Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir svarbus istorinis įvykis, atspindintis politines, socialines ir kultūrines tendencijas. Nuo senovės Graikijos iki šių dienų, olimpinės žaidynės patyrė daug transformacijų, tačiau išliko svarbiu tarptautinio bendradarbiavimo ir sportinio meistriškumo simboliu.
Olimpinės žaidynės: ar jos vyks?
Vasaros olimpinės žaidynės, kurios turėjo vykti Tokijuje, Japonijoje, buvo atidėtos dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau, nepaisant iššūkių, jos vis dėlto įvyko. Žaidynės prasidėjo 2021 m. liepos 23 d. ir tęsėsi iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. Jose dalyvavo 206 šalių rinktinės, kurioms atstovavo 11 091 atletas. Jie varžėsi dėl 339 medalių komplektų 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybose - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių. Paralimpinės žaidynės vyko rugpjūčio 24 d.-rugsėjo 5 d.
Tokijas - olimpinė sostinė
Tokijas iškovojo teisę rengti vasaros olimpines žaidynes 2013 m. rugsėjo 7 d. Buenos Airėse vykusioje 125-oje IOC sesijoje. Rinkimuose Japonijos sostinė pranoko Stambulą (Turkija) ir Madridą (Ispanija).
Ar žaidynės galėjo būti atidėtos ar atšauktos?
Teorinė galimybė atidėti ar atšaukti žaidynes visada egzistavo, tačiau ji buvo beveik nereali. Nors pandemija parodė, kaip greitai gali keistis planai, tiek Tarptautinis olimpinis komitetas, tiek Tokijo olimpinių žaidynių organizacinis komitetas buvo pasiryžę surengti žaidynes. Organizatoriai teigė, kad dar kartą atidėti žaidynių yra neįmanoma. Svarbus buvo ir finansinis aspektas: jei žaidynės neįvyktų, organizatoriai prarastų milijardus dolerių, kuriuos televizijos sumokėjo už teisę transliuoti žaidynes. Beje, nors ir vyko 2021 m., žaidynės vis tiek vadinosi 2020 m. Tokijo olimpinėmis žaidynėmis - pagal metus, kada pagal pirminį planą ir turėjo įvykti.
Pasirengimas žaidynėms
Tokijas buvo visiškai pasiruošęs olimpinėms žaidynėms - visi stadionai ir infrastruktūra jau buvo paruošta. Tačiau netikėtumų iškilo atvykstant sportininkams ar žaidynėms jau prasidėjus.
Taip pat skaitykite: Komandinės sporto šakos: Lietuvos pasiekimai olimpinėse žaidynėse
Žiūrovai arenose ir stadionuose
Pagal dabartinę situaciją, žiūrovai iš Japonijos galėjo stebėti žaidynių varžybas gyvai. Tačiau žiūrovai iš kitų šalių atvykti negalėjo. Į Japoniją per žaidynes iš kitų šalių galėjo atvykti tik sportininkai, delegacijų nariai ir žiniasklaidos atstovai.
Olimpinio deglo nešimo ceremonija
Kovo 25 d. olimpinis deglas buvo įžiebtas Fukušimoje ir pradėjo kelionę. Tačiau deglo įžiebimo ceremonijoje žiūrovai dalyvauti negalėjo, o maršrutas buvo praneštas tik likus pusvalandžiui iki deglo kelionės pradžios. Žiūrovai galėjo stebėti olimpinio deglo nešimą tik savo gyvenamosiose vietose, o garsiai džiaugtis stebint deglo nešimo ceremoniją buvo draudžiama. Dalis numatytų olimpinio deglo nešėjų atsisakė nešti deglą.
Kada vyks kitos olimpinės žaidynės?
