Serbija, turinti turtingą krepšinio istoriją, nuolat tiekia talentingus žaidėjus į stipriausias pasaulio lygas, įskaitant NBA. Straipsnyje apžvelgiamas serbų krepšininkų kelias NBA lygoje, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant dabartinėmis žvaigždėmis.
Serbijos krepšinio tradicijos
Serbija didžiuojasi giliomis krepšinio tradicijomis, kurios formavosi dešimtmečius. Jugoslavijos laikais serbų krepšininkai sudarė pagrindą šalies rinktinei, kuri dominavo tarptautinėje arenoje, laimėdama daugybę olimpinių, pasaulio ir Europos čempionatų medalių. Šios tradicijos tęsiamos ir šiuolaikinėje Serbijoje, kur krepšinis yra viena populiariausių sporto šakų.
Pirmieji serbai NBA
Pirmieji serbų krepšininkai NBA lygoje pasirodė XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje. Vlade Divacas ir Predragas Stojakovičius tapo pirmaisiais serbų žaidėjais, kurie sugebėjo įsitvirtinti NBA ir tapti tikromis žvaigždėmis. Vlade Divacas, pasižymėjęs puikiu žaidimo supratimu ir komandiniu darbu, atstovavo Los Angeles Lakers, Charlotte Hornets ir Sacramento Kings komandoms. Predragas Stojakovičius, garsėjęs taikliu metimu iš toli, žaidė Sacramento Kings, Indiana Pacers, New Orleans Hornets, Toronto Raptors ir Dallas Mavericks ekipose, o 2011 metais su Dalaso klubu tapo NBA čempionu.
Šiuolaikinės Serbijos žvaigždės NBA
Šiuo metu NBA lygoje rungtyniauja nemažai talentingų serbų krepšininkų, kurie garsina savo šalį puikiais pasirodymais. Nikola Jokičius, Denver Nuggets komandos lyderis, yra vienas ryškiausių NBA žaidėjų. Du kartus pripažintas naudingiausiu lygos žaidėju (MVP), Jokičius demonstruoja unikalų talentą, pasižymėdamas puikiu žaidimo matymu, rezultatyvumu ir atkovotų kamuolių skaičiumi. Bogdanas Bogdanovičius, Atlanta Hawks gynėjas, yra dar vienas svarbus serbų krepšininkas NBA, garsėjantis taikliu metimu ir agresyviu žaidimu. Nikola Jovičius, Majamio „Heat“ komandos puolėjas, taip pat žvalgosi į vasarą, ketindamas padėti Serbijos rinktinei Europos čempionate.
Serbijos rinktinė ir NBA žaidėjai
NBA žaidėjai atlieka svarbų vaidmenį Serbijos nacionalinėje komandoje. Nikola Jokičius, Bogdanas Bogdanovičius, Nikola Jovičius bei Tristanas Vukčevičius - tai tik keletas žaidėjų, kurie reguliariai atstovauja savo šaliai tarptautiniuose turnyruose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo dainų kultūros apžvalga
Iššūkiai ir galimybės
NBA žaidėjų dalyvavimas rinktinės veikloje susijęs su tam tikrais iššūkiais. Sezono metu NBA klubai dažnai nenori išleisti savo žaidėjų į rinktinę dėl traumų rizikos ir didelio krūvio. Tačiau, kai NBA žaidėjai prisijungia prie Serbijos rinktinės, jie suteikia jai didelį pranašumą, padidindami komandos šansus laimėti medalius tarptautiniuose turnyruose.
Ateities perspektyvos
Serbijos krepšinio ateitis atrodo daug žadanti. Šalyje nuolat auga nauja talentingų krepšininkų karta, kuri siekia pakartoti savo pirmtakų sėkmę NBA lygoje.
Legendos liaupsės
„Su tokiais vyrukais kaip Bogdanovičius, Bjelica, Teodosičius, Jokičius ir visais likusiais tikrai galima nukeliauti labai toli ir kažką parsivežti iš čempionato. Ši komanda yra viena geriausių pasaulyje ir tikrai puikiai pasirodys pasaulio čempionate“, - savo šalies rinktine pasitiki legendinis Peja Stojakovičius. Jis žino, ką reiškia triumfuoti pasaulio čempionate - su tuometine Jugoslavijos rinktine P. Stojakovičius triumfavo 2002 m. pirmenybėse JAV. Snaiperis tada rinko po 18,8 taško.
