Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė - tai šalies pasididžiavimas ir vienas iš svarbiausių sporto simbolių. Rinktinės apranga, o ypač marškinėliai, turi gilią istoriją ir atspindi tautos identitetą bei kultūrines vertybes. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos rinktinės futbolo marškinėlių evoliuciją, dizaino ypatumus, naudojamas technologijas ir reikšmę sirgaliams.
Istorija ir Simbolika
Pirmieji Lietuvos futbolo marškinėliai pasirodė dar 1923 metais, kai rinktinė sužaidė savo pirmąsias tarptautines rungtynes su Estija. Tų marškinėlių spalva buvo tamsiai žalia, o tai turėjo simbolinę reikšmę. Žalia spalva siejama su gamta, atgimimu ir viltimi. Kaip vieną iš pagrindinių Nacionalinės rinktinės aprangoje naudojant žalią spalvą, yra atiduodama pagarba Lietuvos futbolo istorijai: pirmieji iš Vokietijos atgabenti marškinėliai, su kuriais žaidė Lietuvos futbolo rinktinė 1922 metais buvo žali.
2010-2011 Metų Kolekcija: Hummel ir Evelinos Ugianskytės Bendradarbiavimas
Lietuvos futbolo rinktinių 2010-2011 m. kolekciją nuo apatinio trikotažo, rankšluosčių, kelioninių krepšių iki treniruočių, varžybų ir net paradinės aprangos sukūrė „hummel“ kartu su dizainere Evelina Ugianskyte, kuri viena iš nedaugelio Lietuvoje specializuojasi sporto mados srityje.
LFF prezidentas Liutauras Varanavičius teigė: „Džiaugiamės po beveik dešimties metų vėl atnaujindami partnerystę su „hummel“, kurie artimiausius penkerius metus rūpinsis rinktinės reprezentacine išvaizda. Pirmoji kolekcija tikrai nenuvylė, tikiuosi ji patiks ne tik rinktinės žaidėjams, bet ir sirgaliams“.
„hummel“ vykdančiojo direktoriaus Artūro Krukio teigimu, Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės 2010-2011 metų sezono kolekcija buvo kuriama beveik pusmetį ir kiekviena detalė yra itin gerai apgalvota. Anot „hummel“ atstovų, formuojant naująją kolekciją apie aprangą, kurią futbolo komandos žaidėjas vilki aikštelėje, buvo mąstoma gerokai plačiau nei tiesiog apie įprastai sporto varžybų metu dėvimus marškinėlius, kelnaites ir blauzdines.
Taip pat skaitykite: Vokietijos rinktinė ir klubai
„Užsivilkti Nacionalinės rinktinės aprangą, su kuria kovojama už Lietuvos garbę, gali tik patys geriausi šalies futbolininkai. Žaisti ir laimėti rungtynes vilkint Lietuvos rinktinės aprangą yra kiekvieno futbolo žaidėjo aukščiausias karjeros laiptelis“, - sakė „hummel“ vykdantysis direktorius Artūras Krukis.
Kuriant kolekciją įvairiomis detalėmis buvo siekiama perteikti tiek Lietuvą reprezentuojančius elementus, tiek įvairią futbolo atributiką, duoti nuorodą į istorines pergales praeityje.
Treniruočių Apranga
Treniruočių aprangoje dominuoja pilka spalva. Kuriant šią Nacionalinės rinktinės aprangos dalį buvo galvojama apie sunkų ir ilgą kelią, kuriuo ėjo futbolininkas siekdamas aukščiausio - atstovauti Lietuvai rinktinės sudėtyje.
„Pilka spalva - tai didelio įdirbio, ilgo, pilko kelio siekiamybės link simbolis. Dominuojanti spalva pagyvinama žalia - simbolizuojančia tiek lietuvybę, tiek duodančia užuominą į vieną iš pagrindinių futbolo atributų - žole padengtą futbolo aikštę“, - pasakojo A. Krukis - „Žalia spalva, jos atspalviai nuo šviesiai žalios iki žolės žalumo tamsios, yra pagrindinė spalva, jungianti ir atsikartojanti visoje Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės aprangoje“.
