Šiame straipsnyje apžvelgiamas Lietuvos sportininkų dalyvavimas 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Atlantoje (JAV).
Lietuvos olimpinio judėjimo ištakos
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia siejama su 1924 m., kai šalies sportininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nacionalinis olimpinis komitetas (LTOK) buvo įkurtas 1922 m. kovo mėn., kaip Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. LSL suvažiavime buvo nuspręsta organizuoti olimpinį sąjūdį šalyje.
Oficialūs kvietimai Lietuvos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse buvo gauti į 1928 m. Sankt Morico žiemos ir Amsterdamo vasaros žaidynes, taip pat į 1932 m. Leik Plasido žiemos ir Los Andželo vasaros žaidynes. Dėl ekonominių sunkumų ir finansinės padėties, Lietuvos atstovai dvejose pastarosiose žaidynėse nedalyvavo.
1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas.
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.
Taip pat skaitykite: Komandinės sporto šakos: Lietuvos pasiekimai olimpinėse žaidynėse
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį.
1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J.A.Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės Londone 2012
Lietuvos pasirodymas Atlantos olimpiadoje
1996 m. vasaros olimpinės žaidynės Atlantoje (JAV) buvo vienas reikšmingiausių įvykių Lietuvos sporto istorijoje. Šiose žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo bronzos medalius.
Bronzos medaliai
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo trečias kartas iš eilės, kai Lietuvos krepšininkai tapo olimpiniais bronzos medalininkais (prieš tai 1992 m. Barselonoje ir 2000 m. Sidnėjuje).
Dalyviai
1996m. Atlantos olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos lengvaatletis Valdas Kazlauskas, Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinės treneris Ruslanas Vartanovas.
Žymūs Lietuvos sportininkai ir treneriai
- Angelė Rupšienė - krepšininkė, Monrealio (1976) ir Maskvos (1980) vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį, laimėjo auksą trijuose Europos ir dvejuose pasaulio čempionatuose.
- Vladas Garastas - vienas žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių, su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine ir Kauno „Žalgirio“ komanda iškovojęs svarbių pergalių ir garsinęs Lietuvos vardą.
- Šarūnas Jasikevičius - Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“.
- Modestas Paulauskas - olimpinis čempionas.
- Raimundas Barauskas - FIBA garbės teisėjas, vėliau įkūręs savo vardo teisėjų mokyklą.
Taip pat skaitykite: Vasara ir lengvoji atletika olimpiadose