Ką reiškia pergalių skonis žino ir dabartinė serbų karta. Tiesa, ji kol kas klumpa visuose finaluose - 2014 m. pasaulio čempionato, 2016 m. olimpinių žaidynių ir po metų vykusio Europos čempionato. „Man labai patinka šios rinktinės talentas ir atmosfera. Jie turi visas priežastis tam, kad būtų itin ambicingi, ypač po to, ką padarė pastaraisiais metais“, - įsitikinęs P. Stojakovičius.
Tiesa, dabar jau 42-ejų P. Stojakovičius puikiai supranta, kad konkurencija bus milžiniška. Tarp pagrindinių konkurenčių jis mato ir Lietuvą.
Taip pat skaitykite: Serbijos talentai NBA lygoje
„Bus labai įdomu. Labai daug komandų gali pasiekti viršutines pozicijas ir kautis dėl medalių ir titulo. Prancūzija, Kanada, Lietuva, Australija ar Ispanija. Visos jos gali kautis dėl medalių“, - svarstė „Peja“. Vis tik serbų pasitikėjimą ypač didina dvi pavardės.
Nikola Jokičius: nuo žirgų lenktynių iki NBA žvaigždės
Gimtajame Somboro mieste Serbijoje, kai jam buvo keturiolika metų, N. Jokičius dar dalyvavo žirgų lenktynėse ir negalvojo apie svaiginančią karjerą su oranžiniu kamuoliu. Netrukus apkūnus vaikinas suprato, kad krepšinis gali tapti meile ir pragyvenimo šaltiniu. Į žaidimą rimčiau žvelgti jis pradėjo būdamas šešiolikos. Palikęs tėvų namus N. Jokičius persikėlė į Belgrado „Mega Basket“ talentų kalvę. Vėliau viskas vyko žaibo greičiu.
2014 metų vasarą Denverio „Nuggets“ nusprendė rizikuoti ir 41-uoju šaukimu NBA naujokų biržoje pasikvietė tada dar 19-metį, fiziškai silpną ir nieko neįrodžiusį centrą.
„Galvojome apie tai, kiek tokių kaip jis praleidome biržų metu. Marcas Gasolis taip pat neatrodė kaip Adonis (graikų mitologijos veikėjas, vyriškojo grožio simbolis, - aut. past.), kai buvo pasirinktas antrajame raunde, bet tapo puikiu žaidėju. Viskas susidėjo ir tiesiog matėme, kad jis moka nuostabiai perduoti kamuolį ir turi pojūtį žaidimui“, - apie rizikingą šaukimą yra sakęs „Nuggets“ krepšinio operacijų prezidentas Timas Connelly. Šį istorinį karjeros momentą N. Jokičius… pramiegojo.
„Kai „Nuggets“ mane pasirinko aš miegojau. Man paskambino švenčiantis ir šampaną atidarinėjantis brolis. Atsiliepiau, bet neklausiau, ką jis sako. Tik pasakiau: „žmogau, aš miegu“. Tada padėjau telefoną ir naujienas sužinojau ryte“, - kvatojo 24-erių serbas.
Taip pat skaitykite: Įdomūs Faktai apie Pasaulio Futbolo Čempionatus
Dar metus N. Jokičius liko žaisti Europoje, tapo Adrijos lygos naudingiausiu žaidėju (MVP) ir buvo beveik sudaręs milžinišką sutartį su „Barcelona“. Bet prieš katalonų skautus sužaidė tragiškas rungtynes ir kalbos nutrūko. „Galbūt tai buvo ženklas, kad Europos krepšinis nėra tinkamiausias man“, - po kurio laiko pripažins pats N. Jokičius, 2015 metais atvykęs į „Nuggets“.
