Kelių sankryžos yra neatsiejama kelių infrastruktūros dalis, tačiau kartu ir viena potencialiai pavojingiausių vietų eismo dalyviams. Čia susikerta skirtingų krypčių transporto srautai, pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas, todėl itin svarbu gerai išmanyti Kelių eismo taisykles (KET), reglamentuojančias elgesį sankryžose, ir ugdyti saugaus vairavimo įgūdžius. Nuo gebėjimo teisingai įvertinti situaciją, pasirinkti saugų greitį ir laiku parodyti ketinimus priklauso ne tik eismo sklandumas, bet ir visų eismo dalyvių sveikata bei gyvybė.
Kas yra Kelių Sankryža?
Pagal Kelių eismo taisykles, sankryža - tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Svarbu paminėti, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia teritorijas (kiemus, stovėjimo aikšteles, įmones ir pan.) ar įvažiuojama į kelią iš jų, taip pat vietos, kur kertasi ar jungiasi dviračių takai, pėsčiųjų takai, šaligatviai bei lauko ar miško keliai (neįrengti transporto priemonių eismui). Sankryžos yra esminiai transporto tinklo mazgai, leidžiantys keisti važiavimo kryptį, tačiau kartu jos yra ir didesnės rizikos zonos dėl galimų konfliktų tarp skirtingų trajektorijų eismo dalyvių.
Sankryžų Tipai ir Jų Atpažinimas
Norint saugiai važiuoti per sankryžas, pirmiausia reikia gebėti jas atpažinti ir nustatyti jų tipą, nes nuo to priklauso taikomos važiavimo pirmenybės taisyklės. Pagrindiniai sankryžų tipai yra lygiareikšmės, nelygiareikšmės, reguliuojamos ir žiedinės.
Lygiareikšmės Sankryžos
Lygiareikšmė sankryža - tai sankryža, kurioje kertasi keliai, turintys vienodą statusą eismo pirmenybės atžvilgiu. Tokiose sankryžose nėra įrengta pirmumo ženklų („Pagrindinis kelias“, „Duoti kelią“, „Stop“), šviesoforų ar reguliuotojo. Atpažinti lygiareikšmę sankryžą galima būtent pagal šių eismo reguliavimo priemonių nebuvimą. Lygiareikšmės sankryžos dažniausiai jungia mažo eismo intensyvumo kelius, kuriuose transporto srautai yra palyginti vienodi.
Pagrindinė taisyklė lygiareikšmėse sankryžose yra dešinės rankos taisyklė. KET nurodo: „Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.“ Tai reiškia, kad artėdamas prie tokios sankryžos, vairuotojas turi įvertinti situaciją iš dešinės pusės ir praleisti visas transporto priemones, kurios artėja iš dešinės, nesvarbu, kuria kryptimi jos planuoja važiuoti (tiesiai, į kairę ar į dešinę). Ši taisyklė yra fundamentalus eismo organizavimo principas nesant kitų nurodymų.
Taip pat skaitykite: Vairavimo automatine pavarų dėže gidas
Svarbu atsiminti, kad dešinės rankos taisyklė galioja visoms transporto priemonėms, įskaitant dviratininkus ir mopedų vairuotojus, jei jie važiuoja važiuojamąja dalimi. Tačiau tramvajus lygiareikšmėje sankryžoje turi pirmenybę prieš kitas transporto priemones nepriklausomai nuo jo važiavimo krypties. Vairuotojas, sukantis į kairę ar apsisukantis lygiareikšmėje sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, bet ir toms transporto priemonėms, kurios važiuoja tiesiai arba suka į dešinę iš priešingos krypties.
Nors ši taisyklė atrodo paprasta, praktikoje ji dažnai sukelia nesusipratimų, ypač sudėtingesnės konfigūracijos sankryžose arba esant blogam matomumui. Todėl artėjant prie bet kokios sankryžos, kurios statusas neaiškus, reikėtų elgtis itin atsargiai ir vadovautis principu „jei abejoji - duok kelią“.
Nelygiareikšmės Sankryžos
Nelygiareikšmė sankryža - tai sankryža, kurioje vienas iš kertamų kelių yra pagrindinis, o kitas (ar kiti) - šalutinis. Važiavimo pirmenybė tokioje sankryžoje yra aiškiai apibrėžta kelio ženklais.
