Turbūt daugelis neįsivaizduojame savo vaikystės be dviračio. Daugeliui ši transporto priemonė išlieka artima net ir po daugelio metų. Ne vien smagi veikla, bet ir nauda sveikatai yra garantuota vos atsisėdus ant dviračio sėdynės ir pradėjus minti pedalus. Deja, Lietuvos orai neleidžia kiaurus metus išvažiuoti su dviračiais į gatves, tad darganotu ir šaltu metu tenka ieškoti alternatyvų. Tam puikiai tinka - dviračiai treniruokliai.
Dviračio treniruoklio nauda
Dviračio treniruoklis, veikiantis tuo pačiu principu kaip ir tradicinis dviratis, gali būti pastatytas tiesiog žmonių namuose, sporto salėse, o juos minant pasiekiamas tas pats efektas. Nuo pat oficialios dviračio pradžios XVIII amžiuje iki pat šių dienų, ši transporto priemonė buvo tobulinama ir pritaikoma įvairiems žmonių poreikiams. Taip atsirado vaikiški dviratukai, velomobiliai, dviviečiai ir kitokie dviračiai. Sporte dviratis irgi nebuvo pamirštas. Pritaikus pagrindinį principą - pedalų mynimą, buvo sukurti dviračiai treniruokliai. Jie pasižymi tokia pat nauda kaip ir tradicinis dviratis.
Fizinė nauda
Reguliariai minant dviratį, galima džiaugtis ne tik gražiomis kūno linijomis, bet ir pagerėjusia žmogaus variklio - širdies - veikla, ištverme, lengvesniu, tolygiu kvėpavimu. Minant dviratį-treniruoklį aktyviai veikiami kojų, pilvo srities raumenys, stiprinama širdies bei kraujagyslių sistema. Reguliariai atliekant pratimus, po kurio laiko žmogus pajaučia, kad jo ištvermingumas padidėjo, o širdies pulsas tavo pastovesnis. Pagal poveikį žmogaus sveikatai, dviračiai treniruokliai yra priskiriami kardio arba aerobiniams treniruokliams.
Aerobinis pajėgumas ir ištvermė
Minant dviratį net 20 - 30 proc. padidėja aerobinis organizmo pajėgumas. Kiekvieną minutę, kai žmogaus kūnas patiria fizinius krūvius, į organizmą paimamas tam tikras deguonies kiekis. Dviračiai treniruokliai leidžia sureguliuoti šį procesą: kojų, pilvo raumenys optimaliai aprūpinami deguonimi, todėl jau po pusmečio reguliarių treniruočių galėsite pasigirti padidėjusia ištverme.
Širdies ir kraujagyslių sveikata
Pagal oficialius statistikos duomenis, Lietuvoje ypač didelė dalis žmonių miršta dėl širdies bei kraujagyslių ligų. Įvairūs vienos svarbiausių žmogaus sistemų veiklos sutrikimai ir ligos gali atsirasti nuo daug ko, tačiau labiausiai tam neigiamą įtaką daro alkoholis, rūkymas, netinkama mityba, cholesterolis, mažas fizinis aktyvumas. Atliekant treniruotes ant dviračio-treniruoklio galima sumažinti tokių sveikatos problemų riziką. Kiekvieną minutę minant šį treniruoklį stiprėja širdies raumuo, palaikomas normalus kraujo išnešiojimas kraujagyslėmis po visą kūną. Sportas ant dviračio treniruoklio yra puiki kardio treniruotė. Nemažai žmonių šiandien skundžiasi padažnėjusiu pulsu ar kraujo spaudimu. Tai normalizuoti irgi galima su dviračių treniruoklių pagalba. Toks sportas, kaip bėgimas, slidinėjimas, važiavimas riedučiais labai apkrauna širdį, o štai dviratis - kur kas mažiau.
Taip pat skaitykite: Vairavimo automatine pavarų dėže gidas
Kova su nutukimu
Kita problema, su kuria susiduria šiuolaikinis žmogus, tai - nutukimas. Padidėjęs kūno svoris labai dažnai siejasi su širdies, kraujagyslių veiklos sutrikimais, virškinimo problemomis, ar tokiomis greutinėmis ligomis, kaip diabetas. Kovoje su viršsvoriu vienais iš lyderių taip pat yra dviračiai-treniruokliai. Jei žmogus pasirenka minti dviratį apie pusvalandį gana sparčiu tempu, jam pavyksta sudeginti net 350 kcal. Žinoma, pradedantiesiems užsigriebti tokių tikslų nepatariama, nes nepripratęs kūnas tik labiau žalojamas.