Džokeris, pribloškęs Karnišovą
Netrukus Denveryje N. Jokičiui prilipo „Džokerio“ pravardė. Ne vien todėl, kad kai kuriems komandos draugams buvo sunku ištarti serbo pavardę, bet ir dėl nuolatinės šypsenos veide ir pomėgio juokauti. Tai iš karto priminė Džokerį iš „Betmeno“ filmų franšizės. Nors tada jis jau rodė, kad turi neeilinių gabumų, dar reikėjo nueiti ilgą kelią.
N. Jokičius vaikystėje, o vėliau ir paauglystėje, turėjo rimtų problemų dėl antsvorio. Per dieną centras išgerdavo tris litrus gazuotų gėrimų ir nuolat kimšo viską, kas turėjo cukraus.
„Gerdavau vieną taurę po kitos ir negalėdavau sustoti“, - tvirtino N. Jokičius.
Paskutinę gazuoto gėrimo skardinę serbas išgėrė pirmą kartą skrisdamas lėktuvu į Denverį.
Tai nebuvo vienintelės problemos - būdamas 17-os N. Jokičius negalėjo padaryti nė vieno atsispaudimo, o pirmos treniruotės metu Denveryje „lentos“ (angl. „plank“, - aut. past.) pratimo nesugebėjo išlaikyti ilgiau 20 sekundžių. „Nuggets“ iš karto pradėjo darbą su N. Jokičiumi, kad šio kūnas pasikeistų, bet netrukus ir vėl buvo nustebinti.
Po pirmos vakarienės su klubo vadovais jis paklausė ar kas nors norės milžiniškos ledų porcijos, kurią užsisakė. Kai visi atsisakė, N. Jokičius vienas įveikė ją.
„Tada mintyse pagalvojau: „ar tu juokauji“? Supratau, kad jis turės daug ką pakeisti“, - vakarienę yra prisiminęs Artūras Karnišovas, kuris „Nuggets“ ekipoje užima generalinio vadybininko pareigas. Nors ir dabar N. Jokičius nelaikomas pačiu atletiškiausiu žaidėju, serbas gali tik pasijuokti iš to.
„Linksma, nes tai, ką kalba žmonės, kartais yra teisinga, bet aš vis tiek žaidžiu NBA. Aš nesu geros sportinės formos, bet kažkaip sužaidžiu 80 NBA rungtynių“, - juokiasi jis.
Lygina su Saboniu
Prabėgus ketveriems metams nuo minėtos vakarienės A. Karnišovas apie N. Jokičių jau gali kalbėti visai kitaip. Tai jau ne tas 19-metis, turėjęs mitybos ir fizinių problemų, o NBA žvaigždė, praėjusį sezoną išrinkta į pirmąjį simbolinį geriausių žaidėjų penketą.
20,1 taško, 10,8 atkovoto kamuolio ir 7,3 rezultatyvaus perdavimo. Tokie vidurkiai puošia N. Jokičiaus pavardę.
Dėl neįtikėtinų perdavimų, aikštės matymo ir universalumo serbas dažnai lyginamas su A. Saboniu.
Štai buvęs NBA čempionas ir ESPN analitikas Chauncey Billupsas palyginęs šiuos du centrus pasakė, kad stebėdami N. Jokičių galime numanyti, kaip A. Sabonis būtų atrodęs NBA, jeigu būtų atvykęs jaunas ir prieš visas traumas.
A. Karnišovo manymu N. Jokičius kai kuriais aspektais jau yra geresnis už Lietuvos legendą - pavyzdžiui įžaidėjo įgūdžiais ir aikštės matymu.
„Žmonės vis prašo tai palyginti. Mano manymu, Jokičius šį sugebėjimą perkėlė į naują lygį. Jis atkovoja kamuolį, persivaro jį ir pradeda mūsų puolimą. Kiek dar NBA ekipų turi vidurio puolėją, kuris likus porai minučių iki rungtynių pabaigos gali persivaryti kamuolį per aikštę?“, - atsakydamas retoriškai klausė A. Karnišovas. Apie įžaidėjo sugebėjimus serbas yra juokavęs: „Taip, aš įžaidėjas. Tik storas“.
Nors N. Jokičiui dar tik 24-eri, jis jau yra atlikęs daugiausiai trigubų dublių tarp užsieniečių per visą NBA istoriją.
