Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) - sporto institucija, organizuojanti olimpinį sąjūdį Lietuvoje, jam vadovaujanti ir atstovaujanti olimpinėse žaidynėse. LTOK veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, Olimpinę chartiją, olimpinio judėjimo antidopingo kodeksą, TOK sprendimus ir LTOK įstatus. Skatina sporto plėtotę, ugdo sporto etiką, kovoja prieš dopingą, sportinėje veikloje propaguoja pagrindinius olimpizmo principus. Nuo 1995 m. rengia Lietuvos metų sportininko rinkimus. Leidžia sportinę, informacinę literatūrą ir periodinius leidinius, pavyzdžiui, žurnalą „Olimpinė panorama“.
LTOK veiklos principai ir valdymo organai
LTOK, kaip sporto institucija, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Olimpine chartija - Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) priimtų pagrindinių principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų bendru kodeksu, olimpinio judėjimo antidopingo kodeksu, TOK sprendimais ir LTOK įstatais. Pagrindiniai LTOK valdymo organai yra:
- Generalinė asamblėja: Aukščiausias valdymo organas, kurį sudaro ir sprendimus priima tik LTOK nariai. Eilinė generalinės asamblėjos sesija šaukiama LTOK vykdomojo komiteto nutarimu ne rečiau kaip kartą per metus. Šioje sesijoje išklausoma ir tvirtinama LTOK vykdomojo komiteto veiklos, LTOK revizijos komisijos ir iždininko ataskaitos, metinė finansinė atskaitomybė ir biudžeto įvykdymo apyskaita, taip pat tvirtinama LTOK veiklos programa, metinis veiklos planas ir biudžetas, sprendžiami kiti aktualūs klausimai. Rinkimų generalinės asamblėjos sesijoje renkamas LTOK prezidentas, Vykdomojo komiteto ir Revizijos komisijos nariai.
- Vykdomasis komitetas: Kolegialus valdymo organas, vadovaujantis organizacijos veiklai tarp Generalinės asamblėjos rinkimų sesijų. Vykdomasis komitetas į posėdžius renkasi kartą per mėnesį LTOK prezidento kvietimu. Vykdomasis komitetas vadovauja institucijai laikotarpiu tarp Generalinės asamblėjos sesijų.
- Prezidentas: Vadovauja LTOK veiklai, yra Generalinės asamblėjos sesijos, Vykdomojo komiteto posėdžio pirmininkas. Prezidentas atstovauja LTOK Lietuvos Respublikos, užsienio, tarptautinėse organizacijose ir daro viską, kas jam patikėta LTOK įstatais, Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto nutarimais. Nuo 2012 m. LTOK prezidentė - olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė, Europos olimpinių komitetų asociacijos viceprezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
- Revizijos komisija: Iš LTOK narių Generalinėje asamblėjoje po rinkimų sudarytas kontrolės organas, veikiantis pagal asamblėjos patvirtintus Revizijos komisijos nuostatus.
LTOK generalinis sekretorius - Mindaugas Griškonis.
Priešistorė ir įkūrimas (1922-1937 m.)
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai Lietuvos sportininkai pirmą kartą gavo kvietimą dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d. Iki tol Lietuvoje nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas atliko Lietuvos sporto lyga ir Kūno kultūros rūmai.
Šalies nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga, koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame buvo papildytas lygos statutas 9 straipsniu: „Lietuvos Sporto Lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos Sporto Lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti ankščiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.“ Organizacija įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje. Šie metai laikomi ir Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. Šalies paraiškoje olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui buvo net septynios sporto šakos, bet žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai. Deja, debiutas nebuvo sėkmingas - Lietuvos futbolininkai pralaimėjo jau pirmąsias rungtynes, o du dviratininkai dėl mechaninių gedimų distancijos nebaigė. 1928 m. dalyvauti IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame Lietuva išsiuntė 12 sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5-8 vietomis. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928 m. vasarį.
Lietuvos sporto lygos vadovai atsiliepė ir į gautus JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos žaidynėse Leik Plaside ir tų pačių metų X vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių sunkumų Lietuvos sportininkai į tolimus JAV miestus nenuvyko. Reformuojant šalies sporto sistemą ir priėmus Kūno kultūros įstatymą buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai, perėmę Lietuvos sporto lygos ir Lietuvos futbolo lygos funkcijas.
Į 1936 m. Berlyno olimpines žaidynes Lietuva taip pat nedelegavo savo atstovų.
LTOK įkūrimas ir veikla iki okupacijos (1937-1940 m.)
1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.
Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas. Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
LTOK veiklos nutraukimas ir atkūrimas (1940-1991 m.)
1940 ir 1944 m. SSRS okupavus Lietuvą buvo uždraustos ir sunaikintos visos visuomeninės, sporto ir politinės institucijos, tarp jų ir Tautinis olimpinis komitetas.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai.
