė sirgalių atmintyje, tačiau šalies krepšinio gerbėjai dar geriau prisimena svajones sudaužiusias nesėkmes.
Lietuva - Baltarusija (1993 m.)
Nepriklausomybę atkovojusi Lietuva patriukšmavo jau pirmajame oficialiame turnyre, kai Barselonos olimpinėse žaidynėse 1992-aisiais iškovojo bronzos medalius. Jugoslavijos suspendavimas bei puikus lietuvių ir kroatų žaidimas pastūmėjo FIBA sukurti papildomą atranką į 1993-ųjų Europos čempionatą Vokietijoje, o patį turnyrą išplėsti iki 16 komandų formato. Bet kovos Vroclavo mieste Lenkijoje Vlado Garasto auklėtiniams baigėsi itin skaudžiai. Pirmajame susitikime lietuviai 102:99 įveikė lenkus, bet antrajame 80:88 nusileido baltarusiams. Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio neturėjusią rinktinę, kurioje žaidė NBA sezono dėl Achilo skausmų neužbaigęs Šarūnas Marčiulionis, galėjo išgelbėti palankus rezultatas tarp Lenkijos ir Baltarusijos atstovų, bet tai neįvyko. Pralaimėjimas Baltarusijai ne tik vienintelį kartą istorijoje uždarė vartus į Europos pirmenybes, bet paliko lietuvius ir be 1994-ųjų pasaulio čempionato. „Tikrai negalvojau, kad patirsime tokį fiasko. Tikėjausi, kad komandos žaidimas gerės, taps darnesnis ir pateksime į Europos čempionatą Vokietijoje, bet to neįvyko“, - po nenusisekusios atrankos kalbėjo V.Garastas, kuris svaidėsi įtarimais ir dėl lenkų bei baltarusių galimo sąmokslo.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Lietuva - Prancūzija (2019 m.)
Pralaimėjimas, po kurio spaudos konferencijoje Kinijoje skambiai pratrūko šalies rinktinės treneris Dainius Adomaitis, kitą dieną paskelbęs ir apie atsistatydinimą. „Visi matė, tik teisėjai nematė“, - po mačo su Prancūzija kalbėjo Marius Grigonis. Vietos pasaulio čempionato ketvirtfinalyje siekę lietuviai privalėjo įveikti vieną turnyro favoričių Prancūziją, kuri vėliau turnyre iškovojo trečiąją vietą, tačiau lemtingoje dvikovos atkarpoje kortas ir žaidėjų mintis sumaišė arbitrų klaida. D.Adomaičio kariauna 17 taškų deficitą ištirpdė iki 2, o iki mačo pabaigos buvo likusi minutė. Jonas Valančiūnas realizavo pirmąjį baudų metimą, tačiau antrąjį mestą kamuolį nuo lanko numušė Rudy Gobert'as, bet pirmiausia liesdamas lanką ir pažeisdamas taisykles. Vis dėlto teisėjų švilpukai tylėjo. Kitoje atakoje Nando De Colo įmetė dvitaškį ir padidino varžovų persvarą iki 3 taškų, o lemiamas lietuvių bandymas užpulti buvo nesėkmingas.
Lietuva - Slovėnija (2021 m.)
Pirmas kartas, kai šalies vyrų rinktinė nepateko į olimpines žaidynes. Kelią užkirto krepšinio Mocartas iš Slovėnijos - Luka Dončičius, olimpinės atrankos finalą Kaune pavertęs asmenine žaidimų aikštele. Vunderkindas pasižymėjo įspūdingu trigubu dubliu - 31 taškas, 11 atkovotų kamuolių, 13 rezultatyvių perdavimų ir 42 naudingumo balų. Lietuva krito 85:96, o po pralaimėjimo postą paliko vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas.
Lietuva - Latvija (2001 m.)
