Šį mėnesį rubrikoje „Pažink SMC“ pristatomas tinklinio treneris Radoslav Adamovič. Neseniai profesionalaus sportininko karjerą baigęs ir intensyviai treniruoti studentus bei vaikus pradėjęs R. Adamovič dalijasi savo didele žaidimo patirtimi ir kitų šalių tinklinio treniravimo praktika su studentais. Jaunas, veržlus, linksmas ir maksimalistas - tai tik keli epitetai, apibūdinantys šį strategą.
Pažintis su tinkliniu ir pirmi žingsniai sporte
R. Adamovič prisipažįsta, kad tinkliniu susidomėjo nuo 10 metų tėčio dėka. Jo tėtis jaunystėje žaidė futbolą legendiniame Vilniaus „Žalgiryje“, tačiau dėl traumos turėjo nutraukti karjerą. Norėdamas toliau sportuoti, jis atrado tinklinį. Tėtis vesdavosi R. Adamovičių į varžybas ir treniruotes, kuriose pastebėjo jo susidomėjimą sportu. Kiek vėliau jis nuvedė jį pas trenerį Bronislav Tarasov, kurį R. Adamovič laiko vienu geriausių ir charizmatiškiausių trenerių Lietuvoje. Nuo pirmos pokalbio minutės B. Tarasovas jį sužavėjo, o tinklinio treniruotės tiesiog įtraukė į šį sportą. Jam taip patiko tinklinis, kad trenerio klausimai, kodėl pasirinko tinklinį, o ne futbolą kaip tėtis, jam buvo nesuprantami.
R. Adamovič kelionė prasidėjo Vilniaus sporto mokykloje „Tauras“, kuriai atstovaudamas tapo daugkartiniu jaunių ir jaunučių čempionu. Pradžioje tinklinis jam buvo malonus pomėgis, tačiau sparčiai tobulėjo ir būdamas 16 metų sužaidė savo pirmąsias varžybas Lietuvos aukščiausioje lygoje už Vilniaus "Tauras-Polonija" klubą. Jis taip pat atstovavo Lietuvos rinktinei Baltijos ir Europos čempionatuose.
Profesionalaus sportininko karjera Europoje
Būdamas 18 metų, R. Adamovič pasirašė pirmąjį profesionalaus tinklininko kontraktą su "Belgijos ST.Vith" komanda. Taip prasidėjo jo kelionės po Europą. Belgijoje praleido vieną sezoną, po to sekė vieneri metai Baltarusijoje „Kommunalnik Grodna“ komandoje. Vėliau atstovavo Suomijos komandai „KIJARI KY-KY BETSET“. Kiekviena išvyka išmokė labai daug, o skirtingos tinklinio kultūros praplėtė jo požiūrį į sportininko gyvenimą. Keliaudamas ir gyvendamas svetur, jis įgijo daug vertingų žinių, sutiko daug draugų ir pažino skirtingas kultūras.
Pedagoginė patirtis ir kelias į trenerio karjerą
R. Adamovič yra kilęs iš sportininkų-pedagogų šeimos. Jo mama yra geografijos mokytoja, buvusi biatlonininkė, o tėtis dirba kūno kultūros mokytoju, buvęs futbolininkas. Dar studijuodamas buvusiame Vilniaus edukologijos universitete, jis gavo pasiūlymą dirbti vienoje Vilniaus pradinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju. Mokykloje dirbo vienerius metus, tačiau suprato, jog šiam darbui yra per jaunas ir norėjo daugiau laiko skirti savo karjerai - treniruotėms ir varžyboms.
Taip pat skaitykite: VGTU sporto pasiekimai
Vėliau, tarpsezoniniu laikotarpiu, sulaukė pasiūlymo išbandyti savo patirtį tampant fizinio pasirengimo treneriu. Prasidėjo kitas etapas, pradėjo dirbti su jaunaisiais tenisininkais. Šis darbas buvo artimas jo širdžiai, nes nuolat buvo pastebimas vaikų tobulėjimas.
Savo, kaip tinklinio trenerio, karjerą R. Adamovič pradėjo planuoti gyvendamas ir žaisdamas Olandijoje. Dar žaisdamas už savo komandą, papildomai treniravo vaikinų ir merginų komandas, sėmėsi patirties iš vokiečių ir olandų trenerių.