Įprastai vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės vyksta pakaitomis kas dvejus metus. Tačiau kadangi 2020 m. olimpinės žaidynės buvo atidėtos, jas ir 2022 m. žiemos olimpines žaidynes skyrė vos 6 mėnesiai. Kitos vasaros olimpinės žaidynės vyks 2024 m. Tradicija, kad žaidynės vyksta kas ketverius metus, buvo perimta dar iš senovės Graikijoje vykusių olimpinių žaidynių.
Kur vyks kitos olimpinės žaidynės?
2022 m. žiemos olimpinės žaidynės vyko Kinijoje. Pekinas tapo pirmuoju miestu, kuriame įvyko tiek vasaros, tiek žiemos olimpinės žaidynės. Vasaros olimpinės žaidynės šiame mieste vyko 2008 m. 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks Paryžiuje, 2028 m. vasaros olimpinės žaidynės bus surengtos Los Andžele. 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks Milane ir Kortina d'Ampece, Italijoje. Miestas, kuriame vyks 2030 m. žiemos olimpinės žaidynės, bus išrinktas 2023 m.
Atšauktos arba atidėtos olimpinės žaidynės
Iki šiol olimpinės žaidynės atidėtos nebuvo niekada, kol įvyko pandemija. Tačiau trejos olimpinės žaidynės neįvyko dėl pasaulinių karų. 1916 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Berlyne, bet neįvyko dėl I-ojo pasaulinio karo. 1940 m. žiemos olimpinės žaidynės pagal pirminį planą turėjo vykti Sapore, Japonijoje. Kai Japonija 1938 m. pradėjo karą prieš Kiniją, žaidynės buvo perkeltos į Vokietiją, tačiau, 1939 m. įsiliepsnojus II-jam pasauliniam karui, neįvyko ir ten. 1940 m. vasaros olimpinės žaidynės, kurios turėjo vykti Tokijuje, irgi neįvyko. Neįvyko ir 1944 m. žiemos bei vasaros olimpinės žaidynės, kurios turėjo vykti atitinkamai Italijoje bei Jungtinėje Karalystėje.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės Londone 2012
Olimpinės žaidynės Japonijoje
Tokijuje vasaros olimpinės žaidynės jau vyko vieną kartą - 1964 m. Be to, Japonijoje vyko 1972 m. ir 1998 m. žiemos olimpinės žaidynės. Jos vyko atitinkamai Sapore ir Nagane.
Simboliai
Tokijo olimpinių žaidynių simbolis yra Miraitova, o paralimpinių žaidynių simbolis yra Someitis. Vardas „Miraitova” yra kilęs iš japoniškų žodžių, kurie reiškia „ateitis” ir „amžinybė”. Someičio vardas kilo iš tam tikro tipo vyšnios medžio pavadinimo.
Laiko skirtumas
Tokijo laikas 6-iomis valandomis lenkia Lietuvos laiką. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, kuri vietos laiku startavo 20 val., Lietuvos laiku prasidėjo 14 val.
Naujos sporto šakos ir rungtys
Po 13-os metų pertraukos į olimpines žaidynes grįžo beisbolas ir softbolas. Pirmąkart olimpinių žaidynių programoje atsirado karatė, banglenčių sportas, sportinis laipiojimas ir riedlenčių sportas. Sportinis laipiojimas - tai sporto šaka, kurioje sportininkai varžosi lipdami į įvairias sienas ar uolas. 2020 m. olimpinėse žaidynėse sportinio laipiojimo atstovai varžėsi trijose skirtingose rungtyse - lipimo greičiui, sudėtingojo lipimo ir „boulderingo“. Be to, olimpinėse žaidynėse kai kurias jau egzistuojančias sporto šakas papildė naujos rungtys - tarp jų ir krepšinis 3x3. Kai kurias sporto šakas, pavyzdžiui, plaukimą, triatloną ar stalo tenisą, papildė rungtys, kuriose dalyvavo mišrios komandos, sudarytos iš vyrų ir moterų.
