Verkių teniso aikštynas - tai ne tik sporto vieta, bet ir istorijos bei gamtos apsuptas kompleksas. Ši vietovė mena gilią praeitį, siekiančią net XIV amžių, kai čia stovėjo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaras. Vėliau, 1387 m., karalius Jogaila šią teritoriją padovanojo Vilniaus vyskupams.
Istorinė apžvalga: nuo dvaro iki rezidencijos
Iš pradžių dvaro pastatai buvo mediniai, tik su mūriniais rūsiais. XVIII amžiuje, 1782 m., Vilniaus vyskupas J. Masalskis įsigijo Verkių rezidenciją ir pradėjo dvaro komplekso rekonstrukciją. Projektą įgyvendino architektai M. Knafkusas ir L. Stuoka-Gucevičius. 1783 m. buvo pastatytas Sodininko namas su oranžerijomis ir uždaru kiemu.
XIX a. antroje pusėje naujas savininkas - kunigaikštis L. P. Vingenšteinas - atliko visos dvarvietės rekonstrukciją, pastatė parko vartus ir dabartinę tvorą. Po karų apgriauti pastatai buvo restauruoti 1990-2000 metais. Šiandien Verkių dvaro pastatai laikomi vienais vertingiausių klasicizmo laikotarpio pavyzdžių Lietuvoje.
Pastatai stovi medžių apsuptyje ant kalno, kurio papėdėje vingiuoja Neries vingis. Kitoje upės pusėje - prestižinis Valakampių rajonas.
Sodininko namas: nuo televizijos studijos iki atsinaujinančios energetikos ekspozicijos
Žurnalistė D. Juočerytė atskleidė, kad iki šiol pastate veikė ekologinių televizijos laidų ir filmų apie gamtą kūrimo studija. Daugiau nei 20 metų čia buvo kuriamos tokios laidos kaip „Gamta ir mes“, „Žalioji banga“, „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, „DNR“, Ekologiško namo konkursas „Mano namas“, „Pradėk nuo savęs“. Su TV kameros pagalba žiūrovai vedžioti po įstabiausias Lietuvos ir pasaulio gamtines vietas.
Taip pat skaitykite: Laisvalaikio sporto prekės vaikams: patarimai renkantis
Daug metų čia veikė ir Atsinaujinančios energetikos ekspozicija, kurioje būriai moksleivių ir suaugusiųjų pirmąkart pamatė saulės, vėjo ar geoterminės energijos panaudojimo galimybes.
Komplekso struktūra ir galimybės
Šiuo metu kompleksą sudaro:
- 1997 m. restauruotas dviejų aukštų gyvenamasis namas (173,63 kv. m).
- Pietinėje dalyje išlikę didžiosios oranžerijos pamatai (apie 180 kv. m atstatomo ploto).
- Atskiras mažosios oranžerijos pastatas (193,43 kv. m; rekonstrukcija 2007 m.).
NT agentūros „Capital“ brokerė Giedrė Daugirdaitė teigia, kad ši vieta tarsi idilė - gyvendami gamtos apsuptyje, naujakuriai patirtų tikrą ramybę. Ji taip pat pažymėjo, kad ties pastato centru buvo į pietinę pusę orientuota didžioji oranžerija, todėl yra galimybė ją atstatyti ir susikurti nepakartojamą erdvę su apie 6 metrų aukštį siekiančia stiklo kontrukcijų siena.
Sklypas Verkių parko teritorijoje, remiantis istoriniais duomenimis patvirtintas detaliajame plane, siekia 37,8 aro (išpirkta 20 a, likusi dalis - valstybės), privažiavimas - asfaltuotas.
Teniso aikštyno vieta kontekste: sportas ir aktyvus laisvalaikis
Šalia Verkių dvaro komplekso, istoriniame parke, įsikūręs teniso aikštynas suteikia galimybę aktyviai leisti laiką gamtos apsuptyje. Tai puiki vieta ne tik sportui, bet ir sveikatingumui.
Taip pat skaitykite: Sportas "Delfi TV": Tenisas
Sporto galimybės Vilniuje ir Kaune
Be Verkių teniso aikštyno, Lietuvoje yra ir daugiau vietų, kur galima užsiimti tenisu bei kitomis sporto šakomis. Pavyzdžiui, Vilniuje savivaldybė atnaujina lauko sporto aikšteles seniūnijose, tokiose kaip Karoliniškės, Antakalnis, Šnipiškės, Pilaitė, Verkiai, Naujininkai, Pašilaičiai ir Šeškinė. Atnaujintos aikštelės yra: D. Gerbutavičiaus g. 3, P. Vileišio g. 26, Rinktinės g. 42, Vydūno g. 20, Žaliųjų ežerų g. 11, Pelesos g. 33, Gabijos g. 3 ir Šeškinės g. 1/Ozo g. 22, Krivių g. 33/Varpų g.
Kaune taip pat gausu sporto renginių ir užsiėmimų senjorams, tokių kaip mankštos, jogos, kūrybinės dirbtuvės ir ekskursijos. Taip pat Kaune veikia sporto klubai, tokie kaip Gym+ ir Lemon Gym, kurie siūlo modernias erdves su naujausia įranga.
Profesorių teniso turnyras
1995 m. Vilniaus Verkių teniso aikštyne įvyko pirmasis profesorių teniso turnyras „Profesorių taurė - 1995“. Šis turnyras tapo tradicija ir kasmet pritraukia daug dalyvių. 2017 m. turnyro čempionu tapo LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas.
Taip pat skaitykite: Išsamus YONEX raketės vadovas