Ginklų sporto licencijos reikalavimai Lietuvoje

Įvadas

Šiame straipsnyje apžvelgiamos ginklų sporto licencijos gavimo sąlygos Lietuvoje, atsižvelgiant į įstatyminius reikalavimus ir praktiką. Aptariami tiek būtini dokumentai, tiek sveikatos patikrinimai, taip pat atkreipiamas dėmesys į ginklų įsigijimo ir registravimo procedūras.

Apsaugos darbuotojų licencijavimo problemos ir pokyčiai

Darbuotojų kaita ir kompetencijos trūkumas

2008 metais pastebėta ypač didelė darbuotojų kaita apsaugos srityje, siekianti net 100 procentų per metus. Tai neigiamai veikia paslaugų kokybę, nes nauji darbuotojai dažnai neturi pakankamai patirties ir įgūdžių. Apsaugos tarnybų vadovai teigia, kad norinčiųjų dirbti apsaugininkais yra, tačiau ilgiau išlieka tik ištvermingiausi. Pagrindinė problema - daugelis jaunų žmonių ateina pabandyti šio darbo neįvertindami savo charakterio ir netinkamai suvokdami veiklos pobūdį. Todėl šiame darbe vyksta itin didelė apsaugininkų migracija.

Visuomenės nuomonė apie apsaugos darbuotojus yra nevienareikšmė: vieni jais pasitiki, kiti baiminasi dėl nesugebėjimo adekvačiai spręsti konfliktų, treti mano, kad jų darbo specifika yra įžūli. Daug kas tiesiog nepasitiki jų teikiamų paslaugų kokybe.

Sezoniškumas ir kvalifikacijos kėlimo svarba

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas pastebėjo, kad apsaugininkų darbas tapo sezoninis: žiemą, kai nėra darbo statybose, daug statybininkų „sulenda peržiemoti“ į apsaugą. Apsaugininkais taip pat dirba studentai, nes jiems tai labai patogu. Išklausę specialius kursus žmonės gauna apsaugos darbuotojo pažymėjimus ir tampa visų apsaugos sričių specialistais. Anot jo, į tolesnę apsaugininkų kvalifikaciją turėtų investuoti ir pačios apsaugos tarnybos, tačiau taip nėra dėl vienintelės priežasties - apsaugos paslaugų pirkėjams labiausiai rūpi jų pigumas, o investuojant į paslaugų kokybę padidėtų ir kaina.

O. Sitnikovas teigė, kad jau susitarė su Didžiosios Britanijos saugos tarnybų vadovais, kad jie mums duos savo programą. Pažiūrėsime, kaip britai sprendžia šias problemas. Pas mus - baigei kursus, ir gali būti tiek sargu, tiek aukščiausio lygio asmens sargybiniu. Užsienyje yra kitaip: ten žmogus, išklausęs sargo kursus, gali visą gyvenimą juo ir dirbti, saugoti asmenį jam niekas ir nepatikės. Jeigu jis nori, pats mokosi, investuoja į tai, pasiekia aukštesnį lygį ir daugiau uždirba.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Santūrumo svarba ir psichologinis parengimas

Anot UAB „Apsaugos komanda“ generalinio direktoriaus Juliaus Adomaičio, tiek privatiems, tiek verslo klientams renkantis apsaugos tarnybas šiuo metu galioja vienintelis kriterijus - pinigai. „Kur kas labiau atsižvelgiama į paslaugos kainą, o ne į jos kokybę ar net apsaugos tarnybos vardą.

Labai svarbi apsaugos darbuotojo savybė - santūrumas. Pirmas dalykas, kurį apsaugininkas turi įsisąmoninti, yra tai, kad jis privalo ieškoti galimybių neutralizuoti konfliktą nenaudodamas jėgos. Tam reikalingas santūrumas, nes karštakošis peštukas pirma šoka mosuoti kumščiais, o tik paskui aiškintis. Didelę dalį apsaugininkų mokymų užima psichologinis jų parengimas. Skiriant apsaugininkui darbo vietą, anot pašnekovo, stengiamasi atsižvelgti į jo charakterio savybes, temperamentą.