Varžybų Apranga
Varžybų aprangai buvo pasirinktos tradicinės geltona ir žalia spalvos, tačiau pirmą kartą pristatomi ir raudonos spalvos marškinėliai, kurie laikomi trečiąja atsargine apranga.
Taip pat skaitykite: Vokietijos krepšinio lygos komandos
Žalia spalva tai pat yra dominuojanti futbolo aikštės spalva. Stadiono simbolis - vejos kirpimo schema, perkeliama į Nacionalinės rinktinės rungtynių marškinėlių medžiagos pagrindo struktūrą. Vis tik pagrindinė Lietuvos rinktinės rungtynių aprangos spalva yra geltona, kuri istoriškai dominuoja nuo XX amžiaus vidurio.
2010/2011 metų sezono Nacionalinės rinktinės rungtynių marškinėliuose, skirtingos plokštumų faktūros su jose išdėstytais simboliniais elementais, turi savo pasakojimą, paskirtį ir istoriją. Pagrindinė marškinėlių plokštuma duoda užuominą į futbolo aikštę, kur audinio faktūra yra tarsi veja, o korio formos taškai imituoja užribį, išryškintos siūlės savo geometrine plastika ženklina kampinius. Nacionalinės rinktinės varžybų aprangos detalėse pilka spalva yra užuominą į ilgą treniruočių procesą, o korio pavidalo faktūra - į bitės darbštumą, sunkų darbą dėl bendro komandos siekio - pergalės. Beje, „hummel“ simbolis taip pat bitė.
„hummel“ kompanijos simbolis yra kamanė arba bitė, kuri būdama pernelyg sunki savo nedideliems sparneliams, sugeba skristi, tarsi paneigdama aerodinamikos dėsnius. Šis simbolis primena, jog net fiziškai sunkiai įmanomus dalykus vis tik įmanoma padaryti“, - sakė A. Krukis. Lietuvą ir lietuviškumą reprezentuoja istorinės spalvos bei nestandartinis sprendimas nugaroje naudoti valstybės vardą ir pačiame tekste komponuoti valstybės vėliava. Viename grafiniame sprendime išryškinamas tiek Lietuvos vardas, tie šalies simbolinės spalvos.
Raudonos Spalvos Kontroversija
Per dešimt 2023-iaisiais sužaistų rungtynių Lietuvos rinktinė keturis sykius į aikštę ėjo vilkėdama raudonos spalvos aprangą. Šį spalva mūsų šalyje siejama su Sovietų Sąjunga ir skaudžiai išgyventu okupacijos laikotarpiu. 15min žiniomis, prasidėjus karui Ukrainoje, LFF kabinetuose buvo svarstoma galimybė visiškai atsisakyti raudonos spalvos bei visus mačus žaisti tik su pagrindine geltonos spalvos apranga, tačiau techninis federacijos rėmėjas „Hummel“ negalėjo užtikrinti pageidaujamo kiekio ekipiruotės visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinėms.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius teigia: „Raudonos spalvos mūsų rinktinėse neliks. Kitais metais pristatysime naują aprangos dizainą ir mūsų marškinėliai nuo šiol bus geltoni bei žali. Tiesa, žalia spalva bus kiek kitokia, nei buvo anksčiau. Jos atspalvis bus ne toks tamsiai žalias kaip buvo anksčiau. Planuojame šiuo komplektus turėti jau kovo mėnesį, tad Tautų lygos atkrintamosiose veikiausiai žaisime su naujo dizaino marškinėliais“.
Taip pat skaitykite: Vokietijos rinktinės sudėtis
Anot LFF vadovo, naujo dizaino aprangos jau yra sukurtos bei patvirtintos UEFA. „Mano manymu, neigiamų kalbų apie raudonus marškinėlius pastaraisiais metais tikrai buvo per daug. Ypač tai tapo jautru dabartinio karo Ukrainoje metu. Raudoną spalvą daugelis tapatina su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija, tad nusprendėme atsisakyti“, - savo nuomonę dėstė LFF prezidentas.