Sąnarių apsauga
Net ir paprasčiausi dviračiai treniruokliai tolygiai paskirsto krūvius, tad žmogaus keliai per daug neapkraunami, nedyla kelio sąnarys, mažėja rizika, kad bus patempta galūnė. Treniruočių metu svoriai paskirstomi po visą organizmą, labiausiai apkraunant kojų, sėdmenų bei pilvo srities raumenis.
Papildomos funkcijos
Šiuo metu parduodami dviračiai treniruokliai turi elektroninius monitorius, kurie įmontuoti tarp treniruoklio rankenų: tai labai patogu, nes, kol žmogus mina, priešais jis gali matyti savo širdies pulsą, kraujospūdį, laikas nuo laiko keisti mynimo intensyvumą ir pan. Taigi, jei ir yra puikus būdas lietingą dieną sportuoti važiuojant dviračiu - tai dviračiai treniruokliai. Visi jie padės ne tik pagerinti savijautą, svarbių vidaus organų veiklą, bet ir padės sulieknėti.
Kada verta traukti dviratį į gatves?
Sporto treneris Kęstutis Steponavičius teigia, kad kai tik atšyla orai - dažniausiai pavasario pradžioje, - dviratininkų neįmanoma išvengti. Tikriausiai tokiu metu ir geriausia planuoti dviratį traukti iš garažo ar sandėliuko. Mūsų šalyje dviratininkų sezonas tęsiasi ne vieną mėnesį, o laikotarpis kasmet vis ilgėja. Nors susidomėjimas šia transporto priemone sparčiai auga, negalime lygiuotis į Šiaurės šalis ar Liuksemburgą, Olandiją, Belgiją. Ten dviračių infrastruktūra ir pati kultūra yra stipriai išplėtota. Vaikai jais važiuoja į mokyklą, studentai - į paskaitas, suaugusieji - į darbą, parduotuvę. Esu įsitikinęs, jei Lietuvoje atsirastų daugiau saugių takų mieste ar už miesto, galėtume kalbėti ne tik apie sveiką gyvenseną, bet ir profesionalų dviračių sportą. Galbūt net dviračių sporto lenktynės taptų savaitgalio pramoga.
Fizinė nauda organizmui
Mėgstantieji važinėti dviračiu sako, kad tai gerai „pravėdina smegenis“. Visų pirma tai naudinga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Tuo metu, kai mes miname pedalus, širdies raumuo susitraukia intensyviau. Tokiu būdu treniruojame jį, didiname ištvermę. Taip pat sustiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, gerėja kvėpavimo sistemos veikla. Tai puikus būdas, ypač pavasarį, grūdintis ir stiprinti imunitetą. Važiavimas dviračiu tikrai padeda ir stresą valdyti. Įrodyta, kad streso hormonas gali būti slopinamas tik fiziniu krūviu, todėl pasivažinėję dažniausiai jausitės ne tik fiziškai energingesni, bet ir emociškai stabilesni.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie vilkiko vairavimą
Kiek rekomenduojama minti pedalus?
Priklauso, koks jūsų tikslas. Bet gerai sveikatai palaikyti pakanka važiuoti bent tris kartus per savaitę po pusvalandį. Tai reikia daryti tokiu tempu, kad pulsas padažnėtų perpus. Pradedantiesiems per pusvalandį rekomenduojama nuvažiuoti šešis dešimt kilometrų.
Dažniausios dviratį vairuojančiųjų klaidos
Pati pirma klaida, kuri matoma tik užmetus akį, - netinkamas dviračio pasirinkimas. Galbūt dėl neišmanymo, gal dėl kitų priežasčių, bet dauguma išsirenka tokį, kuris ne tik, kad nepadės sveikatai, bet gali tiek pat ją sugadinti. Žmonės tikriausiai mažiau pagalvoja apie konstrukciją ir daugiau dėmesio skiria išvaizdai. Dar viena mėgėjų dažnai daromų klaidų - pramyniau penkis šimtus ar tūkstantį kilometrų ir galiu startuoti varžybose. Nežinau, iš kur atsirado tokie skaičiai, bet jie tikrai nėra rodiklis, kad galima tai daryti. Priešingai, startui reikalingas nuolatinis treniravimasis. Jeigu žmogus per du mėnesius nuvažiuoja tūkstantį kilometrų ir galvoja, kad yra pasiruošęs rungtis kartu su profesionalais, tai tikrai taip nėra.