Moterų vaidmuo apsaugos srityje

Daug rečiau tapti apsaugos darbuotojomis apsisprendžia moterys. Joms taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir vyrams. Moterų santykis, lyginant su vyrų, panašus kaip armijoje ar policijoje, siekia 5-6 proc. visų darbuotojų. Tai susiję ir su režimu, nes tenka dirbti naktimis. O moterys vis dėlto labiau yra namų sergėtojos, be to, jos ne visada linkusios veltis į aršius konfliktus. Apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O.Sitnikovas mano, kad apsaugininkės moters ir apsaugininko vyro kompleksinis darbas galėtų išgelbėti dabartinę situaciją, o taikant užsienio šalių patirtį ir motyvuojant žmones, apsaugos darbo sistema šalyje greitai atsitiestų.

Bendri mokymai „Užkardant inkasatorių užpuolimus“

2008 m. vasario 19 d. įvyko Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos (toliau - Kauno m. VPK VP VTT) Licencijavimo skyriaus ir saugos tarnybų susitikimas, kurio metu buvo kalbama apie bendrų mokymų „Užkardant inkasatorių užpuolimus“ organizavimą. Pagrindinis mokymų tikslas - bendri veiksmai ir sąveika tarp policijos ir saugos tarnybų. Susitikimo metu Kauno m. VPK VP VTT Licencijavimo skyriaus viršininkas G. L.A.D.A. prezidentas O. Sitnikovas pristatė inkasatorių mokymo programą. Jos metu bus tobulinamos teorinės žinios, analizuojama vaizdinė medžiaga, organizuojami praktiniai užsiėmimai.

Technologijų diegimas ir darbuotojų trūkumas

Milžiniška darbuotojų kaita verčia įmones vis daugiau investuoti į technologijas, kurios atstotų darbuotojus. Anot parduotuvių apsaugos sistemas kuriančios bendrovės „Neto Baltic“ vadovo Vaidoto Bielinio, Europoje į parduotuvių apsaugą pernai investuota apie 7,8 mlrd. eurų (beveik 27 mlrd. litų), iš jų tik trečdalis (apie 8,6 mlrd. litų) skirta technologijoms, o likusi dalis (18,2 mlrd. litų) - apsaugos darbuotojams.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Bendrovės „Maxima LT“ regiono apsaugos vadovas Marius Šimas į raginimus investuoti reagavo gana skeptiškai. „Sutinku, kad apsaugos priemonės palengvina gyvenimą, bet kas iš tų technologijų, jei nebus kam jų prižiūrėti? Pavyzdžiui, visas „Maximos bazėje“ esančias kameras prižiūri tik vienas darbuotojas. Be to, pas mus apsaugos darbuotojų kaita siekia net 90 proc. Tų žmonių, kuriuos dabar turime, neapsimoka mokyti, nes vasarą jie išvažiuos į Airiją“, - niūrias perspektyvas dėstė M.Šimas. Tokią didžiulę darbuotojų kaitą galima paaiškinti menkais atlyginimais. Vidutinis „Maximos“ apsaugininkų atlyginimas, pasak M.Šimo, siekia vos apie 1300 litų - tai gerokai mažiau nei šalies vidurkis (apie 1800 litų).

Mokymo programų tobulinimas

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas taip pat pripažino, kad darbuotojų trūkumas ir kompetencijos problema itin opi. „Norime pasiekti, - kalbėjo O. Sitnikovas, - kad Lietuvos apsaugos darbuotojų mokymo programa būtų kuo efektyvesnė“. Anot asociacijos prezidento, Lietuvoje šiuo metu galiojanti programa nėra tokia, pagal kurią galima būtų parengti tinkamai savo darbą atliekantį apsaugos darbuotoją. „Apsaugos darbuotojai Lietuvoje mokosi pagal nepakankamos trukmės programą, todėl vykdant svarbias užduotis (saugant privačias ir strategiškai svarbias įmones, teikiant inkasavimo paslaugas) jiems dažnai trūksta kompetencijos, - sakė asociacijos prezidentas. - Į apsaugos darbuotojų kvalifikaciją reikėtų pasižiūrėti rimčiau, nes šios specialybės atstovai susiję ne tik su galimu turto praradimu, bet ir su komercine paslaptimi, ginklo naudojimu, žmogaus teisėmis, - vardijo O. Sitnikovas.