Pirmą kartą Lietuvos rinktinė raudona apranga aikštėje pasirodė beveik prieš dešimtmetį - 2014-ųjų lapkritį kontroliniame mače Kyjive, kai 0:0 kontrolinėse rungtynėse sužaidė su Ukrainos komanda. Prieštaringai vertinamos idėjos autoriumi reikėtų laikyti ilgametį Lietuvos futbolo federacijos techninį direktorių Stasį Stankų. Būtent LTSR nusipelniusiam treneriui 2013-aisiais kilo mintis aprengti futbolininkus raudonais marškinėliais ir pirmą kartą šį savo sumanymą jis pritaikė Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) rinktinėje. Savo sprendimą LFF sunkiasvoris tuomet motyvavo tuo, jog žalia apranga pernelyg susilieja su aikštės žaluma, o tai reiškia, kad futbolininkai savo komandos draugus pastebi kur kas prasčiau nei varžovus.
Hummel: Pergalės Simbolis
„Vilkėdama „hummel“ marškinėlius mūsų Baltijos jūros „kaimynė“ Danijos nacionalinė futbolo rinktinė 1992 metais tapo Europos futbolo čempione, o 1998 metais pasiekė Pasaulio čempionato pusfinalį. „Tikiu, kad teigiama „hummel“ kompanijos aura įsikūnys naujuosiuose Nacionalinės futbolo rinktinės marškinėliuose ir ves Lietuvos rinktinę į pergales“, - sakė A. Krukis.
„hummel“ Lietuvos futbolo rinktinę rengė nuo 1999 m. iki 2003 m. Danijos įmonė - vienas iš seniausių sporto aprangos prekinių ženklų pasaulyje, geriausiai žinomas kaip komandinių sporto šakų, ypač futbolo bei rankinio, aprangos kūrėjas.
PRIEŠ SUTARTIS, AGENTUS, … buvo tik hummel. Hummel yra vienas iš seniausių, labiausiai atsidavusių komandinio sporto prekės ženklų. Ikoniški ševronai tapo simboliu, kad Hummel veikia šiek tiek kitaip - visada su polėkiu ir charakteriu. Viskas, ką darome „Hummel“, prasideda ir baigiasi sportu. Tai, taip pat, taikoma įvairiems mūsų prekių ženklams: „hummel Sport Style“, „hummel Hive“, taip pat daugeliui mūsų kolaboracijoms. „Hummel” pasiryžęs keisti pasaulį per sportą. Sportas yra daugiau nei fizinis aktyvumas. Tai universali kalba, turinti jėgų pašalinti politikos, kultūros, religijos ar įsitikinimų skirtumus. Hummel mėgsta sportą ir myli tuos aistringus ir drąsius žmones, kurie išdrįsta rodyti kelią su dideliu tikslu.
Naujausi 2024-2026 Metų Marškinėlių Dizainai
Naujausiuose 2024-2026 metų marškinėlių dizainuose išlieka sąsajos su istorija ir tradicijomis. Ant marškinėlių puikuojasi ąžuolo šakelė - vienas iš svarbiausių Lietuvos simbolių. Ąžuolas Lietuvoje nuo seno yra gerbiamas kaip tvirtumo, ilgaamžiškumo ir ištvermės simbolis. Jis dažnai įvardijamas nacionaliniu Lietuvos medžiu. Ąžuolo šakelė taip pat primena Kauno Ąžuolyną - vietą, kurioje įvyko pirmosios oficialios Lietuvos rinktinės rungtynės. Ąžuolynas lietuviams yra šventa vieta, simbolizuojanti ryšį su baltiškomis tradicijomis, fizine ir dvasine stiprybe.