Pagrindinį kelią žymi ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Šalutinį kelią žymi ženklai Nr. 203 „Duoti kelią“ arba Nr. 204 „Stop“. Prieš sankryžą taip pat gali būti įrengtas ženklas Nr. 202 „Pagrindinio kelio pabaiga“ arba ženklas Nr. 107 „Sankryža su šalutiniu keliu“ (kuris įspėja važiuojančius pagrindiniu keliu apie artėjančią sankryžą).
Pagrindinė taisyklė nelygiareikšmėse sankryžose: „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.“ Tai reiškia, kad transporto priemonės, važiuojančios pagrindiniu keliu, turi absoliučią pirmenybę prieš tas, kurios artėja šalutiniu keliu, nepriklausomai nuo jų tolesnės važiavimo krypties sankryžoje.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie vilkiko vairavimą
Jei pagrindinis kelias sankryžoje keičia kryptį, tai nurodoma papildoma lentele Nr. 801 „Pagrindinio kelio kryptis“. Tokiu atveju vairuotojai, važiuojantys pagrindiniu keliu, turi pirmenybę vieni kitų atžvilgiu pagal dešinės rankos taisyklę (jei jų trajektorijos kertasi važiuojant pagrindiniu keliu). Analogiškai, vairuotojai, važiuojantys šalutiniu keliu, turi duoti kelią visiems, važiuojantiems pagrindiniu keliu, o tarpusavyje (jei abu yra šalutiniuose keliuose) vadovaujasi dešinės rankos taisykle. Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, tos pačios reikšmės keliu (pagrindiniu/šalutiniu), važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Tai reiškia, jog vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms iš dešinės pusės.
Ženklas „Duoti kelią“ įpareigoja vairuotoją sulėtinti greitį arba sustoti, jei tai būtina, kad praleistų pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Ženklas „Stop“ įpareigoja vairuotoją privalomai sustoti prie „Stop“ linijos (o jei jos nėra - prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą) ir įsitikinti, kad kelias laisvas, tik tada tęsti važiavimą. Sustoti privaloma net ir tuo atveju, jei akivaizdžiai nėra jokio eismo pagrindiniame kelyje. Šis reikalavimas skirtas užtikrinti, kad vairuotojas atidžiai įvertintų situaciją prieš įvažiuodamas į potencialiai pavojingą zoną. Svarbu! Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu!
Reguliuojamos Sankryžos
Reguliuojama sankryža - tai sankryža, kurioje eismas valdomas šviesoforais arba reguliuotojo signalais. Šios priemonės turi aukščiausią prioritetą nustatant važiavimo tvarką. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai.
Pagrindinis principas: jei sankryža reguliuojama šviesoforu ar reguliuotoju, kelio ženklų („Pagrindinis kelias“, „Duoti kelią“, „Stop“) reikalavimai negalioja. Vairuotojai privalo vadovautis tik šviesoforo ar reguliuotojo signalais.
Šviesoforo signalai:
Taip pat skaitykite: Saugus vairavimas atbuline eiga
- Žalias signalas: Leidžia važiuoti. Tačiau sukdamas į kairę ar apsisukdamas vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kertantiems jo važiavimo krypties kelią. Sukdamas į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, kertantiems jo važiavimo krypties kelią.
- Žalias mirksintis signalas: Leidžia važiuoti, bet informuoja, kad netrukus įsijungs geltonas signalas.
- Geltonas signalas: Draudžia važiuoti, išskyrus atvejus, kai vairuotojas nebegali saugiai sustoti prieš sankryžą (pvz., dėl staigaus stabdymo sukeltų pavojingų situacijų). Signalas įspėja apie signalų pasikeitimą.
- Raudonas signalas: Draudžia važiuoti.
- Raudonas ir geltonas signalai kartu: Draudžia važiuoti ir informuoja, kad netrukus įsijungs žalias signalas.
- Žalias rodyklės formos signalas papildomoje sekcijoje: Leidžia važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi, degant pagrindiniam raudonam ar geltonam signalui. Tačiau įvažiuodamas į sankryžą šia kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią visoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, judantiems iš kitų krypčių pagal jiems leidžiamą signalą.
- Juodos kontūrinės rodyklės žaliame ar raudoname signale: Nurodo leidžiamas arba draudžiamas važiavimo kryptis.