Asociacijos prezidentas susitikimo rezultatais liko patenkintas. „Kolegos anglai mūsų mintis išklausė, suprato, ko mes norime, ir sutiko padėti. Mes išsiversime jų programas, taip pat jiems pristatysime savo, atrinksime, kas geriausia, ir bandysime rasti optimaliausią variantą“. Kuriant naują programą, anot O. Sitnikovo, talkininkaus teisėsaugos atstovai bei kitų apsaugos tarnybų specialistai.

Apsaugos sistemos gerinimas

Saugos tarnybos „Ara Security company“ direktorius Osvaldas Gavėnas sakė, kad „Ši iniciatyva - gerinti apsaugos sistemą Lietuvoje, pasirūpinti, kad apsaugos darbuotojai ten teiktų geresnes paslaugas, - labai sveikintina. - Džiugu, kad anglai suprato, kokios pagalbos iš jų tikimės. Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija gaus anglų parengtą programą, o specialistai Lietuvoje, ją išanalizavę, konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami su britų ekspertais, parengs naują“.

Sausio 31 d. Šiuo metu Lietuvoje apsaugos darbuotojai baigę privalomą 52 val. trukmės programą atlieka daug skirtingų funkcijų, dėl to pasitaiko atvejų, kai neužtenka kvalifikacijos atlikti darbą profesionaliai. Darbo sudėtingumas reikalauja nuolatinio kvalifikacijos kėlimo, kuris šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuotas.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

Ginklų įsigijimo istorija ir licencijos reikalavimai

„Walther PP“ istorija

Pirmasis mano įsigytas ginklas buvo WaltherPP. Pastarasis buvo pagamintas Rytų Vokietijoje po antrojo pasaulinio karo ir buvo paplitęs tarp STASI pareigūnų. Tai mažas ir patogus ginklas, puikus slaptam nešiojimuisi ir labai taiklus. 1886 m. Karlas Valteris (Carl Walther) pradėjo savo verslą, kuris ilgainiui išaugo iki Walther gamyklos. Pradžia buvo labai sunki: jis teturėjo pedalais varomas primityvias stakles ir padėjėją, kurio padedamas sukonstravo savo pirmąjį medžioklinį ginklą. Tada jis buvo 28- nerių. Didžiausią dėmesį Valteris skyrė pusiau automatiniams pistoletams. Vėliau, 1908 m., padedamas sūnų, jis sukonstravo ir pristatė savo pirmąjį pistoletą- „Walther Modell 1, Kaliber 6,35 mm“ , po kurio sekė kiti keturi modeliai.

Prasidėjęs Pirmasis Pasaulinis karas palietė ir „Walther“ gamyklą. Išaugo darbininkų skaičius. Karlas Valteris mirė 1915 metais. Jo verslą pilnai perėmė jo sūnūs- Frizas, Georgas ir Hancas. Walther kompanijos verslas klestėjo. Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų išleisti keli pistoletų modeliai, kurie tapo klasika pistoletų gamybos srityje. Walther kompanija pirmoji pagamino pistoletą su dvejopo veikimo gaiduku. Pirmasis „Walther“ pistoletas su dvejopo veikimo gaiduku gimė 1929 metais ir oficialiai buvo pavadintas „WaltherPP“ (Polizeipistole). 1931 metais sekė kitas, dar kompaktiškesnis modeliukas- „Walther PPK“ (Polizeipistole Kriminal). Jo dėtuvė talpino vienu šoviniu mažiau, vamzdis buvo trumpesnis. Tai puikus ginklas paslėptam nešiojimuisi. Jį turėjo ir Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris. Pistoletais „WaltherPP“ buvo ginkluoti Nacių partijos oficialūs asmenys, karo lakūnai, karo policija.