Be ąžuolo motyvų, naujuose marškinėliuose naudojami ir gintaro atspalviai. Gintaras yra Lietuvos paveldo dalis, susijusi su Baltijos jūra ir menanti lietuvių ryšius su užsienio tautomis, dosnumą ir mainymąsi žiniomis.
2024-2026 metų modeliai:
- Žalios spalvos: Šie marškinėliai primena pirmuosius rinktinės marškinėlius ir simbolizuoja Lietuvos gamtą, atgimimą ir viltį. Ant jų pavaizduota ąžuolo šakelė, išryškinta gintaro atspalviais.
- Geltonos spalvos: Geltona spalva simbolizuoja saulę, šviesą ir optimizmą. Kaip ir ant žalių marškinėlių, ant geltonų taip pat pavaizduota ąžuolo šakelė.
Abu marškinėlių variantai yra sukurti naudojant modernias technologijas, užtikrinančias komfortą ir funkcionalumą. Marškinėliai pagaminti iš 100 % perdirbto poliesterio.
Technologijos ir Komfortas
Lietuvos rinktinės futbolo marškinėlių gamybai naudojamos pažangios technologijos, užtikrinančios sportininkų komfortą ir geras sąlygas žaidimo metu. Hummel prekės ženklo marškinėlių gamyboje taikoma BEECOOL® technologija. Ši technologija leidžia išlaikyti audinio sausumą visą sportavimo laiką, nes audinys greitai sugeria ir išgarina drėgmę. Be to, audinys pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios padeda išvengti nemalonaus kvapo ir užtikrina higieną.
Naujosios aprangos pasitinka mus ne tik naujomis spalvomis, tačiau ir atsinaujinusia apykakle, marškinėliai tapo lengvesni, parinkta kitokia medžiaga, kuris leis lengviau kvėpuoti kūnui, dar lengviau judėti žaidėjams.
Kitos Aprangos Dalys ir Aksesuarai
Be marškinėlių, Lietuvos rinktinės aprangą sudaro ir kiti svarbūs elementai:
- Šortai: HMLCORE XK POLY šortai yra pagaminti naudojant BEECOOL® technologiją, užtikrinančią komfortą ir funkcionalumą. Šortų prigludimas reguliuojamas raišteliu juosmens srityje.
- Kojinės: Hummel ELEMENT kojinės yra sukurtos specialiai futbolui. Jos puikiai sugeria drėgmę, todėl kojos išlieka sausos visų varžybų ar treniruočių metu. Kojinės turi aukštą kelių kilimą, oro srauto tinklelį ventiliacijai, paminkštintą kulkšnies apsaugą, sustiprintas vietas smūgio amortizacijai ir pėdos lanko atramą.
- Gertuvė: HMLWATERBOTTLE gertuvė yra būtinas aksesuaras kiekvienam sportininkui. Jos talpa yra 600 ml, o sudėtis - 100% akrilas.
- Šalikas: Lietuvos rinktinės šalikas yra puikus būdas parodyti savo palaikymą rinktinei.
Reikšmė Sirgaliams
Lietuvos rinktinės futbolo marškinėliai yra daugiau nei tik sportinė apranga. Tai - tautos simbolis, vienijantis sirgalius ir išreiškiantis jų meilę Lietuvai.
Futbolo Marškinėlių Evoliucija: Nuo Praktiškumo Iki Tapatybės
Grįžtant prie taisyklių temos, tai istorinis kontekstas paprastas - aprangų nebuvo, tapo sunku atskirti skirtingų komandų žaidėjus, todėl ieškota įvairių būdų: pradžioje tai buvo kepuraitės, vėliau - įvairūs raiščiai ant rankų (kapitono raiščio tradicija kilo būtent iš čia), o tada - marškiniai, skirtingos spalvos, numeracija ir t. t. Futbolo šortų atsiradimas irgi grynai gyvenimiškas - 1879 m. darbininkų komanda „Darwen“ žaidė FA taurės pusfinalio rungtynes su džentelmenais „Old Etonians“.
