Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o Vilnius visada buvo vienas iš pagrindinių šios sporto šakos centrų. Straipsnyje apžvelgiama Vilniaus futbolo mokyklų istorija, dabartinė situacija ir perspektyvos.
Istorinės Vilniaus futbolo mokyklos
Vilniaus futbolo mokykla (VFM)
Vilniaus futbolo mokykla, įkurta 1959 m., per savo gyvavimo laikotarpį ne kartą keitė pavadinimą:
- 1959-1978 m. - Vilniaus vaikų futbolo mokykla
- 1978-1983 m. - Vilniaus „Žalgirio“ vaikų ir jaunių futbolo sporto mokykla
- 1983-1992 m. - Vilniaus „Žalgirio“ specializuota olimpinio rezervo vaikų ir jaunių futbolo sporto mokykla
- 1992-1997 m. - Vilniaus žaidimų mokykla
- 1997-2001 m. - Vilniaus „Tauro“ sporto mokykla
Mokykla veikė prie įvairių organizacijų: 1959-1962 m. prie „Spartako“, 1962-1978 m. prie „Žalgirio“ meistrų komandų, 1978-1992 m. priklausė „Žalgirio“ Vilniaus miesto tarybai, 1992-2001 m. Vilniaus miesto švietimo skyriui, o nuo 2001 m. Vilniaus miesto savivaldybei.
Vilniaus futbolo mokykla išugdė daug žymių futbolininkų, tokių kaip:
- J. Jurgelevičius
- G. Paberžis
- K. Latoža
- A. Mackevičius
- V. Sukristovas
- E. Jankauskas
- D. Šemberas
- A. Skerla
- I. Morinas
- T. Žvirgždauskas
- T. Ražanauskas
- R. Džiaukštas
Taip pat mokykloje dirbo daug žymių trenerių: A. Biliūnas, A. Chatkevičius, V. Čiegis, S. Danisevičius, G. Davidsonas, V. Dirmeikis, R. Dubinskienė, L. Dūda, J. Girdauskas, R. Grušas, R. Juška, G. Kaledinskas, D. Kartašovas, G. Klišys, N. Kuzmickas, K. Latoža, A. Liubinskas, E. Malkevičius, J. Mickevičius, V. Osetrovas, G. Paberžis, S. Paberžis, A. Puodžiūnas, N. Pupkinas, S. Ramelis, E. Riabovas, V. Saunoris, I. Švabovičius, H. Uzingeris, P. Vorobjovas, B. Zelkevičius.
Taip pat skaitykite: Konkurso „Dainų dainelė“ istorija
Margirio futbolo mokykla
Nors tiesioginės, išsamios informacijos apie pačios mokyklos įkūrimą ir ankstyvąją veiklą pateikta nedaug, fragmentiški duomenys leidžia susidaryti tam tikrą vaizdą apie jos reikšmę ir indėlį į Lietuvos futbolą. Margirio futbolo mokykla savo istoriją glaudžiai sieja su legendiniu Vilniaus „Žalgirio“ klubu. Būtent per „Žalgirio“ prizmę atsiskleidžia ir Margirio mokyklos svarba, ruošiant jaunąją kartą.
G. S. Paberžis, legendinis Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas, yra tiesiogiai susijęs su Margirio futbolo mokykla. Po savo profesionalaus žaidėjo karjeros pabaigos, jis treniravo kelias šios mokyklos grupes. Tai rodo, kad Margirio mokykla turėjo patyrusių specialistų, galinčių perduoti savo žinias ir patirtį jauniesiems futbolininkams.
Informacija apie konkrečius Margirio futbolo mokyklos auklėtinius ir jų pasiekimus yra ribota. Tačiau faktas, kad mokykloje dirbo tokie treneriai kaip G. S. Paberžis, leidžia manyti, jog ji išugdė ne vieną talentingą futbolininką.
Margirio futbolo mokykla dalyvavo Vilniaus miesto salės futbolo 5X5 čempionate. 2017 m. čempionate dalyvavo 8 Vilniaus futbolo mokyklos, o FK „Granito“ vaikai, kurių gretose galimai buvo ir Margirio mokyklos auklėtiniai, sužaidė 14 rungtynių, iškovojo 11 pergalių, 3 lygiosios ir nei vieno pralaimėjimo.
Šiuo metu sunku tiksliai pasakyti, kokia yra Margirio futbolo mokyklos dabartinė veikla ir struktūra. Tačiau akivaizdu, kad mokykla turi potencialo toliau prisidėti prie Vilniaus ir Lietuvos futbolo raidos. Svarbu, kad tokios mokyklos kaip Margirio, turėtų tinkamą finansavimą ir infrastruktūrą, kad galėtų sėkmingai ugdyti jaunus talentus.