Smagu, kad žmonės kimba entuziastingai važinėtis, bet jei šiemet iki pirmojo važiavimo mažai judėjote, nepulkite iš karto minti didelių atstumų. Važinėjimo laiką reikėtų didinti po truputį, o jeigu pasirinkote ilgą atstumą, nepamirškite pailsėti. Priešingu atveju, rezultatas bus ne toks, kokio tikitės. Mažų mažiausiai turbūt galėtumėte tikėtis persitempimo, raumenų skausmų, o tai ilgainiui gali lemti ir rimtesnes problemas. Netinkamai minant dviratį vyresnio amžiaus žmonėms ilgainiui gali atsirasti venų varikozė. Nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus ar sporto trenerius, jie padės jums suprasti, ką darote ne taip ir kaip to išvengti.
Kaip pasirinkti tinkamą dviratį?
Pasirinktas dviratis turi atitikti jūsų ūgį, nes netinkama transporto priemone važiuojantis žmogus greičiau pavargsta, labiau įsitempia raumenys. Yra kelių tipų priemonės, bet vėlgi, tai priklauso nuo to, koks jūsų tikslas. Pavyzdžiui, universalieji dviračiai skirti važinėti vidutinio sudėtingumo sąlygomis, jais tinka važiuoti tiek įprasto kraštovaizdžio keliais, tiek miško takais ir kalvotomis vietovėmis. Universaliu dviračiu patogu važiuoti kietu gruntu, pavyzdžiui, asfaltu, skalda, arba įprastais miško takais. Šio tipo dviračio ratai yra didesni, ir tai svarbiausias jo privalumas. Be to, jo padangos yra siauresnės, o tai suteikia pranašumo važiuojant kietesniu gruntu. Tokius dviračius renkasi daugumą mėgėjų. Žinoma, yra ir plento dviračiai - jie skirti važiuoti asfaltuotu keliu, tinka tiems, kurie linksta profesionalumo link. Be jau paminėtų tipų, išskirčiau dviračius moterims - jų rėmas žemesnis, skiriasi geometrija, svoris, sudedamosios dalys. Išbandydami naują dviratį, turite jaustis patogiai, jūsų sėdėsena neturėtų būti „L“ raidės formos, kitaip kentės stuburas. Naują priemonę geriausia pirkti specializuotoje parduotuvėje, kur galėsite pasikonsultuoti su specialistu. Jei rinksitės naudotą, teks pasikliauti intuicija.
Taisyklės idealiam važiavimui dviračiu
Tai būtų paprasti patarimai, tinkantys ne tik dviračių entuziastams: jei pavargote, trumpam sustokite. Keliaudami dviračiu negerkite vyno, nerūkykite, nevalgykite mėsos, gerai įvertinkite jėgas, nevažiuokite dideliu greičiu, ypač pirmomis kelionės valandomis. Šiandieniams dviratininkams dar patarčiau laikytis kelių eismo taisyklių, pagarbiai elgtis su kitais eismo dalyviais. Gatvėse nedarykite staigių manevrų, prieš sukdami rodykite posūkį. Tamsiu paros metu nepamirškite žibintų, drabužių su atšvaitais. Nesivažinėkite su ausinuku - dviratininkas turi ne tik matyti, bet ir girdėti jį supančią aplinką. Nekalbėkite mobiliuoju telefonu, netgi turėdami laisvų rankų įrangą.
Taip pat skaitykite: Saugus vairavimas atbuline eiga
Kalnų dviračių sportas
Važinėjimas kalnų dviračiais yra ne tik jaudinanti veikla lauke. Tai fizinio krūvio, protinio susikaupimo ir pasinėrimo į gamtą derinys, suteikiantis daug naudos sveikatai. Kalnų dviračių sportas gali būti labai svarbus visapusiškai sveikatingumui - nuo širdies ir kraujagyslių sveikatos stiprinimo iki psichinės gerovės gerinimo.
Širdies ir kraujagyslių stiprinimas
Kalnų dviračių sportas iš esmės yra intensyvi širdies ir kraujagyslių mankšta. Įvairios vietovės - nuo pakilimų į kalnus iki greitų nusileidimų - užtikrina, kad širdies susitraukimų dažnis ilgą laiką išlieka padidėjęs.