Sporto šakos, kurių nebeliko
Iš olimpinių žaidynių programos svarstyta pašalinti imtynes, bet taip nenutiko. Tad iš žaidynių programos nebuvo išbraukta nė viena sporto šaka. Tiesa, kai kurios rungtys, kuriose varžosi tik vyrai, iš įvairių sporto šakų buvo pašalintos ir pridėta įvairių sporto rungčių, kur varžosi moterys, taip siekiant didesnės lyčių lygybės. Tai, kurios sporto šakos bus įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, sprendžia Tarptautinis olimpinis komitetas. Komitetas stengiasi įtraukti sporto šakas, kurios populiarios visame pasaulyje, taip pat sporto šakas atrinkti taip, kad žaidynėse būtų ir sporto šakų, populiarių atskiruose pasaulio regionuose. Pastaraisiais dešimtmečiais žengiami ir žingsniai link lyčių lygybės - pavyzdžiui, bokse ar imtynėse dabar varžosi ne tik vyrai, bet ir moterys.
Taip pat skaitykite: Vasara ir lengvoji atletika olimpiadose
Rusijos ir Šiaurės Korėjos dalyvavimas
Kai kurie Rusijos sportininkai dalyvavo, bet Rusija kaip valstybė - ne. Po to, kai paaiškėjo, kad Rusijoje per 2014 m. Sočio olimpines žaidynes egzistavo valstybės finansuota dopingo programa, Rusijai 2019 m. buvo uždrausta ketverius metus dalyvauti visuose tarptautiniuose sporto renginiuose. Tiesa, pernai šis laikotarpis buvo sutrumpintas iki dvejų metų. Tačiau Tokijo olimpinės žaidynės vis tiek pateko į draudimo laikotarpį. Kaip ir 2018 m., daliai Rusijos sportininkų, kurie niekada nebuvo įsitraukę į dopingo vartojimą, buvo leista varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet jie oficialiai neatstovavo Rusijai, o varžėsi kaip neutralūs atletai. Rusijos himnas jiems laimėjus negros, Rusijos vėliava neplėvesavo, jie varžėsi po Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vėliava. Tiek individualūs sportininkai, tiek komandinių sporto šakų rinktinės iš Rusijos galėjo varžytis, jei atitiko kriterijus.
Šiaurės Korėja balandžio pradžioje išplatino pranešimą, kad šios šalies olimpinis komitetas „nusprendė nedalyvauti 32-osiose olimpinėse žaidynėse, kad apsaugotų sportininkus nuo pasaulio sveikatos krizės, sukeltos COVID-19“. Nuo 1972 m. Šiaurės Korėja dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaiynėse, išskyrus 1984 m. olimpines žaidynes Los Andžele, kai ši valstybė prisidėjo prie SSRS inicijuoto boikoto, ir 1988 m. olimpines žaidynes Seule, Pietų Korėjoje. Šiaurės Korėjos sportininkai iškovojo 16 aukso medalių.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., nes tų metų kovą buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, per kurį lygos statutas papildytas dar viena prievole - organizuoti šalyje olimpinį sąjūdį.
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK.
1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“
2024 m. Paryžiuje vyksiančios žaidynės bus 32-osios, kuriose bus mūsų šalies sportininkų.
Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse:
- 1924 m. Paryžius: Pirmoji olimpinė debiutantė buvo paskubomis suburta trylikos futbolininkų rinktinė. 188 km plento lenktynėse startavo, bet finišo nepasiekė du dviratininkai - Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
- 1928 m. Sankt Moricas: Pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - Kęstutį Bulotą. Jis dalyvavo ketveriose greitojo čiuožimo varžybose.
- 1928 m. Amsterdamas: Išvyko dvylikos sportininkų delegacija. Aukščiausią 5-8 vietą pasidalijo boksininkas Juozas Vinča.
- 1952 m. Helsinkis: Į SSRS rinktinę pateko šeši Lietuvos atstovai ir trys iš jų grįžo pasipuošę sidabro medaliais - krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius.