Saldžią ir netikėtą 2000-aisiais Sidnėjuje iškovotą bronzą po metų pakeitė ašaros Turkijoje ir sirgalių „gėda“ šūksniai pasitinkant krepšininkus Vilniaus oro uoste. Dviem pergalėmis prieš Ukrainą ir Izraelį bei nesėkme prieš Prancūzijos krepšininkus Europos čempionato grupių etapą įveikė Jono Kazlausko vyrukai aštuntfinalyje atsimušė į brolių latvių sieną - 76:94. Lietuvą pražudė varžovų tritaškiai, kurių latviai iš viso pataikė 14. Keturis įsmeigė Ainaras Bagatskis, po tris - Robertas Štelmaheris ir Uvis Helmanis. Pasibaigus Senojo žemyno pirmenybėms, kuriose triumfavo Jugoslavija, atsistatydino šešerius metus rinktinei vadovavęs Jonas Kazlauskas.
Lietuva - Ispanija (1999 m.)
Jono Kazlausko įkalbėtas Arvydas Sabonis po dvejų metų sugrįžo į rinktinę, bet Lietuvos krepšinio ąžuolas tikriausiai nenori prisiminti paskutiniųjų svarbių karjeros rungtynių vilkinti žaliai baltą nacionalinės komandos aprangą. Žygis link medalių baigėsi ketvirtfinalyje, nors iki tol lietuviai buvo iškovoję penkias pergales iš eilės, įskaitant niuksą būsimiems Senojo žemyno čempionams italams. Dėl bilieto į pusfinalį Lietuva pešėsi su Ispanija, kuriai nusileido 72:74. Įdomų sprendimą dvikovos pabaigoje priėmė J.Kazlauskas, likus 11 sekundžių iki finalinio arbitrų švilpuko ir esant lygiam rezultatui, įsakęs prasižengti ir turėti lemiamą ataką savo rankose. Francisco Espinosa prie baudų metimų linijos neklydo, o lemiamas 23-ejų Šarūno Jasikevičiaus išpuolis tikslo nepasiekė. Emocingame trileryje ispanams pavyko pažaboti didįjį Arvydą Sabonį, kuris per 16 minučių pelnė 3 taškus (1/5 dvit., 1/2 baud.), suklydo 4 kartus bei sulaukė 5 asmeninių pražangų. Centras žaidė ir kitoje dvikovoje su Turkija dėl 5-8 vietų ir per 19 minučių atseikėjo 13 taškų ir sugriebė 7 kamuolius.
Lietuva - Rusija (2007 m.)
Dar vienas būsimų čempionų antausis lietuviams. 2003-aisiais triumfavusi Europos čempionate Lietuvos rinktinė galingą sudėtį išstatė ir po ketverių metų Ispanijoje, kurioje po pertraukos žaidė Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas ir Rimantas Kaukėnas. Septynerias pirmąsias rungtynes laimėję Ramūno Butauto auklėtiniai pusfinalyje varžėsi su Rusija, kuriai vadovavo Davidas Blattas. R.Šiškauskas pusfinalyje iš viso pelnė 30 taškų, iš kurių 13 - trečiojo kėlinio pabaigoje. Neseniai su Atėnų „Panathinaikos“ iškeptas Eurolygos čempionas padėjo lietuviams atsitiesti iš 18 taškų duobės, bet dienos pabaigoje pergalę 86:74 šventė Rusija, kurią į priekį vedė 29 taškus surinkęs Andrejus Kirilenka. „Blogai pradėjome rungtynes. Jei gerai pamenu, atsilikome 17 taškų. Pavyko išlyginti, persverti, bet jie geriau sužaidė pabaigą. Turėjome realius šansus žaisti finale, bet krepšinis yra krepšinis“, - po 13 metų 15min pasakojo treneris R.Butautas. Tai buvo vienintelis lietuvių pralaimėjimas turnyre, kadangi kovoje dėl trečios vietos 78:69 pranokta Graikija.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Lietuva - Ispanija (2008 m.)