- Geltonas mirksintis signalas: Leidžia važiuoti, tačiau informuoja, kad sankryža yra nereguliuojama (šviesoforas išjungtas arba sugedęs). Tokiu atveju vairuotojai privalo vadovautis sankryžoje esančiais pirmumo ženklais, o jei jų nėra - dešinės rankos taisykle (lygiareikšmė sankryža).
Reguliuotojo signalai turi aukščiausią prioritetą prieš šviesoforus ir kelio ženklus. Vairuotojai privalo vykdyti reguliuotojo nurodymus, net jei jie prieštarauja šviesoforo signalams ar kelio ženklams. Pagrindiniai reguliuotojo signalai:
- Rankos ištiestos į šalis arba nuleistos: Draudžiama važiuoti iš krūtinės ir nugaros pusės. Leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę iš šonų.
- Dešinė ranka ištiesta į priekį: Draudžiama važiuoti iš nugaros pusės ir iš dešiniojo šono. Leidžiama važiuoti tiesiai iš kairiojo šono. Leidžiama važiuoti į dešinę iš krūtinės pusės. Visoms transporto priemonėms, kurios sukdamos į kairę atsidurtų reguliuotojui už nugaros, važiuoti draudžiama.
- Ranka pakelta aukštyn: Dėmesio signalas, atitinkantis geltoną šviesoforo signalą. Visiems eismo dalyviams draudžiama judėti, išskyrus tuos, kurie nebegali saugiai sustoti.
Reguliuotojas gali duoti ir kitus suprantamus signalus (pvz., mostelėti ranka, nurodydamas važiuoti). Vairuotojai privalo atidžiai stebėti reguliuotoją ir vykdyti jo nurodymus.
Žiedinės Sankryžos
Žiedinė sankryža - tai specifinio tipo sankryža, pažymėta kelio ženklu Nr. 415 „Žiedinė sankryža“. Šio ženklo reikalavimas - važiuoti ratu prieš laikrodžio rodyklę.
Važiavimo pirmenybė žiedinėse sankryžose dažniausiai nustatoma papildomais pirmumo ženklais („Duoti kelią“ arba „Stop“), įrengtais prieš įvažiavimą į žiedą. Tokiu atveju žiedu važiuojančios transporto priemonės turi pirmenybę prieš įvažiuojančias. Tai yra labiausiai paplitęs ir saugiausiu laikomas žiedinių sankryžų organizavimo būdas Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių.
Tačiau jei prieš įvažiavimą į žiedinę sankryžą nėra jokių pirmumo ženklų, formaliai ji turėtų būti laikoma lygiareikšme sankryža, kurioje galiotų dešinės rankos taisyklė (t.y., įvažiuojantis turėtų pirmenybę prieš važiuojantį ratu iš kairės). Vis dėlto, tokios situacijos yra labai retos ir potencialiai painios, todėl vairuotojai turėtų būti itin atidūs ir, esant abejonei, duoti kelią žiedu jau važiuojančioms transporto priemonėms.
Svarbūs aspektai važiuojant žiedine sankryža:
- Įvažiavimas: Prieš įvažiuojant į žiedą (jei yra ženklas „Duoti kelią“), būtina praleisti transporto priemones, važiuojančias žiedu. Įvažiuojant į žiedą, dešiniojo posūkio signalo rodyti nereikia (nes važiavimo kryptis yra privaloma).
- Eismo juostos pasirinkimas: Jei žiedinė sankryža turi kelias eismo juostas, juostą reikėtų rinktis pagal planuojamą išvažiavimą. Paprastai, jei planuojama išvažiuoti pirmuoju išvažiavimu, reikėtų rinktis dešiniąją juostą. Jei planuojama važiuoti tiesiai (pvz., antruoju išvažiavimu) arba į kairę (tolimesniais išvažiavimais), galima rinktis kairiąją (ar vidurinę) juostą, tačiau tai priklauso nuo konkrečios sankryžos ženklinimo ir dydžio. Svarbiausia - persirikiuoti į reikiamą juostą prieš įvažiuojant į žiedą arba pačiame žiede, netrukdant kitiems eismo dalyviams.
- Važiavimas žiedu: Važiuojant žiedu, laikytis pasirinktos eismo juostos. Persirikiuojant žiede, būtina rodyti posūkio signalą ir duoti kelią gretimoje juostoje važiuojančioms transporto priemonėms.