Raumenų treniruotė
Skirtingai nuo įprasto važinėjimo dviračiu lygiomis vietovėmis, važiuojant kalnų dviračiu vienu metu dirba kelios raumenų grupės. Būtinybė įveikti nelygius kelius ir nelygius paviršius užtikrina, kad dviratininkai įdarbina kojas, rankas, nugarą ir šerdį. Dėl to tai yra veiksminga treniruotė svoriui mažinti ir reguliuoti.
Lankstumas ir koordinacija
Važiuojant per akmenis, šaknis ir įvairias vietoves, dviratininkas turi dažnai koreguoti savo kūno padėtį. Šis nuolatinis judėjimas didina lankstumą.
Streso mažinimas ir endorfinų išsiskyrimas
Fizinio krūvio ir buvimo gamtoje derinys stipriai mažina stresą. Kaip ir bet kokia intensyvi fizinė veikla, važiavimas kalnų dviračiais skatina endorfinų - natūralių organizmo nuskausminamųjų - išsiskyrimą.
Bendruomeniškumas ir ryšys su gamta
Važinėjimas kalnų dviračiais dažnai pasižymi bendruomeniškumo aspektu. Nesvarbu, ar priklausote vietinei jojimo grupei, ar dažnai dalyvaujate grupiniuose renginiuose, ši sporto šaka suteikia galimybių užmegzti ryšius su bendraminčiais. Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje daugelis iš mūsų didelę dienos dalį praleidžiame uždarose patalpose, prilipę prie ekranų. Važinėjimas kalnų dviračiais suteikia galimybę pabėgti, atkurti ryšį su gamta.
Geresnis miegas
Reguliari fizinė veikla, pavyzdžiui, važinėjimas kalnų dviračiais, gali skatinti geresnį miegą. Fizinis krūvis padeda greičiau užmigti ir patirti gilesnį, ramesnį miegą.
Kalnų dviračių sportas, kuriame dera intensyvi fizinė veikla ir tyrinėjimas gamtoje, yra holistinis požiūris į sveikatą ir gerą savijautą. Nesvarbu, ar esate patyręs dviratininkas, ar pirmą kartą ketinate užšokti ant kalnų dviračio, kelias į gerą savijautą gali būti tik vienas takas.
Dviratis kaip transporto priemonė
Atėjus vasaros šilumai, miestų ir miestelių gatves užplūsta dviratininkai. Vis dažniau važiuojame dviračiais ne tik sportuodami arba tiesiog savo malonumui, pramogai - dviratis tampa labai praktiška, aplinką tausojančia susisiekimo priemone. Dviratis nekelia triukšmo, neteršia aplinkos išmetamosiomis dujomis ir nereikalauja daug erdvės, taupo mūsų pinigus. Tai yra greičiausia transporto priemonė mieste, nes dviračiu daug kur galima nuvažiuoti greičiau negu lengvuoju automobiliu ar viešuoju transportu, juk dviratininkui nebaisios nei automobilių spūstys, nei prasti keliai, dviračiui daug lengviau negu automobiliui rasti vietą namie ar aikštelę mieste.
Pastaraisiais metais važinėjimas dviračiu labai populiarėja - vis dažniau dviračiais važiuojama į darbą, mokymo įstaigą, parduotuvę, svečius ar sodą. Vilniaus, Kauno ir kitų miestų gyventojai ypač pamėgo dalijimosi dviračiais paslaugas. Lietuvos miestai dalyvauja „Europos dviračių iššūkyje“, organizuojami dviračių paradai, varžybos, vis labiau populiarėja dviračių žygiai bei dviračių turizmas. Tam įtakos turėjo ir valdžios pastangos: pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skiriama alternatyvaus aplinkos neteršiančio transporto (dviračių, velomobilių ir kt.) propagavimui, nutiesta arba nužymėta daug dviračių trasų, esami dviračių takai sparčiai atnaujinami, dažnai lankomose miesto erdvėse, netoli dviračių takų, šalia įėjimų į pastatus įrengta nemažai dviračių stovėjimo aikštelių, dviračių stovų, savivaldybės ir toliau planuoja dviračių takų plėtrą. Labai svarbu, kad prie darboviečių, mokymo įstaigų būtų įrengtos dviračių stovėjimo aikštelės - tai skatina važinėti dviračiais ir privačių kompanijų, ir valstybinių įstaigų darbuotojus, studentus.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 25 proc. visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 2 km, 50 proc. - mažesniu nei 5 km, o 75 proc. - mažesniu nei 7 km atstumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima per 8-30 min. įveikti dviračiu arba per 20-60 min. pėsčiomis.
