Pasibaigus pirmajam Eurolygos reguliariojo sezono ratui, „Žalgiris TV“ kviečia prisiminti įspūdingiausius Kauno „Žalgirio“ epizodus. Rinkinio viršūnėje karaliauja neįtikėtinas Moseso Wrighto skrydis, tačiau jam nenusileidžia ir kiti žalgiriečiai.
Įspūdingiausi „Žalgirio“ epizodai Eurolygoje
Dešimtuke galima išvysti ne tik Dustino Slevos dėjimą ar akrobatinį Sylvaino Francisco šuolį, bet ir triuškinančius Arno Butkevičiaus ar Lauryno Biručio dėjimus. Dešimtuko karaliais tapo Ąžuolas Tubelis ir M.Wrightas, užėmę net kelias pozicijas. Trejetuke - būtent jų sukurti epizodai.
Trečioje vietoje - M.Wrighto skrydis po lazerinio S.Francisco perdavimo pergalingose rungtynėse su Stambulo „Fenerbahče“ Kaune. Antrąją poziciją užėmė pergalę „Žalgiriui“ nukalti padėjęs Ą.Tubelio reidas į „Paris Basketball“ baudos aikštelę ir du svarbūs pelnyti taškai. Gražiausiu pirmosios pusės žalgiriečių epizodu tapo M.Wrighto dėjimas nugara į krepšį, sugavus kamuolį ore po S.Francisco perdavimo. Visą gražiausių žalgiriečių sukurtų epizodų rinkinį pirmose Eurolygos reguliariojo sezono pusėje jau dabar galima peržiūrėti paruoštame vaizdo klipe.
M.Wrighto nuomonė apie gražiausius epizodus
M.Wrightas taip pat išsakė savo nuomonę apie tai, kad nė vienas iš jo dėjimų į Tel Avivo „Hapoel“ krepšį nepapuolė į praėjusio Eurolygos turo gražiausių epizodų 10-uką.„Nuoširdžiai nemanau, kad tie dėjimai buvo tokie įspūdingi. Galvoju, kad tikrai buvo gražesnių epizodų“, - su šypsena atsakė M.Wrightas.
Žalgirietis taip pat džiaugėsi ir S.Francisco, kuris sekmadienį vykusiose rungtynėse su „Neptūnu“ įkrovė iš viršaus.„Tai buvo dėjimas? Šiaip tai džiaugiuosi, kad Cisco pademonstravo savo atletiškumą. Pirmoje sezono pusėje jis tai rodė blokuodamas metimus, bet mes visada juokaudavome, jei jis pabėgtų į greitą puolimą, ar dėtų krepšį. Manau, kad jis pasikrovė energijos nuo atsarginių suoliuko, fanų ir galiausiai sėkmingai pabandė“, - juokaudamas komandos draugą pagyrė M.Wrightas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Per paskutinius tris mačus M.Wrightas vidutiniškai renka po 18 taškų ir po 21 naudingumo balą, tačiau pats aukštaūgis atskleidė, kad per daug asmenine statistika nesidomi.„Net nežinojau, kad renku tokius skaičius. Jaučiuosi pasitikintis savimi, o dabar laukia Bolonijos „Virtus“ iššūkis. Įdomu, ar Carsenas Edwardsas žais, įdomu, kaip jam sekasi. Aišku, laukia intriguojanti antra sezono dalis, turime gerus šansus patekti į atkrintamąsias, todėl turime žaisti kaip komanda ir džiuginti gerbėjus“, - kalbėjo M.Wrightas.
Kauno „Žalgirio“ ir Bolonijos „Virtus“ rungtynės prasidės antradienį 21.30 val.
Gražiausi Eurolygos epizodai
Eurolygoje prabėgo septynioliktasis turas, kuriame netrūko efektingų epizodų. Dešimtuką atidarė Madrido „Real“ prancūzas Theo Maledonas, kurio tolimas šūvis tapo milijoniniu tašku Eurolygos istorijoje. Trečiąją vietą pasiekė Kai’aus Joneso blokas Filipui Petruševui, laipteliu aukščiau - Collino Malcolmo dėjimas Atėnuose.
Eurolygoje prabėgo šeštasis turas, kuriame netrūko itin efektingų epizodų. Turo MVP tapęs Romanas Sorkinas galingu dėjimu pasiekė šeštąją vietą gražiausių epizodų dešimtuke, į ketvirtąją užkopė krepšio tvirtumą patikrinęs Belgrado „Partizan“ aukštaūgis Tyrique’as Jonesas.
Eurolygoje prabėgo trečiasis turas, kuriame ir vėl netrūko efektingų epizodų. Aštuntąją vietą pasiekė Stambulo „Anadolu Efes“ gynėjas Jordanas Loydas, po pražangos taikliai permetęs lentą, laipteliu aukščiau - šuolio galimybes pademonstravo Hamidou Diallo.