Po Antrojo Pasaulinio karo Frizas Valteris įsigudrino, su mažu lagaminėliu rankose, pasprukti į Vakarų Vokietiją. Lagaminėlis buvo pilnas brėžinių. Netrukus Frizas atgaivino verslą ir sėkmingai jį tęsė. Produkcijos asortimentas išsiplėtė. Buvo gaminami sportiniai, tame tarpe ir pneumatiniai, ginklai. Buvo parduota licencija Prancūzijos gamintojai „Manhurin“, kuri nuo 1952 metų pagamino seriją PP ir PPK „Valterių“. Prancūzai iš ties stropiai laikėsi standartų. Kartą teko proga turėti rankose ir „Manhurin“ ir „Walther“ gamybos PP pistoletus.

Pirmieji du žodžiai, kuriuos išgirsti iš žmogaus, pirmą kartą paėmusio į rankas „Valterį“ yra šie: pirma- jis gražus, antra- patogus. Taip, iš tiesų tuo laikotarpiu pistoleto dizainas atrodė moderniai. „Valteris“ tikrai pasistengė ir sukūrė savitą „veidą“. PP ir PPK buvo gaminami dviejų kalibrų- 7,65 mm ir 9 mm. Pirmasis „WaltherPP“ buvo pritaikytas 7,65 mm šoviniams, kurio dėtuvė talpino 8 šovinius. Į PPK modelio dėtuvę tilpo 7 šoviniai. Šaudant šio kalibro „Valteriais“ juntama gana švelni atatranka. To negali sakyti apie 9 mm modelius. Pastarųjų atatrankos jėga juntamai didesnė, net atrodo, kad šis ginklas „muša“ skaudžiau, nei 9×19 kalibro pistoletai, kurių vamzdžiai šūvio metu pasislenka atgal ir kiek sušvelnina atatrankos jėgą. Nepaisant to, pistoletas taiklus ir veikia patikimai. Užsikirtimai dėl pistoleto kaltės- labai retas reiškinys. Ginklas nereikalauja labai kruopščios priežiūros. Konstrukcijos paprastumas pasiteisino ir šiame pistolete. Vokiečiai paprastai mėgsta precizišką mechaniką ir dažnai gamina ginklų mechanizmus labai tiksliai. Kai tarp judančių detalių maži tarpeliai, papuolus smėliuko mechanizmai kertasi.

Po Antrojo Pasaulinio karo pasirodė gausus asortimentas įvairių gamintojų pistoletų, kurių forma ir konstrukcija labai priminė „WaltherPP“. Po karo pradėti gaminti panašūs modeliai- pistoletas „Makarov“ ir CZ50. Kopijos pavyko puikiai, šie ginklai patikimumu nenusileido „Valteriui“. Beveik tuo pat metu, kai gimė „Valteris“, pasirodė „Mauser HSC“ ir „Sauer 38H“ pistoletai, kurie laikomi sėkmingais savo klasės ginklais. „Sauer“ pistoletai buvo nebegaminami karo pabaigoje, tačiau vėlia atgimė, kaip SIG P230 ir SIG P232. „Zigus“ galima pamatyti Lietuvos Ginklų Fondo parduotuvėje. Originalius, iki Antrojo pasaulinio karo gamintus „Walther PP ir PPK galima išvysti Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune.

Naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2011 m.)

Informuojame, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, pagal kurio nuostatas, asmenys, turintys dujinių pistoletų (revolverių), senovinių ginklų bei jų kopijų, taip pat nedidelės galios (2,5 J - 7,5 J) šaunamųjų ginklų, kuriuos įgijo iki įstatymo įsigaliojimo, privalės nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. juos užsiregistruoti teritorinėse policijos įstaigose ir gauti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus.

Asmuo, turintis vieną ar kelis iš aukščiau paminėtų ginklų ir pageidaujantis gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, teritorinei policijos įstaigai privalės pateikti:

  1. prašymą;
  2. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad asmuo neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos;
  3. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad asmuo nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;
  4. ginklą (-us).

Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau paminėti ginklai į teritorines policijos įstaigas turi būti gabenami neužtaisyti, įdėti į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio.

Asmenims, kurie po 2013 m. gruodžio 31 d., neturėdami teritorinės policijos įstaigos leidimo, laikys dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą (jo kopiją), nedidelės galios (2,5 J - 7,5 J) šaunamąjį ginklą, bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teritorinės policijos įstaigos asmenims, kurie atitiks įstatymo nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus išduos neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus bei jų kopijas, taip pat nedidelės galios (2,5 J - 7,5 J) šaunamuosius ginklus.