Taip pat skaitykite: Krepšinio akademijos Vilniuje
Vilniaus realinė gimnazija
Vilniaus realinė gimnazija įkurta XIX a. 2-ojoje pusėje. 1909 m. spalio 4 d. Stalo kalno aikštėje Vilniaus realinės mokyklos komanda su Futbolo ratelio ekipa žaidė turbūt pirmąsias futbolo rungtynes Vilniuje. Šios mokyklos auklėtiniai buvo didžiausi futbolo propaguotojai Vilniuje prieškariu.
Dabartinės Vilniaus futbolo mokyklos ir akademijos
Futbolo klubas "Vilnius"
Futbolo klubas buvo įkurtas 2019 metais. „Mano apsisprendimą įkurti Futbolo klubą Vilnius lėmė tai, jog futbolas pasaulyje yra sporto šaka „numeris vienas“, taip pat jis yra labai svarbus vaikų ir jaunimo sveikatai, aktyvaus užimtumo ir sveiko gyvenimo būdo pasirinkimu. Tai ir galimybė kažkuo užsiimti ir kažko gyvenime pasiekti net ir tiems, kurie auga šeimose, kurios, galbūt, neturi daug galimybių teisingai paleisti vaikus į gyvenimą". Motyvuoti ir bendravimo su vaikais specifiką išmanantys treneriai nuo pirmųjų futbolo treniruočių užtikrina gerą, motyvuojančią ir augti skatinančią atmosferą. Treneris nuolat tobulėja ir taiko naujausias žinias. Suteikiame geriausias galimas treniruočių sąlygas Pilaitėje, Karoliniškėse, Naujamiestyje, Senamiestyje, Žirmūnuose, Fabijoniškėse ir Pašilaičiuose.
Užsiėmimų metu siekiama įskiepyti vaikams apie neribotas jų galimybes, kurios priklauso tik nuo jų noro ir sunkaus darbo. Komandos nuolat dalyvauja tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose turnyruose ir čempionatuose.
Vilniaus futbolo akademija
„Vilnius Football Academy“ veiklą pradėjo 2020 m. birželį. Akademiją sudaro treneriai, vaikai ir tėveliai. Akademijos treneris yra moralinis autoritetas ir tikrasis pavyzdys, ne tik skatinantis kitus tobulėti, bet ir siekiantis pats tobulėti, orientuotas į vaiko ugdymą ir besilaikantis klubo vertybių. Akademijos vaikai yra savimi pasitikintys, kūrybingi, techniški žaidėjai, žinantys ir besilaikantys sporto etikos principų. Tėveliai nuoširdžiai domisi savo vaikų pasiekimais, aktyviai dalyvauja akademijos veikloje, padeda vaikams vykdyti trenerių skirtas užduotis, besąlygiškai juos palaiko ir įkvepia siekti užsibrėžtų tikslų.
Tai atvira, skaidri ir inovatyvi futbolo akademija, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas asmenybės ugdymui. Akademijoje vertinamos pergalės, bet jos nėra svarbesnės už kiekvieno vaiko įgūdžius, pastangas ir asmeninį tobulėjimą. Didžiausias dėmesys skiriamas ilgalaikiam, nuosekliam ir kryptingam tobulėjimui.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Futbolo akademija "Ateitis"
„Ateitis“ - pirmoji privati profesionali futbolo mokykla, įkurta 2000 m. Vilniuje. Jos istorija prasidėjo kaip moksleivių futbolo klubas, kuris per septynerius metus įgijo mokinių ir jų tėvų pasitikėjimą ir pavadinimą „Ateitis“. Per šiuos metus mokykla išaugo, šiuo metu treniruojasi daugiau nei 350 vaikų, kuriuos sudaro 11 amžiaus grupių, pradedant nuo trimečių darželinukų iki 17-18 metų jaunuolių.
Svarbi dalis mokyklos veiklos yra organizuojamas tarptautinis vaikų futbolo turnyras ATEITIS CUP, kurį mokykla rengia jau 14 metų. FA „Benfica-Ateitis“ treniruotes vyksta „Sportimos“ manieže ir naujajame Pilaitės futbolo manieže, kur užtikrinamos geriausios treniruočių sąlygos. Klubas dalyvauja tarptautinėse varžybose, taip pat Lietuvos futbolo čempionatuose vaikams ir jaunimui. Mokslo metų atostogų metu ir vasaromis organizuojamos futbolo stovyklos, kuriose ne tik mokyklos auklėtiniai, bet ir visi norintys tobulinti savo futbolo sugebėjimus gali dalyvauti. „Benfica-Ateitis“ FA didžiuojasi profesionaliais ir motyvuotais treneriais, kuriems futbolo mokymas yra ne tik darbas, bet ir nuolatinis kompetencijos kėlimas.