Taip pat skaitykite: Komplekso adresas ir dabartis
Eurolyga paskelbė 23-ojo turo įspūdingiausių epizodų dešimtuką, kuris sužavės net išrankiausius krepšinio gerbėjus. Aštuntoje vietoje atsidūrė Wenyeno Gabrielio gynybos šedevras - įspūdingas blokas Dovydui Giedraičiui, po kurio Kendrickas Nunnas su sirena pataikė metimą, užbaigusį trečiąjį kėlinį. Net pusė dešimtuko priklauso dvikovai tarp Madrido „Real“ ir Vitorijos „Baskonia“. Išrinktas gražiausių Eurolygos 22-ojo turo epizodų dešimtukas, kuriame atsidūrė ir Kauno „Žalgirio“ atstovas Lonnie Walkeris. Aštuntoje vietoje - dar vienas epizodas iš šio mačo.
Eurolyga pristatė įspūdingiausių praėjusio turo epizodų rinkinį, kuriame šį kartą įvertintas ir lietuvis Rokas Giedraitis. Jis rungtynėse prieš Vitorijos „Baskonia“ ekipą pademonstravo puikų momentą - pabėgo į greitą ataką ir galingai įkrovė kamuolį į buvusios komandos krepšį.
Eurolyga paskelbė gražiausių antrojo turo rungtynių epizodų dešimtuką, kuriame atsidūrė net trys Kauno „Žalgirio“ žaidėjai.
Eurolygos 30-ojo turo gražiausių epizodų dešimtuke atsidūrė ir Kauno „Žalgirio“ atstovai. Šeštąją vietą užėmė Achille Polonara, kuris blokavo Monako „AS Monaco“ gynėjo Elie Okobo metimą, o likusį laiką tobulai išnaudojęs Arnas Butkevičius pelnė taškus sulig antrojo kėlinio pabaiga. Antrąją poziciją užėmė puikus Edgaro Ulanovo perdavimas Laurynui Biručiui ir šio dėjimas į krepšį.
Krepšinio populiarumas Lietuvoje
Lietuvoje krepšinis yra žaidžiamas jau daugiau kaip šimtą metų ir yra populiariausia šalies sporto šaka. Nacionalinės rinktinės ir klubų pergalės tarptautiniame fronte suteikia pasididžiavimo šalimi jausmą ir įkvepia lietuvius jų kasdienybėje.
Taip pat skaitykite: Sporto prekių parduotuvės Žalgirio gatvėje
Itin garsiai apie save primenantys Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliai dažnai sulaukia ir geriausių pasaulyje epiteto. Aktyvūs aistruoliai arenoje gali išmušti priešininkų komandą iš vėžių ir suteikti naujų jėgų saviškiams. Tai komandai, kuri atstovauja mažiau nei 3 milijonų gyventojų šaliai, dažnai reiškia itin daug ir gali nulemti net rungtynių eigą.
Sirgalių palaikymas jaučiamas ir viešose vietose, baruose bei namuose - lemiamų čempionatų rungtynių metu gatvės gerokai ištuštėja. Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė, akcentuoja, kad pomėgis palaikyti komandą namuose, artimųjų bei draugų kompanijose, keičia ir technologijų gamintojų dienotvarkę.
„Žiūrovai nori girdėti kamuolio dūžį į parketą, sportbačių cypimą ir sirgalių gausmą taip, lyg sėdėtų pirmoje eilėje. Mūsų, kaip technologijų kūrėjų, tikslas - visa tai perkelti į namų erdves, sukuriant patirtį, kuri beveik nenusileidžia gyvam apsilankymui arenoje. Tad viena priežasčių, kurios lemia tokių technologijų kaip garso technika ir televizoriai raidą, yra būtent sporto transliacijos“, - akcentuoja E. Tamelytė.
Rinktinės pergalės skatina palaikymą
Nors dauguma sutaria, kad NBA (angl. National Basketball Association) yra stipriausia vyrų krepšinio lyga pasaulyje, tačiau dėl žiūrovų įsitraukimo ir emocijų aikštėje bei prie jos vis dar gręžiamasi į Europą. Pietų Europoje arenos net parako prisipildo dėl tiems kraštams būdingo temperamento, o Baltijos šalyse meilę krepšiniui lemia istorinės aplinkybės.
Lietuvoje krepšinis į žmonių širdis pasibeldė dar tarpukariu. Pamažu populiarėjusi sporto šaka pritraukė sportininkus, kurie kartu su iš JAV atkeliavusiais lietuviais net dukart iš eilės - 1937 ir 1939 metais - tapo Europos čempionais. Įdomu, kad pastarasis turnyras buvo surengtas Kaune, pirmoje Europoje specializuotoje krepšinio arenoje.