Spalvos ir Identitetas
Skirtingų futbolo marškinių tradicijos pradėjo formuotis aplink 1870 m. Pradžią tam davė mokyklinės uniformos (pvz., „Blackburn Rovers“ pirmiausia nešiojo baltus megztinius, puoštus mėlynu Šrousberio mokyklos Maltos kryžiumi). Darbininkai ir katalikų mažuma dėvėjo baltos ir žalios spalvų derinius („Hibernian“ FC - 1875), džentelmenai ir unionistai - kraujas ir širdys - mėlynos, raudonos, bordo („Heart of Midlothian“ - 1874). Populiariausias variantas - dryžuoti marškiniai, nes taip lengviau juos pagaminti (skirtingos audinio juostos būdavo tiesiog susiuvamos). Pramonės revoliucija atvėrė naujas galimybes.
1890 m. EFL rungtynėse tarp „Sunderland“ ir „Wolverhampton“ abi komandos žaidė vienoda apranga, todėl jau 1891 m. FA nusprendžia, kad klubai spalvas deklaruoja dar prieš prasidedant sezonui, atsargai privalo turėti paprastus baltos spalvos marškinius (atsarginis aprangos komplektas klubams buvo didelės prabangos reikalas), o esant reikalui juos keičia „namų“ komanda (1921 m. 1891 m. Iš įdomesnių detalių apie spalvas reikėtų paminėti, kad Anglijos FA 1969 m. uždraudė komandoms naudoti juodą ar tamsiai mėlyną spalvas, nes jas naudojo rungtynių teisėjai. Škotijos FA tokius reikalavimus atmetė ir niekada jų nepaisė, nes tamsiai mėlyna - jų nacionalinės rinktinės spalva. Reikia pažymėti, kad Škotijoje neretas dalykas būdavo truputį kitaip (pvz., numeriai ant marškinėlių buvo neprivalomi net iki 1995 m.). Būtent dėl Škotijos FA spaudimo FIFA kitokios spalvos marškinėlių apie 1990 m.
Vartininkų Apranga
Kaip žinote, iki pat 1912 m. vartininkai kamuolį rankomis galėjo imti savo aikštės pusėje, šia teise ir tokiu pranašumu jie plačiai naudojosi. Iš pradžių futbolo taisyklėse buvo sugriežtinta žaidėjo ir vartininko apsikeitimo vietomis procedūra (tik informavus teisėją), paskui 1909 m. atsiranda reikalavimas, kad vartininko apranga turi skirtis nuo jo komandos žaidėjų, o 1921 m. IFAB nurodo, kad vartininkai turi dėvėti tamsiai geltonos spalvos marškinius.
Medžiagos ir Dizaino Pokyčiai
Tradiciniai Viktorijos laikų džentelmenų marškiniai padarė įtaką ir futbolo aprangos kultūrai. (pvz., apykaklės kai kurių gamintojų modeliuose buvo naudojamos net iki 20 amžiaus pabaigos). Tik 1904 m. Trumpos futbolo marškinių rankovės, pirmą kartą pasirodžiusios ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, po Antrojo pasaulinio karo tampa dažniau matomos, o apie 1950 m. atsiranda dirbtinio pluošto audiniai. Toliau viskas vystėsi įprasta schema - lengvumas, patvarumas, dizainas, funkcionalumas, sintetinės medžiagos, technologijos ir t. t. Reikia paminėti ir faktą, kad futbolo taisyklėse marškiniai su rankovėmis („with sleaves“) atsirado po 2002 m. Kamerūno rinktinės bandymų Afrikos nacijų taurėje ir pasaulio čempionate žaisti su netradicine apranga, kurią FIFA vadovas Josepas Blatteris pavadino liemenėmis. Imituodami rankoves ir siekdami sušvelninti konfliktą su FIFA, Kamerūno futbolininkai po „liemenėmis“ dėvėjo aptemptus juodus apatinius marškinėlius (angl.