Tokį fenomeną paaiškinti sunku.
„Jeigu paklausi garsių dailininkų, kaip jiems tai pavyksta, jie neturi atsakymo. Tas pats ir su Nikola - jam sunku paaiškinti tai, ką daro. Tiesiog daro ir jam tai pavyksta“, - pečiais traukia A. Karnišovas.
Bogdanas Bogdanovičius: taškų mašina
Antroji pavardė, kuri Serbiją verčia laukti 2002-ųjų metų triumfo pakartojimo - B. Bogdanovičiaus.
Jeigu N. Jokičius komandą geresne paverčia įvairiais būdais, tai 26-erių Sakramento „Kings“ atakuojantis gynėjas yra tikra taškų mašina.
Antrajame sezone NBA gynėjas rinko po 14,1 taško (36 proc. trit.), o prieš dvejus metus vykusiame Europos čempionate fiksavo 20,4 taško vidurkius.
Jis vyrų rinktinės marškinėlius apsivilko dar 2013 metais ir šios garbės niekad neatsisako. „Kai augi tu nuolat girdi, kad geriausi žaidėjai žaidžia Serbijos rinktinėje. Kaip jie atstovaudavo šalį buvo nuostabu. Tai motyvuodavo mus. Dabar nepakartojama jausti, kad aš galiu motyvuoti vaikus mokyklose“, - teigia gynėjas.
B. Bogdanovičius ir N. Jokičius bus Serbijos rinktinės ašis, bet nereikėtų nuvertinti to, ką duos kiti žaidėjai. Milžinas B. Marjanovičius per trumpą atkarpą gali padaryti milžinišką įtaką, buvęs žalgirietis V. Micičius artėja prie NBA slenksčio, M. Teodosičius pusmetį buvo be komandos ir ruošėsi pirmenybėms, o N. Bjelica turėjo dar vieną solidų sezoną už Atlanto ir aikštėje gali daryti viską.
Pridėkime likusius narius ir serbų kovotojų charakterį - tampa akivaizdu, kodėl jų šansai pasaulio čempionate Kinijoje vertinami geriausiai po amerikiečių.
Atranka į 2027 m. pasaulio čempionatą
Jau lapkritį Lietuvos rinktinės lauks nauji išbandymai - atrankos į 2027 m. pasaulio čempionatą startas. Lietuviai atranką pradės D grupėje, kurioje dar žais Italijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos rinktinės. Tuomet D grupės trejetas jungsis su C grupės stipriausiomis trimis komandomis. Joje rungtyniaus Serbija, Turkija, Bosnija ir Hercegovina bei Šveicarija. FIBA atrankos langų metu rinktinių treneriai galės kviestis visus pajėgiausius savo šalių krepšininkus iš NBA ir Eurolygos.
Legendos
Arvydas Sabonis
Jis - 221 cm ūgio milžinas, matęs aikštelę kaip įžaidėjas, pataikęs kaip atakuojantis gynėjas ir kovojęs dėl kamuolių kaip vidurio puolėjas. A.Sabonis turėjo viską! Jis buvo tikras niekada neišsenkančio Lietuvos krepšinio šaltinio produktas. Natūralus talentas, žmogus, gimęs žaisti krepšinį ir daug jame pasiekti. Jis nugalėjo netgi traumas, galėjusias užbaigti karjerą. Kai 1989 m., po aštuonių Kauno „Žalgiryje“ praleistų sezonų, A.Sabonis pasirašė sutartį su Valjadolido „Forum“, jis vos galėjo paeiti. Tačiau jis atsitiesė, 1992 m. prisidėjo prie Madrido „Real“ ir 1995 m. laimėjo Eurolygą. Sutartį su NBA klubu „Portland Trail Blazers“ A.Sabonis pasirašė būdamas 31-erių, tačiau jis įrodė, kad nėra jaunų ar senų žaidėjų. Yra tik geri, labai geri ir visi kiti. A.Sabonis NBA praleido septynis sezonus, sužaidė 470 rungtynių, pelnė po 12 tšk., atkovojo 7,3 kamuolio ir atliko 2,1 rezultatyvaus perdavimo. Būdamas 40-ies, jis grįžo į „Žalgirį“ ir spindėjo Eurolygoje. 2011 m. A.Sabonis buvo priimtas į NBA Šlovės muziejų Springfilde.