Penktas iš eilės ir paskutinis kartas, kai nacionalinė komanda neperžengė olimpinių žaidynių pusfinalio barjero. Ramūno Butauto diriguojama rinktinė kelyje link finalo grūmėsi su auksine Ispanijos komanda. Prieš lemiamą ketvirtį lietuviai turėjo 4 taškų persvarą bei realias galimybes Pekine vykusiame finale žaisti su JAV. Vis dėlto per paskutines 10 minučių iš rikiuotės ėmė kristi žaidėjai - mačo dėl penkių pražangų nebaigė aukštaūgiai Kšištofas Lavrinovičius ir Marijonas Petravičius, ketvirtoje pozicijoje susitikimo pabaigoje žaidęs Ramūnas Šiškauskas bei dvi nesportines pražangas gavęs Linas Kleiza. Ribotą laiką dėl keturių pražangų ant parketo praleido ir Robertas Javtokas. Lemiamas arbitrų švilpukas skelbė Ispanijos pergalę 91:86, o kovoje dėl bronzos nusileista Argentinai, kuri buvo įveikta atidarymo mače po pergalingo L.Kleizos šūvio. „Buvome verti žaisti finale, - praėjus 12 metų neabejoja Ramūnas Butautas. - Buvo skaudu. Trumpas atsistatymas, o reikėjo žaisti rungtynes dėl trečios vietos su Argentina. Jautėsi nuovargis, jautėsi emocinis nusivylimas. Žaisti tarp keturių stipriausių - lyg ir neblogai, bet medalio nelaimėjome - blogai. Toks trenerio darbas tarsi amerikietiški kalneliai.“
Lietuva - Makedonija (2011 m.)
Po 72 metų pertraukos į Lietuvą sugrįžęs Europos čempionatas sirgaliams visada asocijuosis su ašaromis, sielvartu ir skausmu. Pasaulio pirmenybių bronzos laimėtojus papildė senos šalies krepšinio žvaigždės - Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila ir broliai Lavrinovičiai. Didelio užtikrintumo Kęstučio Kemzūros komandoje nebuvo, bet ketvirtfinalį pavyko pasiekti kišenėje turint 8 pergales ir 2 nesėkmes prieš Ispaniją bei Prancūziją. Kelyje link pusfinalio - krepšinio nykštukės Makedonijos, kuriai tai buvo vos trečiasis Europos čempionatas istorijoje, egzaminas. Aikštelės šeimininkai pirmavo didžiąją mačo dalį, o likus minutei turėjo 4 taškų persvarą. Natūralizuotas makedonų įžaidėjas iš JAV Bo McCalebbas pirmiausia pataikė dvitaškį. Vėliau prametė metimą iš panašios situacijos, tačiau Darius Songaila netiksliai atliko perdavimą Šarūnui Jasikevičiui, o tai kainavo itin skaudžiai - tritaškį smeigė varžovų gynėjas Vlado Ilievskis. Sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje žaidę lietuviai turėjo progą išplėšti pergalę, tačiau Simas Jasaitis nepataikė būdamas laisvas iš vidutinio nuotolio, taip leidęs makedonams švęsti istorinę pergalę. „Reikia pripažinti, kad makedonai žaidė gerai. Pusfinalyje prieš juos sunkiai laimėjo Ispanija, o dėl trečios vietos vos įveikė rusai. Visiems prieš Makedoniją tuomet buvo sunku. Jie buvo pagavę labai gerą formą“, - 15min atsiminimais apie skaudų pralaimėjimą dalijosi treneris Kęstutis Kemzūra.
Lietuva - Jugoslavija (1995 m.)
Vienas skandalingiausių Europos čempionatų finalų istorijoje, apsuptas sąmokslo teorijomis apie tendencingą arbitrų darbą Jugoslavijos rinktinės naudai. Emocijų dvikovoje netrūko - Arvydas Sabonis ne kartą karštai reagavo į arbitrų švilpukus, po vieno iš jų sulaukė ir techninės pražangos. Neapsikentęs Šarūnas Marčiulionis išvedė komandą iš aikštės. Tik po ilgų derybų jugoslavai „išprašė“ lietuvius grįžti į aikštę ir užbaigti rungtynes. Bet joje stebuklo sukurti nepavyko. Lietuva turnyre patyrė du pralaimėjimus, abu juos - Jugoslavijos krepšininkams. Finale lietuvius pražudė be keitimų žaidęs Aleksandras Džiordževičius, pataikęs net 9 tritaškius