Sovietinės okupacijos metais krepšinis tapo savotiška tylaus pasipriešinimo forma, o atkūrus nepriklausomybę - tautinio pasididžiavimo simboliu. Didžiule emocine pergale tapo 1992 metų Barselonos (Ispanija) olimpinėse žaidynėse iškovoti bronzos medaliai. Tokį pasiekimą pavyko pakartoti 1996 metais Atlantoje (JAV) ir 2000 metais Sidnėjuje (Australijoje), o tai leido įtvirtinti savo tapatybę tarptautinėje arenoje. Negana to, 2003 metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė trečiąkart tapo Europos čempione, o paskutinį kartą medalius iškovojo 2010 metais, kai Turkijoje pasaulio čempionate užėmė trečią vietą.
Klubų pasiekimai
Didelę įtaką krepšinio populiarumui Lietuvoje turi vietos klubų pasiekimai. Neabejotinas Lietuvos klubinio krepšinio flagmanas - Kauno „Žalgiris“, kuris tarptautinėje arenoje pasiekė turbūt viską, kas tik įmanoma. 1999 metais „žalgiriečiai“ triumfavo Eurolygoje, iškovojo tarpkontinentinę Williamo Joneso taurę (1986 m.), penkis kartus nugalėjo Baltijos krepšinio lygoje (BBL). Tuo metu Vilniaus "Rytas" per savo istoriją BBL triumfavo 4 kartus, o 2 kartus iškovojo Europos taurę. Daug ko verti ir šių klubų susitikimai.
Ne visi sirgaliai turi galimybes palaikyti savo klubą išvykos rungtynėse, todėl savo mėgstamais marškinėliais pasipuošia namuose. Tai daryti šiandien gerokai patogiau dėl įvairių tiesioginių transliacijų platformų.
„Patirtį gerina tiek transliacijų kokybė, tiek šiuolaikiniai televizoriai, kurie nebėra vien tik vaizdo transliavimo įrenginiai. Technologijų kūrėjai stengiasi žiūrovams suteikti kuo geresnę patirtį, todėl dalyje televizorių integruotos dirbtinio intelekto (DI) funkcijos, kurios vaizdą ir garsą pritaiko pagal aplinką. Pavyzdžiui, naujausi „Samsung“ televizoriai turi „Vision AI“ technologiją, kuri garsioje aplinkoje optimizuoja transliacijos garsą, kad dialogai taptų aiškesni, o arenoje skambančios skanduotės sukuria erdvinio garso pojūtį. Taip pat pritaiko spalvų ryškumą pagal patalpos tamsumą, kad vaizdas būtų vienodai kokybiškas tiek dieną, tiek naktį“, - teigia E. Tamelytė.
Ji priduria, kad DI vis dažniau panaudojamas ir transliacijų režisierių. Dėl šios technologijos galimybių apdoroti didžiulius duomenų kiekius realiuoju laiku galima pateikti gilesnę ir išsamesnę žaidimo statistiką, o transliacijų metu vis dažniau matomi rodikliai, tokie kaip „efektyvumas po metimo“ ar „tikimybė pataikyti iš tam tikros pozicijos“. Visos šios inovacijos ir kokybiška technika padeda patogiau stebėti ir dar labiau įsijausti stebint stipriausiose pasaulio lygose rungtyniaujančius, bei Lietuvos vardą garsinančius krepšininkus, tokius kaip Jonas Valančiūnas, Matas Buzelis ir Domantas Sabonis.
Ažiotažas dėl bilietų į Eurolygos ketvirtfinalį
Net „Žalgirio“ arenos bilietų prekybos serveriai pajautė, ką sirgaliams reiškia komandos pasirodymas Eurolygos ketvirtfinalyje. Rungtynės su „Fenerbahče“ Kaune vyks tik balandžio 23 dieną, bet pirmadienį - pirmąją bilietų prekybos į mačą dieną - sistema iškart lūžo, susidūrusi su 10 tūkst. žmonių elektroniniu antplūdžiu, nepaisant to, kad pirmųjų bilietų kainos svyruoja tarp 19-80 eurų.
„Mes tikėjomės ažiotažo ir tam ruošėmės, nes ir pernai prieš Eurolygos ketvirtfinalį su „Olympiakos“ viskas buvo išpirkta per dvi dienas. Bet tąsyk viskas veikė, - pasakojo „Žalgirio“ atstovas Almantas Kiveris. - Tačiau pirmadienį, kai visi žinojo, kad prekyba prasidės 12 valandą dienos, tuo metu sulaukėme 10 tūkst. lankytojų ir serveriai neatlaikė. Teko per naktį perkrauti sistemą į galingesnius serverius."