- 1956 m. Melburnas: Išvyko septyni lietuviai, penki iš jų parsivežė medalius. Sidabru pasipuošė SSRS krepšininkai, tarp kurių vėl buvo K.Petkevičius, taip pat S.Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Ėjikas Antanas Mikėnas pelnė sidabrinį medalį, o boksininkas Romualdas Murauskas iškovojo bronzą.
- 1960 m. Roma: Keturi mūsų šalies atstovai parsivežė tris medalius. Sidabro medalius pelnė irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Badgonavičius. Ieties metikė Birutė Kalėdienė tapo pirmąja Lietuvos sportininke, iškovojusia olimpinį medalį - bronzos.
- 1964 m. Tokijas: Vyko 16 lietuvių. Vicečempionu tapo boksininkas Ričardas Tamulis. Bėgikas Adolfas Aleksejūnas pasiekė olimpinį rekordą.
- 1968 m. Meksikas: Nuvyko 10 sportininkų, jie pelnė 9 medalius ir parvežė auksą. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo boksininkas Danas Pozniakas. Taip pat auksą pelnė tinklininkas Vasilijus Matuševas, vicečempionu tapo penkiakovininkas Stasys Šaparnis ir boksininkas Jonas Čepulis, bronzą išplėšė į aštuonvietę susodinti keturi lietuviai - Z.Jukna, A.Badgonavičius, Vytautas Briedis ir Juozapas Jagelavičius. Bronzą parsivežė ir krepšininkas Modestas Paulauskas.
- 1972 m. Miunchenas: Aštuoni Miunchene kovęsi lietuviai parvežė tris apdovanojimus.
- 1976 m. Monrealis: Aštuoni lietuviai sugebėjo parvežti septynis medalius. Pirmuosius olimpinius aukso medalius pelnė krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Sidabras atiteko aštuonvietės irkluotojai Klavdijai Koženkovai ir porinės keturvietės įgulos nariui Vytautui Butkui. Bronzą iškovojo lietuviška porinės dvivietės įgula - Genovaitė Ramoškienė ir Leonora Kaminskaitė. Plaukikas Arvydas Juozaitis pasipuošė bronza.
- 1980 m. Maskva: (informacija nepateikta)
Olimpinės žaidynės ir politika
Senovės Graikijoje olimpinių žaidynių laikotarpiu buvo skelbiama šventoji taika, skirta pagerbti dievams ir atletams. Tačiau XX a. valstybės neperėmė šio palikimo - dėl karo nerengiamos žaidynės. Taip nutiko 1916 m., vykstant Pirmajam pasauliniam karui.
1936 m. olimpinės žaidynės vyko Berlyne, nacistinės Vokietijos sostinėje. Adolfas Hitleris vasaros žaidynes laikė „savo paties olimpinėmis“ ir siekė jas panaudoti kaip po Pirmojo pasaulinio karo atsitiesusios Vokietijos simbolį. Daugelis tarptautinių organizacijų bei politikų ragino žaidynes boikotuoti.
Šaltojo karo metais olimpinių žaidynių stadionuose vyko Rytų ir Vakarų galios varžybos. 1956 m. vasaros olimpiadą boikotavo septynios valstybės dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Vengriją. Dviejų supervalstybių konfliktas pasireiškė 1980-1984 m., kai JAV ir Sovietų Sąjunga boikotavo viena kitos žaidynes.
Dopingas ir skandalai
Olimpinės žaidynės neapsieina be dopingo skandalų. 2008 m. vasaros olimpiada Pekine tapo rekordine dėl neleistinų preparatų vartojimo. 2014 m. žiemos olimpinės žaidynės vyko dopingo skandalų krečiamoje Rusijoje, Sočio mieste. 2016 m. Kanados teisininkas Richardas McLarenas paviešino ataskaitą, įrodančią, kad 2011-2015 m.