Krešimiras Čosičius
Šis kroatas buvo krepšininkas, aplenkęs laiką. K.Čosičius buvo 211 cm ūgio, bet technika, krepšinio supratimas ir nugalėtojo charakteris pavertė jį krepšininku, galinčiu žaisti bet kurioje pozicijoje. Jis buvo pirmasis centras, žaidęs ties tritaškio linija, puikiai perdavinėjo kamuolį ir galėjo vienas nulemti rungtynių baigtį. Su Zadaro klubu K.Čosičius tapo Jugoslavijos, su Bolonijos - Italijos čempionu. Dar jis žaidė Liublianos „Olimpija“ ir Zabrebo „Cibona“ ekipose. Prie nacionalinės komandos K.Čosičius prisidėjo nesulaukęs 18-os. Su ja pavyko laimėti 1980 m. olimpines žaidynes, du pasaulio ir tris Europos čempionatus. K.Čosičius buvo tarsi A.Sabonis, atsiradęs 20 metų anksčiau už patį A.Sabonį.
Pau Gasolis
Be abejo, jis yra geriausias vis dar žaidžiantis Europos aukštaūgis. Kadangi anapus Atlanto išvyko dar 2000 m., sužaidęs tik porą sezonų „Barcelona“ ekipoje, ryškesnį pėdsaką P.Gasolis paliko NBA, o ne Europoje. „Memphis Grizzlies“, „Los Angeles Lakers“, „Chicago Bulls“ ir „San Antonio Spurs“ klubuose jis sužaidė 1119 rungtynių, jo vidurkiai yra 17,9 tšk. ir 9,4 atkovoto kamuolio. P.Gasolis tapo NBA čempionu, šešis kartus pateko į „Visų žvaigždžių“ rungtynes. Su Ispanijos rinktine jis triskart laimėjo Europos čempionatą, 2006 m. triumfavo pasaulio čempionate, 2008 ir 2012 m. pasiekė olimpinių žaidynių finalą.
Klifordas Laikas (Clifford Luyk)
1941 m. gimęs aukštaūgis yra vienas geriausių visų laikų JAV žaidėjų Europos krepšinyje. 1964 m. gavęs Ispanijos pasą, K.Laikas tapo „Real“ legenda. Per 16 sezonų jis 14 kartų laimėjo Ispanijos čempionatą, 10 kartų - šalies taurę, 6 kartus - Eurolygą. K.Laikas nebuvo milžinas, būdamas 203 cm ūgio šiais laikais jis galbūt būtų puolėjas. Vis dėlto jis žaidė vidurio puolėjo pozicijoje ir darė tai labai gerai. Ūgio trūkumą K.Laikas kompensavo technika ir žaidimo pojūčiu. Jis suprato krepšinį. Dar 1962 m. į Madridą atvykęs amerikietis gyvena jame ir šiandien.
Vladė Divacas
212 cm ūgio V.Divacas buvo vienas geriausiai aikštelę mačiusių krepšininkų. Jis puikiai perdavinėjo kamuolį, galėjo jį nusivaryti nuo vieno krepšio iki kito ir netgi įmesti tritaškį. 1989 m. prasidėjo jo NBA odisėja, trukusi 16 metų. „Lakers“, „Charlotte Hornets“ ir „Sacramento Kings“ komandose V.Divacas sužaidė 1134 rungtynes, pelnė 11,8 tšk., atkovojo 8,2 kamuolio ir atliko 3,1 rezultatyvaus perdavimo. Serbas niekada nelaimėjo čempiono žiedo, bet 1991 m. su „Lakers“ pasiekė finalą. Su Jugoslavijos rinktine pavyko laimėti beveik viską.