Važiavimo dviračiu nauda organizmui
Važiavimo dviračiu nauda organizmui neginčijama. Juk tai puikus būdas laikytis sveikesnio gyvenimo rekomendacijų ir įtraukti fizinius pratimus į kasdienį gyvenimą! Važiavimo dviračiu mėgėjas niekada nepasakys, kad neturi laiko fiziniam aktyvumui. Važinėjimas dviračiu gerina mūsų sveikatą ir fizinę būklę, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, priklausomybės nuo vaistų, diabeto, per didelio cholesterolio kiekio kraujyje.
Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys, vyksta intensyvi medžiagų apykaita, kepenys greičiau šalina nereikalingas medžiagas. Minantis pedalus žmogus išgeria daugiau vandens, tad intensyviau valosi organizmas. Per dieną dviračiu reiktų važinėti apie dvi valandas ir rinktis ne stovintį treniruoklių salėje dviratį, o paprastą ir kuo dažniau laiką leisti gamtoje. Žmonių, reguliariai važinėjančių dviračiu (ne mažiau kaip 3 val. per savaitę, 36 savaites per metus), santykinė visų mirčių rizika sudaro 0,72 (t. y. 28 proc. mažesnė nei važinėjančių automobiliais).
Be to, mindami dviračių pedalus ugdome savo balanso pojūtį, koordinaciją bei ištvermę. Važinėjimas dviračiu, kaip ir bėgiojimas, vaikščiojimas pėsčiomis, užgrūdina ir sustiprina organizmą. Ypač imuninę sistemą grūdina važiavimas dviračiu įvairiu oru. Skeptikams, manantiems, kad mūsų klimatas nepalankus dviračiams, norime pasakyti, kad dviračiu įmanoma važiuoti bet kokiomis oro sąlygomis, tik reikia tinkamai apsirengti: smulkaus ar trumpo lietučio metu užtenka striukės, o smarkiai lyjant prireiks neperšlampamo apsiausto ir kelnių, taip pat batų apsaugos. Karštomis dienomis kūną vėsina vėjelis, kylantis važiuojant.
Kova su antsvoriu ir nutukimu
Važinėjimas dviračiu padeda išvengti antsvorio ir nutukimo. Tyrimai parodė, kad mūsų šalyje nutukimo problemų turi apie 19 proc. gyventojų, daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorio. Antsvoris ir nutukimas ženkliai didina lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip diabeto, širdies ir kraujagyslių susirgimų, tam tikrų rūšių vėžio, riziką. Nutukusieji neretai turi ir psichologinių problemų. Viena iš pagrindinių antsvorio ir nutukimo epidemijos priežasčių yra fizinio aktyvumo mažėjimas. Žmonėms, turintiems antsvorio problemų, patartina rinktis dviratį. Jis ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas (važiuojant dviračiu per 30 min. sudeginama 350 kcal.), bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris. Svarbu tai, kad važiavimas dviračiu nėra toks žalingas sąnariams kaip, pavyzdžiui, bėgimas. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems didelį antsvorį. Važiuojant dviračiu mažesnis fizinis krūvis tenka ne tik sąnariams, bet ir visam organizmui.
Nauda psichinei ir emocinei sveikatai
Važiavimas dviračiu tinkamas žmonėms, kenčiantiems nuo streso, įtampos, nerimo. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, graži aplinka - atsikratyti blogų minčių, atsipalaiduoti. Įrodyta, kad streso hormonas, kurį gamina žmogaus organizmas, gali būti slopinamas tik fiziniu krūviu, todėl pasivažinėję dviračiu jausitės ne tik fiziškai energingesni, bet ir emociškai stabilesni.
Tinkamumas įvairioms amžiaus grupėms
Dviračių sportui nėra jokių amžiaus ribų. Šią transporto priemonę jau seniai pamėgo garbaus amžiaus žmonės ir dažnai renkasi kaip pigesnį susisiekimo būdą vykdami į svečius, parduotuvę ar sodą. Vieni didžiausių dviračių entuziastų yra vaikai. Jie mielai ant dviračio leidžia laisvalaikį, dalyvauja įvairiose dviračių lenktynėse, varžybose, konkursuose.