Vilniaus futbolo mokyklos uždarymas (2020 m.)
2020 m. Vilniaus savivaldybė priėmė sprendimą uždaryti Vilniaus futbolo mokyklą. Pagrindinė priežastis - nuo 2020 metų įsigaliojantys Lietuvos futbolo federacijos (LFF) reikalavimai, jog žaisti Elitinėje jaunių lygoje nebegali komandos, kurių steigėjomis yra tik savivaldybė ar valstybė.
Vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad mokyklos uždarymas „buvo neišvengiamas žingsnis ir dėl pastebėtų rimtų veiklos problemų“, t.y. deklaruotų didesnio nei yra mokinių skaičiaus, neefektyvumo, didžiulį susirūpinimą sukėlė neskaidrumas jos valdyme, didžiulės lėšos išleistos šios mokyklos dotacijai“. Anot jo, buvo ir kitų didelių problemų, pavyzdžiui, kaip įtariama, papildomai tėvų treneriams mokami mokesčiai, dotuojami ne Vilniaus futbolo mokyklos, o privačių mokyklų auklėtiniai ir panašiai. Buvo planuojama organizuoti mokyklos veiklos auditą, kuris turėtų parodyti realią situaciją ir patvirtinti arba paneigti įtarimus.
Savivaldybė patikino, kad vaikai bus perkelti į privačias futbolo mokyklas, kurių sostinėje yra 21, o dvejojantiems žada pasiūlyti rinktis kitas sporto šakas. Teigiama, jog pastaruoju metu mokyklą lankė per 200 vaikų ir paauglių, čia dirbo apie 17 trenerių, o vaikus pajėgios perimti privačios Vilniaus futbolo mokyklos.
Šiam sprendimui priešinosi mokykloje sportuojančių vaikų tėvai. Jų atstovė Jūratė Strumskytė-Razgūnė sakė, kad sprendimai priimami „greitai ir slaptai“. Anot jos, nors savivaldybė kaltina įstaigą finansiniais pažeidimais, jie nėra aiškiai įvardijami, be to, nesutampa ir savivaldybės bei LFF pateikiami auklėtinių skaičiai: savivaldybė teigia, kad čia sportuoja 250, LFF - kad mažiausiai 321 vaikas. LLRA-KŠS atstovė, už neformalųjį ugdymą atsakinga vicemerė Edita Tamošiūnaitė pasigedo plano, kur viduryje mokslo metų bus perkelti patys vaikai.
Futbolas kaip gyvenimo būdas: G.S. Paberžio pavyzdys
G.S. Paberžis yra puikus pavyzdys, kaip futbolas gali tapti neatsiejama gyvenimo dalimi. Jo patirtis, pradedant nuo žaidimo kieme su draugais ir baigiant profesionalia karjera bei darbu su jaunaisiais futbolininkais, įkvepia ir parodo, kiek daug galima pasiekti atsidavus šiai sporto šakai.
G.S. Paberžis prisimena, kad jo paties kelias į futbolą prasidėjo nuo žaidimų kieme, netoli buvusio „Žalgirio“ stadiono. Vėliau jis lankė Vilniaus futbolo mokyklą ir atkreipė Lietuvos vaikų, jaunių rinktinių trenerių dėmesį. Tai rodo, kad jau vaikystėje jam buvo pastebėtas talentas ir potencialas.
Didžiausia G.S. Paberžio svajonė buvo patekti į „Spartako“, „Žalgirio“ komandas. Jis netgi su draugais peršokdavo per tvorą, kad galėtų stebėti rungtynes stadione. Tai liudija jo didelę meilę futbolui ir norą būti arti šios sporto šakos.
G.S. Paberžio karjera „Žalgiryje“ truko 11 metų (1968, 1971, 1974-1981). Jis taip pat atstovavo Lvovo SKA komandai (1972-1973m.) ir Lietuvos rinktinei (1979 metais). Baigęs futbolininko karjerą, G.S. Paberžis tapo treneriu ir dirbo Vilniaus futbolo mokykloje, treniravo „Makabi“, „Šviesą“, „Vėtrą“, o 1992-1997 m. dirbo „Žalgirio“ komandos trenerių štabe. Tai rodo, kad jis norėjo toliau prisidėti prie Lietuvos futbolo raidos ir perduoti savo patirtį jaunajai kartai.
G.S. Paberžys treniravo visą plejadą garsių futbolininkų: Donatą Vencevičių, Edgarą Jankauską, Virginijų Baltušniką, Andrių Skerlą, Deividą Šemberą, Mantą Tamulionį, dvynius Artūrą ir Igorį Steško, kitus.