Dinas Meneginas (Dino Meneghin)
Garsusis Italijos vidurio puolėjas buvo viena svarbiausių Varezės ir Milano klubų pergalių priežasčių. Eurolygą jis laimėjo septynis kartus. Su Italijos rinktine pavyko laimėti 1983 m. Europos čempionatą, o 1971 ir 1975 m. - iškovoti bronzą. Be to, D.Meneginas yra 1980 m. olimpinis vicečempionas. Jis nebuvo labai aukštas (204 cm), tačiau buvo stiprus, turėjo plačius pečius ir ilgas rankas, o tai leido kovoti su aukštesniais varžovais. Turėjo jis ir nugalėtojo charakterį. D.Meneginas buvo karys, kuris belaisvių neima. Jis - geriausias visų laikų Italijos vidurio puolėjas.
Vladimiras Tkačenka
221 cm ūgio V.Tkačenka buvo lėtas, bet stiprus ir dominuoti galintis žaidėjas. Europos čempionatą jis laimėjo tris kartus - 1979, 1981 ir 1985 m. Be to, jis yra 1982 m. pasaulio čempionas bei 1978 ir 1986 m. vicečempionas. V.Tkačenka pradėjo karjerą Kijevo klube „Strojitel“, bet geriausius savo metus praleido Maskvos CASK. Jo dvikovos su A.Saboniu yra legendinės. Treneris Aleksandras Gomelskis valandų valandas dirbo su V.Tkačenka, kad pagerintų jo įgūdžius, ir tai daryti apsimokėjo.
Janis Krūminis
Latvis buvo pirmasis Europos krepšinio milžinas. 218 cm ūgio vidurio puolėjas buvo svarbiausias faktorius, nulėmęs Rygos ASK pergales trijuose pirmuosiuose elitiniuose Europos klubų turnyruose 1958-1960 m. Taip pat jis atvedė TSRS rinktinę į viršūnę trijuose Europos čempionatuose (1959, 1961 ir 1963 m.) bei padėjo iškovoti sidabrą trejose olimpinėse žaidynėse (1956, 1960 ir 1964 m.). J.Krūminis buvo truputį nerangus, bet ūgis, jėga ir kova po krepšiais padėjo tai kompensuoti.
Dino Radža (Dino Radja)
Didis Splito „Jugoplastika“ vidurio puolėjas tapo Eurolygos čempionu 1989 ir 1990 m. Europos čempionatą jis laimėjo 1989 ir 1991 m. Olimpinių žaidynių finalą D.Radža 1988 m. pasiekė su Jugoslavijos, o 1992 m. - su Kroatijos rinktine. 210 cm ūgio krepšininkas pasižymėjo puikia technika, protu ir gerais perdavimais. Prieš išyrant Jugoslavijai rinktinėje jis užėmė sunkiojo krašto puolėjo vietą ir sudarė žudantį tandemą su V.Divacu. NBA lygoje D.Radža sužaidė keturis gerus sezonus „Boston Celtics“ gretose ir per 224 rungtynes pasižymėjo 16,7 tšk. bei 8,4 atkovoto kamuolio vidurkiais.
Nikola Vuičičius
Galbūt pats universaliausias šio amžiaus Europos aukštaūgis padėjo sugrįžti į viršūnę Tel Avivo klubui „Maccabi“. Su šia komanda N.Vuičičius žaidė trijuose Eurolygos finaluose iš eilės ir laimėjo turnyrą 2004 bei 2005 m. Dar vieną Eurolygos finalą kroatas 2010 m. pasiekė su Pirėjo „Olympiakos“. Taip pat jis žaidė gimtojo Splito ekipoje, Vilerbano „Asvel“ ir Stambulo „Efes Pilsen“ komandose. 2005-2007 m. N.Vuičičius triskart iš eilės pateko į Eurolygos pirmąjį simbolinį penketą. Iki šiol jis yra vienintelis krepšininkas, Eurolygoje atlikęs trigubą dublį. Ir padarė tai N.Vuičičius ne vieną, o du kartus. Be to, kroatas yra vienintelis Eurolygos žaidėjas, per karjerą surinkęs daugiau nei 2000 tšk.
NBA neįsitvirtinę europiečiai
Tarp tokių krepšininkų, deja, yra ir dvi ryškiai Eurolygoje spindėjusios asmenybės iš Lietuvos. Pristatome visą NBA neįsitvirtinusių europiečių sąrašą:
tags: #visi #jugoslavijos #krepsininkai #zaide #nba