Grįžimas į Lietuvą ir darbas VGTU
Po šešerių metų, praleistų Olandijoje, kur buvo įsitvirtinę su šeima, vis labiau pajuto gimtinės ilgesį. Nusprendė grįžti namo, nes buvo pasiilgę šeimos, draugų ir Lietuvos kultūros. Grįžęs į Lietuvą, įsidarbino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Sporto ir meno centre. R. Adamovič teigia, kad jam labai patinka jaunatviškas ir modernus vadovybės požiūris į sportą. Jis su malonumu ir toliau semiasi patirties ir žinių seminaruose, kad galėtų padėti savo žaidėjams tobulėti. Varžybos jį augina kaip trenerį, kur turi „apsišarvuoti“ begaline kantrybe, įsigilinti į kiekvieno žaidėjo asmenybę, atskleisti geriausius sportininko sugebėjimus. Jam didžiausias trenerio privalumas yra buvimas mylimoje srityje.
Įsimintina istorija ir motyvacija
Labiausiai įsimintina istorija, kurią R. Adamovič pasakoja ir savo žaidėjams, įvyko prieš dešimt metų, kai dar žaidė „Flamingo volley“ komandoje. Jų treneris buvo jaunas, pirmą sezoną dirbantis treneriu vokietis Manfredas Shtaunbaiseris, kuris atvažiavo treniruoti naujai susikūrusios profesionalios komandos. Prieš varžybas rūbinėje jautėsi jaudulys ir įtampa. Atėjęs treneris paklausė visų susirinkusių, ar jie bent įsivaizduoja, kiek sunkaus darbo įdėjo iki šių finalinių varžybų. Visi tylėjo, žinojo, jog nemažai, bet negalėjo apibūdinti tiksliai. Treneris išsitraukė didžiulį popieriaus ruloną, kuriame buvo suklijuoti A4 formato lapai su viso sezono kiekvienos treniruotės planais. Jis išrideno šį ruloną, kuris nusitęsė per visą persirengimo kambarį. Visi liko apstulbę, nes pamatė, kiek daug treniravosi ir kiek sunkaus darbo įdėjo pasirengimui varžyboms. Visiems žaidėjams šis trenerio poelgis padarė didžiulį įspūdį, tai buvo gera vizuali motyvacinė kalba. Tuomet R. Adamovič suprato, kiek reikia įdėti darbo į treniruočių procesą.
Pomėgiai ir laisvalaikis
Sportininko karjera davė R. Adamovič begalinę žaidybinę ir gyvenimišką patirtį ir įgūdžių, kuriuos jis gali panaudoti kasdieniame gyvenime. Jis domisi visomis sporto šakomis, mėgsta ir žiemos, ir vasaros sportą. Taip pat patinka žaisti krepšinį, futbolą, ledo rutulį, slidinėti. Kolegų iš VGTU dėka atrado smagią, aktyvią, tinklinį primenančią sporto šaką - badmintoną. Svajoja išmokti valdyti kiek netradicinę sporto šaką - jėgos aitvarus. Ši sporto šaka jį žavi savo ekstremalumu ir laisvės pojūčiu atviroje jūroje. Laisvalaikiu itin patinka žvejoti.
Taip pat skaitykite: Sporto fakulteto galimybės
Gyvendamas svetur, išbandė daugybę tradicinių ir netradicinių patiekalų, tačiau labiausiai jam patinka lazanija. Jo svajonių atostogos būtų Skandinavijoje su šeima namelyje ežero saloje.
Įkvėpimas ir palaikymas
R. Adamovič teigia, kad neturi autoriteto, tačiau jo įkvėpėja yra šeima: žmona Lina ir sūnūs Kajus ir Elias. Jis mano, jog kiekvienas sportininkas turėtų būti palaikomas, kaip jis yra palaikomas savo mylimos žmonos. Lina buvusi tinklininkė ir puikiai jį supranta. Ji visada jį palaiko, kas benutiktų, ar kur tik reikėtų nukeliauti ji visada šalia.
Patarimai jauniesiems sportininkams
R. Adamovič pataria nesivaikyti pergalių ar rezultatų, o apsidairyti aikštelėje į kairę ir į dešinę ir suprasti, kad tie „bičai“, stovintys šalia, visada palaikys, o jūs palaikykite juos! Tik taip pasieksite pergalių! Jis ragina treniruotis ir žaisti atsidavus, gerbti savo komandos draugus ir varžovus.
Taip pat skaitykite: VGTU sporto galimybės
tags: #vgtu #sporto #kompleksas #treneriai #tinklinis