iš 12 ir surinkęs 41 tašką. Mūsiškių gretose išsiskyrė 32 taškus varžovams atseikėjęs Šarūnas Marčiulionis. Jis sulaukė turnyro MVP ir rezultatyviausio žaidėjo (vid. 23,7 tšk.) apdovanojimų. Antras pagal rezultatyvumą Europos čempionato žaidėjas irgi buvo iš Lietuvos - po 22 taškus rinkęs Arvydas Sabonis. Apie 1995 m. Atėnuose įvykusį finalą mintimis pasidalijo tuometinis Lietuvos vyriausiasis treneris Vladas Garastas: "Noriu priminti, kad į tą čempionatą Jugoslavija pateko paskutinę minutę. Tuo metu FIBA prezidentu buvo Borislavas Stankovičius, kuris visomis išgalėmis siekė, kad Jugoslavija būtų priimta į čempionatą. Todėl komandų skaičius nuo 12 buvo padidintas iki 14. Bet siekis buvo ne tik, kad Jugoslavija patektų, bet kad ir laimėtų. Tam tikslui jis teisėjauti finalui pasikvietė arbitrą iš JAV. Visi puikiai pamena abejotinus teisėjo sprendimus, kurie galiausiai išmušė mūsiškius iš vėžių. Pamenu, kad po finalo kroatų atstovai siūlė mums kartu su jais boikotuoti apdovanojimų ceremoniją. Atkalbėjau komandą, nenorėjome nuvilti mus taip karštai palaikiusių sirgalių. Kuo tie patys graikai buvo kalti, kad viskas taip susiklostė. Tuometinis Graikijos krepšinio federacijos vadovas Giorgos Vasilakopoulos, kuris vėliau užėmė FIBA generalinio sekretoriaus postą, buvo dėkingas, kad nesutikome su kroatų pasiūlymu. Jis pats mums tada medalius užkabino ir vėliau, prabėgus 16 metų, padovanojo Europos krepšinio čempionatą Lietuvai."
Lietuva - Italija (2004 m.)
„Gyvenimo šansas, neabejotinai“, - Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalį ligi šiol mena Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariai. Europos čempionai grupių etape smogė JAV krepšininkams, o kovoje dėl bilieto į finalą laukė Argentina. Lietuvius buvo kiek prikėlęs Saulius Štombergas, ketvirtajame kėlinyje išvedęs rinktinę į priekį, bet kapitono pasirodymą bei lietuvių viltis nutraukė penktoji krepšininko asmeninė pražanga ir nesibaigę italų tritaškiai. Gianluca Basiles, Giacomo Galandos ir Gianmarco Pozzecco vedama Italija to vakaro rungtynėse realizavo net 18 tolimų metimų iš 28 (64 proc.), o eksperimentuoti karščiausiu metu nevengęs Antanas Sireika ir jo kompanija patyrė nesėkmę 91:100. „Aš nesikratau atsakomybės, bet kodėl mes nepripažįstame, kad italai sužaidė galbūt geriausias rungtynes per jų šalies istoriją? Kodėl nepripažįstame? Juk jie iš tikrųjų sužaidė super“, - 15min prisiminimais apie skausmingąjį mačą dalijosi rinktinės treneris A.Sireika.
Lietuvos rinktinės statistika
Liepos 25 dieną Palangoje susirinks Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Vyr. trenerio Kazio Maksvyčio sukviesti 16 vyrų pradės pasiruošimą Europos čempionatui. Per tą laiką komanda sužais septynias draugiškas ir dvi Pasaulio taurės atrankos varžybų rungtynes.
Rungtynių istorija ir rezultatai
Kviečiame susipažinti su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės varžybų istorija ir rezultatais bei rinktinės kandidatų statistika. Kaip matysite, šią vasarą Lietuvos rinktinės laukia 900-asis mačas, o komandos lyderis Jonas Valančiūnas turi realių galimybių palypėti daugiausiai taškų pelniusių krepšininkų sąraše.
- Rinktinės debiutas: 1925 m. gruodžio 13 d. (Ryga, Latvija), Lietuva - Latvija 20:41.
- Paskutinės rungtynės: 2022 m. liepos 4 d.
- Iš viso tarpvalstybinių rungtynių žaista (iki 2022-08-01): 891 (573 pergalės, 317 pralaimėjimų, 1 lygiosios, 64 proc. pergalių).