- Išvažiavimas: Prieš išvažiuojant iš žiedinės sankryžos, būtina laiku įjungti dešinįjį posūkio signalą ir persirikiuoti į kraštinę dešinę juostą (jei važiuojama ne iš jos). Išvažiuoti iš žiedo paprastai leidžiama tik iš kraštinės dešinės juostos, nebent kelio ženklai ar ženklinimas nurodo kitaip.
Žiedinės sankryžos yra laikomos saugesnėmis nei tradicinės sankryžos, nes jose sumažėja potencialių susidūrimo taškų, ypač pavojingų kairiųjų posūkių, o eismo greitis paprastai būna mažesnis. Tačiau jos reikalauja iš vairuotojų gero situacijos suvokimo ir gebėjimo laiku parodyti ketinimus. Ne retai būsimieji vairuotojai jaučia baimę važiuoti per žiedines sankryžas, tačiau ši baimė yra visiškai nepagrįsta. Lyginant su keturšalėmis sankryžomis, žiedinės sankryžos yra saugesnės. Žiedinėse sankryžose nėra kairiojo posūkio manevro ir tikimybės susidurti su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone. Taip pat važiavimo greitis, žiedinėse sankryžose yra nedidelis, todėl net ir įvykus eismo įvykiui, dažniausiai jis būna tik techninis, be skaudžių pasekmių.
Dažniausiai, įvažiavimai į žiedines sankryžas yra pažymėti kelio ženklais Nr. 203 „Duoti kelią“ arba Nr. 204 „Stop“. Tačiau gali būti situacijų, kai įvažiavimas į žiedinę sankryžą yra pažymėtas kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ arba nėra pažymėtas jokiu pirmenybę nurodančiu kelio ženklu. Šiais atvejais, pirmumą turi transporto priemonės įvažiuojančios į žiedinę sankryžą. Kai prieš įvažiavimą į žiedinę sankryžą yra tik kelio ženklas Nr. Įvažiuojant į žiedinę sankryžą svarbu pasirinkti teisingą eismo juostą. Iš pirmos važiuojame į pirmą, iš antros - į antra arba trečią eismo juostą. Posūkio signalai nerodomi įvažiuojant į žiedinę sankryžą, o prieš išvažiuojant iš jos - būtini.
Važiavimo Per Sankryžas Taisyklės ir Manevrai
Nepriklausomai nuo sankryžos tipo, egzistuoja bendrosios taisyklės ir principai, kurių privaloma laikytis atliekant manevrus.
Pasiruošimas Įvažiuoti į Sankryžą
Artėjant prie bet kokios sankryžos, vairuotojas privalo:
- Sumažinti greitį: Pasirinkti tokį greitį, kad galėtų saugiai sustoti, jei reikės duoti kelią, arba laiku ir saugiai atlikti manevrą. Greitis turi būti adekvatus matomumui, kelio dangai, eismo intensyvumui ir sankryžos tipui.
- Atidžiai stebėti aplinką: Įvertinti kelio ženklus, šviesoforo signalus, kelio ženklinimą, kitų transporto priemonių judėjimą, pėsčiųjų ir dviratininkų veiksmus. Būtina skenuoti aplinką visomis kryptimis - ne tik priekyje, bet ir šonuose bei per galinio vaizdo veidrodėlius.
- Pasirinkti tinkamą eismo juostą: Iš anksto persirikiuoti į tą eismo juostą, iš kurios bus atliekamas manevras (sukama į dešinę, važiuojama tiesiai, sukama į kairę ar apsisukama), jei tai nurodyta kelio ženklais ar ženklinimu. Persirikiuoti pačioje sankryžoje paprastai draudžiama.
Posūkio Signalų Naudojimas
Posūkio signalai yra gyvybiškai svarbi komunikacijos priemonė kelyje. Prieš pradedant bet kokį manevrą sankryžoje (sukimą, persirikiavimą), vairuotojas privalo laiku įjungti atitinkamos krypties posūkio signalą. „Laiku“ reiškia pakankamai anksti, kad kiti eismo dalyviai spėtų suprasti vairuotojo ketinimus, bet ne per anksti, kad nesuklaidintų (pvz., jei iki sankryžos yra kitų įvažiavimų). Baigus manevrą, signalą būtina nedelsiant išjungti.
Sukimas į Dešinę
Sukdamas į dešinę, vairuotojas privalo:
- Važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (nebent ženklai ar ženklinimas nurodo kitaip).