Numerių Atsiradimas
Istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmą kartą numeriai ant žaidėjų marškinėlių nugaros buvo užrašyti 1911 m. Australijoje. Vėliau, rodos, 1923 m., jie buvo pastebėti Argentinoje, kai ten blaškėsi škotų mėgėjų komanda ir mokė vietinius žaidimo paslapčių, o 1924 m. Nepaisant anksčiau paminėtų pavienių atvejų, laikoma, kad futbolo aprangų ženklinimas numeriais atsirado 1928 m. Anglijoje, kuomet „Arsenal“ treneris Herbertas Chapmanas juos užrašė ant žaidėjų marškinėlių EFL rungtynėse tarp „Arsenal“ ir „Sheffield Wednesday“, o 30 tūkst. Oficialiai numeriai pirmą kartą panaudoti 1933 m. per FA taurės finalą tarp „Everton“ ir „Manchester City“. Įdomu tai, kad „Everton“ žaidėjai buvo pažymėti numeriais nuo 1 iki 11, o „Man City“ - nuo 12 iki 22. Nuo 1939 m.
Numerių idėjos esmė paprasta - žymėti žaidėjo poziciją aikštėje, todėl #1 įsitvirtino ant vartininko marškinėlių nugaros, gynėjai užvaldė #2-4 ir t. t. 1965 m., kuomet atsirado žaidėjų keitimai, #12 simbolizavo „pirmas ant suolo“, todėl jis nebuvo labai mėgstamas, o #13 daugeliui kėlė neigiamas emocijas dėl prietarų. 1962 m. pasaulio čempionate visi Urugvajaus rinktinės žaidėjai atsisakė dėvėti #13, todėl Urugvajaus FA kreipėsi į FIFA ir pateikė 22-iejų žaidėjų paraišką su numeriais nuo 1 iki 12 ir nuo 14 iki 23. Taip urugvajietis G. Vėliau kai kurie klubai (pvz., „Bayern“) iš viso atsisakė naudoti #12, pareiškę, kad dvyliktas žaidėjas yra jų sirgaliai.
Numerių istorijoje suirutę pirmi bandė sukelti mažieji argentiniečiai. Galbūt nežinodami angliškų tradicijų arba todėl, kad virš Folklando salų pradėjo tvenktis konflikto debesys, 1978-1986 m. pasaulio čempionatuose jie žaidėjams numerius nutarė priskirti pagal abėcėlę (pirmieji tokį būdą 1974 m. Tokiu būdu saugai N. Alonso (1978 m.), O. Ardiles (1982 m.) ir kt. rungtyniavo #1 pažymėtais marškinėliais. Išimtis buvo padaryta tik 1982 m., kai #10 jie leido rinktis vieninteliam komandos žaidėjui - D. Po to, kai 1986 m. tas #10 „su Dievo ranka“ išmetė anglus iš pasaulio čempionato ketvirtfinalio, o argentiniečiai nusigavo iki finalo ir jį laimėjo, Argentinos FA paskelbė, kad joks kitas žaidėjas daugiau nenešios šio numerio, bet čia jau teko įsikišti ir pačiai FIFA.
21 amžiaus pradžioje prasidėjo nedidelė netvarka. Buvo pastebėta įdomių numerių variantų: #88 (Gianluigi Buffonas), #1+8 (Ivanas Zamorano), #188 (Sergio Vargas, „Universidad de Chile“), #100 ir kitokių, bet čia ilga ir atskira tema.
