Olimpinės žaidynės - svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, kurioje dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai. Lietuva, būdama visateise pasaulio sporto bendruomenės nare, taip pat turi savo herojų, kurie olimpinėse arenose iškovojo medalius ir įrašė savo vardus į šalies istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime ryškiausius Lietuvos olimpinių čempionų pasiekimus ir atskleisime jų kelią į šlovę.
Olimpinės Žaidynės: Istorija ir Dabartis
Olimpinės žaidynės apima vasaros ir žiemos žaidynes, rengiamos kas 4 metus. Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų žaidynių 1896 m. Atėnuose. Žaidynių sportinę programą sudaro olimpinės sporto šakos. 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 33 sporto šakos.
Olimpinių žaidynių ištakos - antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės. Jas atgaivino P. de Coubertinas 19 a. pabaigoje. Pirmosios vasaros žaidynės surengtos 1896 m. Atėnuose, pirmosios žiemos - 1924 m. Šamoni. 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų.
Tradicinės Ceremonijos ir Simboliai
Olimpinės žaidynės turi tradicines ceremonijas: olimpinės ugnies įžiebimą Olimpijoje, deglo estafetę, vėliavų iškėlimą, žaidynių atidarymą ir uždarymą, nugalėtojų apdovanojimą.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti žiedai, vaizduojantys olimpinio sąjūdžio veiklą ir 5 žemynų sportininkų susitikimą. Vėliava - balto fono su penkiaspalviu simboliu centre. Devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau). Emblemas - vientisa kompozicija, kurioje žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Taip pat skaitykite: NBA žiedų istorija
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė, kitoje - sporto šakos vaizdas ir žaidynių emblema. Yra aukso, sidabro ir bronzos medaliai.
Pirmieji Žingsniai ir Istoriniai Momentai
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse - 1928 m. Sankt Moritze. 1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų.
SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1952 m. Helsinkyje. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Lietuvos Olimpiniai Čempionai ir Medalininkai
Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas: Baidarių Irklavimo Bronza
Šiauliečiai baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį. Jų draugystė ir sportinė partnerystė užsimezgė dar paauglystėje, kai jiedu, vos trylikos, pirmą kartą sėdo į vieną baidarę Talkšos ežere. Po sėkmingų jaunimo varžybų abu buvo trumpam palikę sportą - Aurimas studijavo teisę, o Edvinas - verslo administravimą.
Kelias į Rio nebuvo tiesus. Po jaunystės sėkmių pasaulio čempionatuose jie buvo nusprendę pasitraukti iš sporto. Aurimas įstojo į teisės studijas Vilniuje, vėliau grįžo į Šiaulius ir dirba kredito unijoje. „Kai draugas pasiūlė vėl sėsti į baidarę, pagalvojau - kodėl gi ne." Iš pirmųjų bendrų stovyklų Portugalijoje prasidėjo jų naujas etapas, kuris 2016 m. vainikavosi bronzos medaliu olimpinėse žaidynėse. „Važiavome tik dėl smagumo, o grįžome su įkvėpimu." Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas priklauso tai sportininkų kartai, kuri iškėlė Lietuvos baidarių irklavimą į naują lygmenį.
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga: Lietuvos rinktinės žygis
Gabija Dilytė: Istorinis Debiutas Imtynėse
Gabija Dilytė (g. 2003 m. rugsėjo 9 d. Kavarske) - Lietuvos laisvųjų imtynių sportininkė, olimpinės rinktinės narė. Sportuoti pradėjo 2012 m. Jaunoji Lietuvos laisvųjų imtynių atstovė Gabija Dilytė žengė istorinius žingsnius: debiutavo 2024 m. olimpinėse žaidynėse svorio kategorijoje iki 50 kg ir tapo pirma moterimi imtynininke iš Lietuvos šioje scenoje.
Kovoje aštuntfinalyje ji įveikė Kolumbijos imtynininkę. Nepaisant to, kad tiesioginio kelialapio nepavyko iškovoti, ją į olimpines žaidynes pakvietė vardiniu kvietimu, kuomet sporto organizacijos perskirstė kvotas dėl tarptautinės situacijos. Dilytė prisipažino, kad olimpinės žaidynės - ne tik apie kovą: „Tiesiog nuostabu… kai matai plevėsuojančią trispalvę. Visi šaukia, mojuoja."
Santa Pakenytė: Dziudo Pirmūnė
2011 m. 2016 m. pasaulio olimpiniame dziudo reitinge iškovojo kelialapį į 2016 m. vasaros olimpines žaidynes. 2011 m. pasaulio sambo čempionate (jų organizacijoje) iškovojo bronzos medalį. 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse (2016 Summer Olympics, Rio de Žaneiras) dalyvavo moterų +78 kg svorio kategorijoje. Universiada (2015 Summer Universiade, Gvangdžou) - bronzos medalis moterų +78 kg kategorijoje. Universiada (2017 Summer Universiade, Taipėjus) - sidabro medalis +78 kg ir bronzos medalis atviroje kategorijoje. 2019 m. spalio 12 d. - Europos „Open“ turnyre (Tallinn European Open 2019) iškovojo bronzos medalį +78 kg kategorijoje. 2019 m. vasario 16 d. - Europos „Open“ (Oberwart European Open 2019) - sidabro medalis. 2017 m. rugsėjo 29 d. (Zagreb Grand Prix 2017) - sidabro medalis moterų +78 kg kategorijoje. 2015 m. „Grand Slam“ Baku - sidabro medalis. Vietinės lygos/mečai: Lietuvos čempionė +78 kg kategorijoje (kelis kartus) pagal „JudoInside“. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje Santa Pakenytė tapo pirmąja Lietuvos moterimi, atstovavusia šalį dziudo varžybose. „Aš atvažiavau čia kovoti, žinau, ko atvažiavau. Pakenytė į Rio atvyko jau turėdama nemažai patirties - ji dalyvavo 2013 m. Universiadoje, 2015 m. Europos žaidynėse Baku, turėjo pasiekimų tiek dziudo, tiek sambo varžybose. Pirmoji jos varžovė buvo Japonijos sportininkė Kanae Yamabe - 2015 m. pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoja. „Kai nuvažiuoji į paprastus turnyrus, dar gali pagalvoti, kad nenorėčiau su kažkuo susitikti. Bet čia - visos stipriausios.
Kiti Žymūs Lietuvos Sportininkai
Lietuvos sportininkai garsėja ne tik olimpiniais medaliais, bet ir pasiekimais kitose sporto šakose. Krepšinis Lietuvoje - nacionalinis pasididžiavimas, o Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo daugybę pergalių Europos ir pasaulio čempionatuose.
Dopingas ir Politika: Tamsioji Pusė
Deja, olimpinių žaidynių istorijoje būta ir tamsių dėmių. Dopingo skandalai ir politiniai manipuliavimai metė šešėlį ant sporto idealų. Maskvos olimpiada (1980 m.) ir Sočio olimpiada (2014 m.) tapo dopingo skandalų simboliais, o buvę sportininkai ir pareigūnai atskleidė valstybines dopingo programas.
Taip pat skaitykite: Nuo ištakų iki šių dienų
tags: #vikipedija #lietuvos #olimpiniai #medaliu #cempionai