- Duoti kelią pėstiesiems ir dviratininkams, kertantiems kelią, į kurį jis suka. Tai itin svarbu, nes pėstieji ir dviratininkai gali judėti lygiagrečiai transporto priemonei ir patekti į „akląją zoną“.
- Jei sankryža reguliuojama ir dega žalias signalas, įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų, kuriems taip pat dega žalias signalas.
- Jei sukama į kelią su specialia juosta maršrutiniam transportui, esančia dešinėje, į ją įvažiuoti draudžiama, nebent tai leidžiama ženklais ar ženklinimu posūkiui atlikti.
Važiavimas Tiesiai
Važiuojant tiesiai per sankryžą, svarbiausia yra laikytis savo eismo juostos ir stebėti kitus eismo dalyvius, ypač tuos, kurie suka į kairę iš priešingos krypties (jie privalo duoti kelią) ir tuos, kurie suka į dešinę iš tos pačios krypties (kad nekliudytų jiems atlikti manevro, jei jie turi pakankamai vietos).
Sukimas į Kairę ir Apsisukimas
Sukimas į kairę yra vienas sudėtingiausių ir pavojingiausių manevrų sankryžoje, nes kertamos priešpriešinio eismo juostos.
Sukdamas į kairę (ar apsisukdamas), vairuotojas privalo:
- Iš anksto užimti kraštinę kairę padėtį važiuojamojoje dalyje, skirtoje važiuoti ta kryptimi (nebent ženklai ar ženklinimas nurodo kitaip). Keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi tai reiškia pasislinkti arčiau kelio ašinės linijos.
- Reguliuojamoje sankryžoje, degant žaliam signalui, įvažiuoti į sankryžą ir sustoti jos centre (arba specialiai pažymėtoje vietoje), kad praleistų iš priekio tiesiai arba į dešinę važiuojančias transporto priemones. Tik įsitikinus, kad kelias laisvas, galima baigti manevrą.
- Nereguliuojamoje sankryžoje (lygiareikšmėje ar nelygiareikšmėje, važiuojant pagrindiniu ar šalutiniu keliu) duoti kelią visoms transporto priemonėms, važiuojančioms iš priekio tiesiai arba į dešinę.
- Visais atvejais sukdamas į kairę ar apsisukdamas vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems ir dviratininkams, kertantiems kelią, į kurį jis suka.
- Baigti manevrą taip, kad atsidurtų reikiamoje eismo juostoje kelyje, į kurį įvažiuoja (paprastai dešinėje, jei yra kelios juostos ta kryptimi, nebent planuojama iškart vėl sukti į kairę ar lenkti).
Apsisukti sankryžoje galima tik ten, kur tai nedraudžiama kelio ženklais ar ženklinimu. Apsisukant reikia laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir sukant į kairę.
Kada Draudžiama Įvažiuoti į Sankryžą?
Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Tačiau sukant į kairę, įvažiuoti į sankryžą ir joje sustoti, praleidžiant priešinga kryptimi atvažiuojančias transporto priemones, nėra draudžiama.
Lygiareikšmės sankryžos ir dešinės rankos taisyklė: Dažnos klaidos ir mitai
Jei vairuotojai vis dar pamena vadinamąją dešinės rankos taisyklę, tai jie sutiks, jog būtent dėl klaidingo jos interpretavimo ar tiesiog pamiršimo įvyksta įvairių incidentų daugiabučių kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, degalinėse ir panašiose vietose, kur nėra jokių pirmumo ženklų. Pagal KET, lygiareikšmėje situacijoje (nebūtinai dviejų kelių sankirtoje), visuomet pirmumo teisę turi eismo dalyvis, esantis iš dešinės. Pasak vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovo Artūro Pakėno, „vairuotojai klaidingai suvokia sankryžas, nes galvoja, kad lygiareikšmė sankryža - tai aiškiai išreikštos gatvės su ženklais ir visa kita. Daugeliu atveju dešinės rankos taisyklę reikia taikyti automobilių stovėjimo aikštelėse, kuriose nėra išskirti pirmumo ženklai. Tiesa, tai negalioja pajudant iš stovėjimo vietos, nes vairuotojai privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti pirmenybę kitiems eismo dalyviams. Tačiau nagrinėjant situacijas, kuriose reikia naudoti dešinės rankos taisyklę, svarbu akcentuoti vieną esminį faktą - ne visoje automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje visuomet galioja dešinės rankos taisyklė. Pagal KET, „iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms“. A. Pakėnas pabrėžia, kad dešinės rankos taisyklę vairuotojai neretai pamiršta ir T formos ar kitose sankryžose. „Tai yra įsišaknijęs mitas, ir vairuotojai įsitikinę, kad važiuojantis tiesiai turi pirmumą.