Mažiau užterštas oras ir triukšmas
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2016 m. užregistruota daugiau kaip 1,5 mln. kelių transporto priemonių, kurios išmeta į aplinkos orą didžiulius kiekius sveikatai kenksmingų ir šiltnamio efektą sukeliančių teršalų, tokių kaip kietosios dalelės, azoto oksidai, sieros oksidai, anglies dioksidas, angliavandeniliai ir kt. Nauji PSO duomenys rodo, kad 9 iš 10 žmonių kvėpuoja užterštu oru. PSO savo pranešime apie oro užterštumo sukeliamų ligų naštą paskelbė naujus duomenis: 2016 m. dėl oro taršos pasaulyje mirė apie 7 mln. žmonių, PSO Europos regione - 556 tūkst. žmonių. Didėjant automobilių skaičiui, vis daugiau sunaudojant degalų, didėja aplinkos tarša. Kelių transporto teršalų emisijos sudaro didžiąją dalį miestų aplinkos oro taršos: miestuose apie 40 proc. pavojingų oro teršalų išmeta automobiliai, kai kuriais duomenimis - net iki 80 proc. Kuo daugiau žmonių mieste važinės dviračiu, tuo švaresniu oru kvėpuosime.
Daugiau kaip pusė Europos miestų gyventojų gyvena triukšmingoje aplinkoje. Triukšmas turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai bei gyvenamosios ir poilsio aplinkos kokybei. Nuolatinis eismo triukšmas ne tik sukelia susierzinimą, kenkia klausai, dirgina ar trikdo miegą, bet gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas, sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi. PSO duomenimis, dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Dviračių transportas sumažina triukšmą miestuose.
Ekonominė nauda
Dviratis kainuoja tik 2-3 proc. automobilio kainos, jam nereikia degalų, draudimo, jo eksploatavimo išlaidos minimalios, o statymas nieko nekainuoja. O jeigu važiavimas dviračiu po darbo į namus prilygsta treniruotei sporto salėje, tai po sunkios darbo dienos nebus būtinybės skubėti į sporto salę. Vadinasi, ne tik nereikės mokėti už treniruotes, bet ir atsiras daugiau laisvo laiko.
Važiuokime dviračiais atsakingai
Dviračių vairuotojai yra visateisiai eismo dalyviai ir turi laikytis Kelių eismo taisyklių. Be to, labai svarbus visų eismo dalyvių - vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų - tarpusavio supratimas ir tolerancija. Turėtume nepamiršti, kad dviratės transporto priemonės yra itin pažeidžiamos susidūrimo su motorine transporto priemone atveju, važiuojant dviračiu galima pargriūti, todėl labai svarbi dviračių vairuotojų apsauga.
Saugumo priemonės
Nors Kelių eismo taisyklės numato, kad dviratininko apsauginiai šalmai privalomi tik nepilnamečiams, juos rekomenduojame segėti visiems dviračių vairuotojams. Apsauginiai dviratininkų šalmai yra iškloti storu polistireno sluoksniu, kuris sugeria smūgio jėgą ir gali sušvelninti avarijos pasekmes, ypač susijusias su galvos traumomis. Kad eismas būtų saugus, svarbu laiku pastebėti kitus eismo dalyvius. Dviratininkams taip pat labai svarbu būti pastebimiems, ypač naktį. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu.
Amžiaus apribojimai ir taisyklės
Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.
Draudimai dviračių vairuotojams
Dviračių vairuotojams draudžiama:
- važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
- vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- būti velkamiems kitų transporto priemonių;
- vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
- važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
- kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
Patarimai pradedantiesiems
Jeigu nusprendėte pradėti važinėti dviračiu - puiku. Pasirinkite dviratį, kuris atitinka jūsų ūgį, nes važiuojant netinkama transporto priemone greičiau pavargstama, per daug įsitempia raumenys. Jeigu iki pirmojo važiavimo dviračiu mažai judėjote, nepulkite iš karto važiuoti didelių atstumų. Važiavimo dviračiu laiką reikėtų didinti palaipsniui, o jeigu pasirinkote važiuoti ilgą atstumą, nepamirškite sustoti pailsėti.
Važinėtis dviračiu nerekomenduojama sergantiems tromboflebitu, venų išsiplėtimu (varikoze), jei skauda stuburą, juosmenį ar kaklą. Minant dviračio pedalus ne visada atsipalaiduojama ir dalis darbo atliekama su statine įtampa. Taigi, važinėti dviračiais gali beveik visi.
tags: #vaziavimas #dviraciu #treniruokliu