Prekyba bilietais vyksta dviem kryptimis - 6 tūkst. viso sezono abonementus turintys sirgaliai gali būti ramesni, nes jiems rezervuota galimybė įsigyti bilietus į jų įprastas vietas iki trečiadienio (neįsigijus bilietų, jie nuo penktadienio ryto pateks į prekybą). Likę 9 tūkst. bilietų į 15,5 tūkst. vietų areną jau ištirpo.
„Antradienį, atnaujinus prekybą nuo 12 val. per pirmą pusvalandį iššluota 3 tūkst. bilietų - mums sakė, kad tokie rekordiniai pardavimų tempai lenkia net Eurolygos finalo ketverto bilietų pardavimus“, - sakė A.Kiveris. 14 valandą antradienį jau buvo parduota 7 tūkst. iš 9 tūkst. nerezervuotų bilietų, o po kelių valandų jau visose grafose degė žodis „Išparduota“. Tai reiškia, kad prieinamų bilietų nebeliko.
Italo nusivylimas dėl bilietų ažiotažo
Dėl bilietų kilęs ažiotažas patiko ne visiems „Žalgirio“ gerbėjams. 24sek sulaukė Kauno komandos sirgaliaus Alessandro Poroli laiško. 2011 metais į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti atvykęs italas iškart pamilo „Žalgirį“, sekdavo Kauno komandos rungtynes dirbdamas užsienyje, o pernai, grįžęs į Lietuvą, įsigijo sezono bilietą į Eurolygos rungtynes.
Tačiau pirmadienį jam kilo klausimas, dėl „Žalgirio“ svetainėje pasirodžiusios žinutės dėl galimo rezervuotų bilietų pabrangimo, tad, užlūžus interneto svetainei, ir jis atsidūrė tarp kelių šimtų lietuvių ilgoje eilėje prie „Žalgirio“ arenos kasų. A.Poroli laukė keturias valandas, bet kasose įdiegta ta pati bilietų pardavimo sistema, tad ji irgi strigo.
„Deja, niekas iš „Žalgirio“ man nepaaiškino, o kiti sirgaliai irgi negalėjo atsakyti į mano klausimus, tad nusprendžiau likti eilėje, - pasakojo italas, vėliau išlėkęs į darbus ir iš bilietus paėmusios savo merginos supratęs, kad jo vietos kaina šiomis dienomis nesikeičia. - Mes stovėjome šaltame Kaune tiek valandų, be aiškios informacijos, be vandens ir tualeto. Aš stebėjausi: „Kodėl negalima buvo organizuoti eilės arenoje? Aš asmeniškai sušalau, galbūt, kad esu italas ir man stovėti 4 valandas šaltyje reiškia susirgimą. O kiti žmonės laukė ilgai, nors dalis jų buvo apsirengę plonais rūbais. „Žalgiris“ tikrai yra elitinė Eurolygos komanda, kurianti nuostabius dalykus ir turinti nuostabią sirgalių paramą, bet tokiems dalykams nutinkant mano pasitikėjimas klubo administracija susilpnėja.“
A.Kiveris klubo vardu atsiprašė šio ir kitų sirgalių. „Tenka nuoširdžiai atsiprašyti, - sakė „Žalgirio“ komunikacijos vadovas. - Tai tik dar kartą įrodo, koks didelis ažiotažas supa rungtynes ir kokia didelė sirgalių parama.“
Stovėdamas eilėje A.Poroli pastebėjo ir tokių asmenų, kurie šlavė po 20-30 bilietų. Italui kilo įtarimų, kad tai gali būti bilietų perpardavinėtojai. A.Kiveris patikslino, kad perkant arenos kasose skaičius yra limituotas, o internete jokios ribos nėra, tad galimybė pasipelnyti perpardavinėtojams tikrai egzistuoja. „Noriu įspėti žmones, kad perkant bilietus iš kitų asmenų reikia būti budriems, nes negali būti tikras, kad to paties elektroninio bilieto jis nepardavė dar kam nors, - sakė „Žalgirio“ atstovas.
Antrus metus į Eurolygos ketvirtfinalį patekusio „Žalgirio“ serija su „Fenerbahče“ prasidės balandžio 16 dieną Stambule. Ten pat vyks ir antrasis mačas balandžio 18 dieną. Serija persikels į Kauną balandžio 23 dieną, dėl kurios ir kilęs toks ažiotažas. Ketvirtfinalio rungtynių serija trunka iki trijų pergalių, todėl prekyba bilietais į galimas ketvirtąsias rungtynes Kaune, o taip pat į galimą penktąjį mačą Stambule, nevyksta.