Sumanymas vėl atkurti savarankišką nacionalinį olimpinį komitetą kilo 1988-aisiais. 1988 m. iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai - Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius - iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą. Palaikydami šią idėją Algis Daumantas bei Vytautas Padlipskas įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sporto darbuotojų koordinacinį centrą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
Prasidėjus sunkiai sustabdomiems procesams, Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija nusprendė sudaryti komisiją (darbo grupę) olimpiniam komitetui atkurti. Jos vadovu buvo paskirtas tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas, darbo grupę sudarė iškiliausi ir įtakingiausi sportininkai, kultūros, mokslo veikėjai, teisininkai. Pagrindiniai darbo grupės tikslai buvo aiškiai suformuluoti galimybes atkurti olimpinį komitetą ir pateikti siūlymų Lietuvos sporto pertvarkai įvykdyti.
Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jo metu atkurta Lietuvos olimpinė organizacija, pavadinta Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Atkuriamasis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto suvažiavimas įvyko gruodžio 11 dieną. Lygiai prieš 33 metus buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). 1988 metų gruodžio 11 dieną 477 patriotiškai nusiteikę Lietuvos sporto, meno, mokslo bendruomenių atstovai ant Tauro kalno, tuo metu buvusių Profsąjungų rūmų salėje, trispalvės fone paskelbė atkuriantys Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
Atkuriamojo suvažiavimo metu išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas bei trys viceprezidentai. LTOK prezidentu tapo darbo grupės vadovas A. Poviliūnas, viceprezidentais - K. Motieka, V. Nėnius ir olimpinis čempionas G. Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas J. Grinbergas. Suvažiavime priimtos rezoliucijos „Dėl sporto ir sveikatos harmonijos“, „Dėl sporto sistemos pertvarkymo ir sporto federacijų savarankiškumo“, „Dėl olimpinio sąjūdžio asociacijos sukūrimo“ (Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpinių komitetų asociacija).
Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. LTOK tapo pirmąja mūsų šalies organizacija, atsiskyrusia nuo Sovietų Sąjungos.
Tarptautinis pripažinimas ir dalyvavimas olimpinėse žaidynėse (nuo 1991 m.)
1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. 1990 m. liepos 30 d. Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas.
1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“ Nors tokio pobūdžio sprendimai įprastai tvirtinami TOK sesijoje, šiuo atveju, pasinaudojus Olimpinėje chartijoje numatyta neeiline procedūra, nuspręsta pagreitinti įvykius ir suteikti galimybę TOK nariams balsuoti paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai: už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą ir pripažinimą balsavo 84 TOK nariai, prieš nebuvo (10 neatsiuntė laiškų).
Gavus balsavimo biuletenius, 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J. A. Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Į tarptautinę olimpinę areną Lietuva grįžo po 64 metų pertraukos - 1992-aisiais.
Per 33 metus Lietuva savo sportininkus palaikė 16-oje žiemos ir vasaros olimpinių žaidynių ir džiaugėsi 26 medaliais.
LTOK vadovai
Pirmasis faktinis Lietuvos olimpinio komiteto vadovas buvo 1923-1926 m. Lietuvos sporto lygai vadovavęs generolas Jonas Jurgis Bulota (1855-1942). Nuo 1926 m. komiteto vadovo pareigas ėjo dr. Antanas Jurgelionis (1894-1976). Nuo 1930 m. nacionalinio olimpinio komiteto vadovas buvo Jonas Vileišis (1872-1942). Pirmuoju oficialiu LTOK prezidentu buvo nuo 1934 m. Kūno kultūros rūmų direktoriumi dirbęs Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904-1958). Nuo 1988 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. spalio 12 d. LTOK prezidento pareigas ėjęs dr. Artūras Poviliūnas gimė 1951 m. 2012 m. spalį A. Poviliūnas išrinktas LTOK garbės prezidentu. Nuo 2012 m. LTOK prezidentė - Daina Gudzinevičiūtė.
Dabartinė LTOK veikla ir iššūkiai
LTOK ir toliau aktyviai veikia plėtojant olimpinį judėjimą Lietuvoje, skatinant sporto populiarumą ir siekiant aukštų sportinių rezultatų. Tačiau organizacija susiduria ir su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, 2021 metais kilo konfliktas tarp LTOK ir kai kurių sporto federacijų dėl finansavimo.
Pirmosios užuominos apie bręstančius konfliktus pasklido, kai LTOK viešai išplatino pranešimą žiniasklaidai, kad LTOK Vykdomojo komiteto nariai vienbalsiai nusprendė skirti įspėjimus minėtosioms federacijoms. Maža to, LTOK pranešė ir apie tai, kad sulaukė 17 jų organizacijos narių siūlymo šioms federacijoms neskirti finansavimo. Šio scenarijaus atveju minėtos keturios federacijos prarastų po 40 tūkst. Štai nuo šio momento mūšiai viešojoje erdvėje įgavo pagreitį.
Buvęs sportininkas, dabartinis Šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Justinas Kinderis spėliojo, kad jis D. Faktas, kad J. Kinderis iš tiesų yra ECMP viceprezidentas, o organizacijos vadovė - rusė. Vis tik kovo 11 dieną į šią istoriją buvo įpainiotos ir dar kelios pavardės.
Nepaisant iškylančių sunkumų, LTOK ir toliau siekia įgyvendinti savo misiją - atstovauti Lietuvai tarptautinėje sporto arenoje ir skatinti olimpines vertybes šalyje.
LTOK turtas
Įmonės Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (įmonės kodas 191368237) duomenimis, 2026 m. LTOK valdo 9 automobilius (3 priklauso, 6 išperkami/nuomojami).