Logotipai ir Reklama
1958 m. Turino „Juventus“ ant marškinėlių prisiuvo vieną žvaigždę, taip pažymėdami iškovotą šalies čempionų titulą. Idėja greitai paplito, ir dvi žvaigždės jau 1968 m. puošė Brazilijos rinktinės aprangas, simbolizuodamos du pasaulio čempionų titulus. Istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmą reklamą ant marškinėlių 1966 m. pasidarė Vienos „Austria“ klubas (bravoras „Schwechater“), o 1973 m. 1976 m. mėgėjiškas kažkelintos Anglijos lygos klubas „FC Kettering Town“ sulaukė sankcijų iš Anglijos FA už užrašo „Kettering Tyres“ naudojimą, o archyvinėse nuotraukose galima rasti faktą, kad 1977 m. Bet šių nereikšmingų vietinio bravoro ar autoserviso bandymų reklamuotis greičiausiai nereikėtų laikyti rimtomis reklaminėmis sutartimis, todėl manoma, kad proveržį rinkodaros srityje padarė „Liverpool“, jis 1979 m. pasirašė dvejų metų reklamos sutartį su „Hitachi“. Ir nors metinė tos sutarties vertė (50 tūkst. svarų) pagal šios dienos standartus atrodo nerimtai („Chevrolet“ užrašas 2019 m. ant „Manchester United“ marškinėlių kainavo apie 40 mln.
Aprangų Gamintojų Konkurencija: Pasaulio Čempionato Akcentai
Šiame pasaulio čempionate dėl vietos po saule grumiasi ne tik 32 stipriausios žemyno rinktinės, bet ir devyni skirtingi prekių ženklai, kurie komandoms teikia visa ekipuotę. Daugiausiai klientų turi amerikiečių „Nike“. Su šio prekės ženklo aprangomis žaidžia trylika šio čempionato komandų - Australija, Brazilija, Kanada, Kroatija, Anglija, Prancūzija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Kataras, Saudo Arabija, Pietų Korėja ir JAV. Kiek mažesnę dalį yra atsiriekęs vokiečių „Adidas“ - septynios rinktinės (Vokietija, Argentina, Belgija, Ispanija, Japonija, Meksika ir Velsas). „Puma“ turi šešis klientus - Urugvajus, Šveicarija, Serbija, Senegalas, Marokas ir Gana. Beje, šio prekės ženklo atstovai jau ne pirmą kartą kaltinami originalumo stoka ir sulaukia kritikos už tai, jog visoms komandos pasiūlo labai panašaus modelio aprangų komplektus. Toliau - smulkių žuvų lenktynės. Dar šeši prekių ženklai Katare turi po vieną savo atstovą.
Istoriniai Pasaulio Čempionų Marškinėliai ir Aprangų Gamintojai
Ilgus metus pasaulio pirmenybės buvo „Adidas“ teritorija. Ši bendrovė nuo 1970-ųjų pristato oficialius čempionatų kamuolius ir nuo to laiko užtikrintai lyderiavo ir pagal rengiamų komandų skaičių. „Nike“ rimta futbolo žaidėja tapo tik nuo 1994 m., kai turnyras buvo surengtas Jungtinėse Valstijose. 2014-aisiais Brazilijoje amerikiečiai pirmą kartą aprengė daugiau planetos čempionato dalyvių už „Adidas“. Praėjusio čempionato nugalėtoja Prancūzija taip pat vilkėjo „Nike“ ir tai buvo vos antrasis sykis, kai stipriausia planetos komanda tapo šiuo prekės ženklu aprangta rinktinė. 2002-aisiais metais „pionieriais“ tapo brazilai.
Pasaulio čempionai ir aprangos gamintojai:
- 2018 Prancūzija Nike
- 2014 Vokietija Adidas
- 2010 Ispanija Adidas
- 2006 Italija Puma
- 2002 Brazilija Nike
- 1998 Prancūzija Adidas
- 1994 Brazilija Umbro
- 1990 Vakarų Vokietija Adidas
- 1986 Argentina Le Coq Sportif
- 1982 Italija Le Coq Sportif
- 1978 Argentina Adidas
- 1974 Vakarų Vokietija Adidas
- 1970 Brazilija Athleta
- 1966 Anglija Umbro
- 1962 Brazilija Athleta
- 1958 Brazilija Athleta
- 1954 Vakarų Vokietija Leuze
tags: #vokietijos #futbolo #rinktines #marskineliai