Lygiareikšmė sankryža pasikeitus aplinkybėms
Štai situacija, kurią 15 min. aprašė vienas Kauno vairuotojas. „Gyvenu Kauno pakraštyje, netoli Mosėdžio ir Rainių gatvės sankryžos. Mosėdžio gatvė yra kiek platesnė, o Rainių gatvė įsikerta į Mosėdžio gatvę suformuodama T formos sankryžą. Ilgą laiką Rainių gatvė nebuvo asfaltuota, tačiau prieš porą metų ją visą išasfaltavo. Kol gatvė nebuvo asfaltuota, visiems vairuotojams klausimų nekildavo: Mosėdžio gatvė - pagrindinė, nes jos danga kieta, Rainių - šalutine, nes jos danga - žvyras. Tačiau išasfaltavus Rainių gatvę, ženklai kelis mėnesius nebuvo pastatyti, o tai reiškia, kad pasikeitė sankryžos eismo tvarka - nepaisant T formos, nepaisant, kad viena gatvė siauresnė, kita kiek platesnė, sankryža tapo lygiareikšmė. Tačiau vairuotojų elgesys nepasikeitė - jie kaip ir anksčiau skriedavo Mosėdžio gatve, net nestabtelėję, nepaisant to, kad dalis jų turėtų sustoti, praleisti Rainių gatve artėjančius automobilius, jei šie jiems yra iš dešinės“ - komentuoja 15 min. skaitytojas pabrėždamas, kad nei sankryžos forma, nei kelių plotis nesuteikia pirmumo - kuris kelias yra pagrindinis, nusako ženklai arba kelio danga.
Lygiareikšmės sankryžos aikštelėse
Lygiareikšmės sankryžos ir taisyklės, susijusios su pirmenybe tokioje sankryžoje, yra svarbūs ir dažnai nepastebimi ar neįvertinami eismo aspektai. Ar tikrai Lietuvoje tokios sankryžos retos? Pažvelkime į labai didelio prekybos centro automobilių stovėjimo aukštelę. Joje be automobilių stovėjimo vietų, yra vidiniai keliai kuriais juda automobiliai. Vieni platesni, kiti siauresni, susikirtimų labai daug. Kiekvienas toks susikirtimas - minisankryža, o jei joje nėra ženklų - lygiareikšmė sankryža. Automobilių stovėjimo aikšteles, kurių vidinių kelių susikirtimuose pastatyti ženklai „Duoti kelią“, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Taigi jei didelėje automobilių aikštelėje kelių susikirtimai nepažymėti atitinkamais ženklais, ieškodami laisvos vietos, pravažiuojate ne vieną lygiareikšmę sankryžą. Kaip mūsų vairuotojai elgiasi tokiose sankryžose? Ogi nemaža dalis jas traktuoja savaip: jei mano kelias platesnis, vadinasi jis pagrindinis, jei važiuoju tiesiai - mano pirmenybė. Bet taip neturi būti, visi vairuotojai tokius susikirtimus turi vertinti vienodai ir kirsti juos kaip lygiareikšmes sankryžas, vadovaudamiesi „dešinės rankos“ taisykle, t.y. praleisti iš dešinės atvažiuojančias transporto priemones.
Persirikiavimas ir pirmenybė
Viskas aišku, jei automobilis rikiuojasi į kitą eismo juostą - jo vairuotojas turi praleisti ta juosta važiuojančius automobilius. KET aiškiai sako: „jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei“. Taigi jokių dviprasmybių nėra, vairuotojas kuris mano, kad turi pirmumo teisę, nes iš kairės juostos sugrįžta į dešinę, klysta. Tačiau reikia įsidėmėti, kad ši taisyklė negalioja automagistralių ir kelių greitėjimo - lėtėjimo juostose, kurios skirtos įvažiuoti į kelią. KET vienareikšmiai sako: „vairuotojas privalo važiuoti greitėjimo - lėtėjimo juosta, įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms“.
#
tags: #vaziavimas #per #lygiareiksme #sankryza