Artimiausios rungtynės:
- Nr. 892: 2022 m. rugpjūčio 4 d. (Klaipėda), Lietuva-Estija
- Nr. 893: 2022 m. rugpjūčio 7 d. (Alytus), Lietuva-Estija
- Nr. 894: 2022 m. rugpjūčio 10 d. (Kaunas), Lietuva-Suomija
- Nr. 895: 2022 m. rugpjūčio 11 d. (Vilnius), Lietuva-Suomija
- Nr. 896: 2022 m. rugpjūčio 16 d. (Gran Kanarija, Ispanija), Lietuva-Ispanija
- Nr. 897: 2022 m. rugpjūčio 18 d. (Vilnius), Lietuva-Ispanija
- Nr. 898: 2022 m. rugpjūčio 19 d. (Vilnius), Lietuva-Nyderlandai
- Nr. 899: 2022 m. rugpjūčio 24 d. (Vengrija), Lietuva-Vengrija
- Nr. 900: 2022 m. rugpjūčio 27 d. (Kaunas), Lietuva-Juodkalnija
Daugiausiai rungtyniauta su:
| Komanda | Rungtynės | Pergalės | Pralaimėjimai | % |
|---|---|---|---|---|
| Latvija | 69 | 41 | 28 | 59 proc. |
| Estija | 46 | 35 | 11 | 76 proc. |
| Ispanija | 35 | 13 | 22 | 37 proc. |
| Italija | 31 | 20 | 11 | 65 proc. |
| Prancūzija | 29 | 13 | 16 | 45 proc. |
| Graikija | 27 | 10 | 17 | 37 proc. |
| Turkija | 27 | 19 | 8 | 70 proc. |
| Ukraina | 27 | 17 | 10 | 63 proc. |
| Australija | 27 | 11 | 16 | 41 proc. |
| Rusija | 26 | 14 | 12 | 54 proc. |
| Lenkija | 25 | 15 | 10 | 60 proc. |
| Baltarusija | 24 | 20 | 4 | 83 proc. |
| Kroatija | 24 | 15 | 9 | 63 proc. |
| Suomija | 20 | 16 | 4 | 80 proc. |
Su dauguma artimiausių varžovų Lietuvos rinktinės pergalių ir pralaimėjimų santykis yra teigiamas. Su Estija per 46 rungtynes iškovotos 35 pergalės, su Suomija po 20 rungtynių pasiekta 16 pergalių, su Vengrija žaista 11 kartų ir laimėta 7, o Nyderlandams (12-0) ir Juodkalnijai (1-0) apskritai dar nesame pralaimėję. Su dabartiniais pasaulio čempionais ispanais Lietuva per 35 rungtynes iškovojo 13 pergalių ir patyrė 22 pralaimėjimus.
Daugiausiai rungtynių Lietuvos rinktinėje žaidę krepšininkai:
| Žaidėjas | Rungtynės | Metai |
|---|---|---|
| Saulius Štombergas | 208 | 1993-2004 |
| Šarūnas Jasikevičius | 199 | 1997-2012 |
| Robertas Javtokas | 197 | 2000-2016 |
| Gintaras Einikis | 194 | 1991-2002 |
| Mantas Kalnietis | 191 | 2006-2021 |
| Eurelijus Žukauskas | 187 | 1994-2004 |
| Kšištofas Lavrinovič | 179 | 1998-2018 |
| Jonas Mačiulis | 179 | 2006-2021 |
| Mindaugas Žukauskas | 165 | 1996-2006 |
| Paulius Jankūnas | 158 | 2004-2019 |
| Simas Jasaitis | 149 | 2004-2014 |
Daugiausiai taškų tarpvalstybinėse rungtynėse Lietuvai pelnę krepšininkai:
| Žaidėjas | Taškai | Metai |
|---|---|---|
| Artūras Karnišovas | 2235 | 1989-2000 |
| Saulius Štombergas | 2229 | 1993-2004 |
| Gintaras Einikis | 2033 | 1991-2002 |
| Šarūnas Jasikevičius | 1882 | 1997-2012 |
| Arvydas Sabonis | 1688 | 1983-1999 |
| Mantas Kalnietis | 1619 | 2006-2021 |
| Ramūnas Šiškauskas | 1562 | 1998-2008 |
| Jonas Valančiūnas | 1559 | 2011-2021 |
| Linas Kleiza | 1541 | 2004-2012 |
| Kšištofas Lavrinovič | 1440 | 1998-2018 |
| Rimas Kurtinaitis | 1426 | 1983-1997 |
#