Jeigu bus nustatyta, kad asmens pateiktas dujinis pistoletas (revolveris), senovinis ginklas (jo kopija) ar nedidelės galios (2,5 J - 7,5 J) šaunamasis ginklas yra ieškomas, nustatyta tvarka bus pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kiti asmenų atiduoti ginklai, įvertinus jų tinkamumą naudoti bei atlikus juos pateikusio asmens patikrinimus, bus įteisinti juos pateikusiems asmenims.

Rastų ginklų įteisinimas

Taip pat informuojame, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. asmenys turės teisę įteisinti rastus šaunamuosius ginklus. Tačiau asmeniui draudžiama rastą šaunamąjį ginklą gabenti į policijos įstaigą. Įstatymas asmenį įpareigoja apie rastą ginklą informuoti policiją. Policija asmens rastus ginklus privalo paimti jų radimo vietoje ir pradėti šaunamojo ginklo įteisinimo procedūrą. Todėl tais atvejais, kai asmuo atneš šaunamąjį ginklą įteisinti ir užregistruoti savo vardu į policijos įstaigą bus pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 253 straipsnį.

Teritorinės policijos įstaigos, nustačiusios, kad rastas ginklas yra ieškomas arba, registruotas kaip nusikalstamos veikos dalykas ar nusikalstamos veikos įrankis, nustatyta tvarka pradės ikiteisminį tyrimą. Kiti rasti ginklai bus teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti juos radusiems asmenims.

Licencijos verstis veikla, susijusia su ginklų apyvarta

Dar viena įstatymo naujovė yra ta, kad po 2011 m. kovo 1 d. licencijas verstis veikla, susijusia su ginklų ir šaudmenų apyvarta, galės gauti Europos Sąjungos valstybių nuolatiniai gyventojai - fiziniai asmenys, taip pat Europos Sąjungos valstybių juridiniai asmenys.

Reikalavimai sveikatos pažymoms

Norint įsigyti ginklą, reikia pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymas, kad asmuo (juridinio asmens atveju atsakingas už ginklus darbuotojas) neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos (Giedraičių g. 8). Taip pat reikalinga sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kad asmuo (juridinio asmens atveju atsakingas už ginklus darbuotojas) nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo (S. Dariaus ir S. Girėno g. 48).

Būtina medicininio patikrinimo išvada (Forma 049/a), kad nesergate liga (-omis), neturite fizinio (-ių) trūkumo (-ų), įrašyto (-ų) Sveikatos apsaugos ministerijos ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių Jus negalite įsigyti ir turėti ginklo, neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo. Medicininio patikrinimo išvada (Forma 049/a) turi būti patvirtinta gydytojų konsultacinės komisijos antspaudu ir šios komisijos pirmininko spaudu bei parašu.

Ginklo išbandymas ir registravimas

Ginklo išbandymas atliekamas trečiadienį 9.00 val. - 10.30 val., ketvirtadienį 15.00 val. - 16 val. Chemijos 4B kab. Nr. 116, išbandymui reikalingi šoviniai (pistoletui - 3 vnt., revolveriui - 5 vnt., kvitas 48,40 Lt. „Ginklo išbandymas“ Kauno apskr. VPK sąskaita Nr. - 10 Lt už policijos įstaigų licenciją Valstybinė mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. -1,57 Lt už Kauno apskr. VPK paslaugas (laminavimas) Kauno apskr. VPK sąskaitos Nr. Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita Nr. Asmenys, įsigiję naują (kitą) ginklą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo ginklo įsigijimo privalo įregistruoti teritorinėje policijos įstaigoje išdavusioje leidimą įsigyti ginklą. · ginklo išbandymo (identifikavimo) pažymą (jei įsigytas trumpasis B, C kat. -1,57 Lt už Kauno apskr. Kauno apskr. VPK sąskaita Nr. Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita Nr.

Ginklo perleidimas šeimos nariui

Asmuo jam priklausantį ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui (toliau - naudotojas), turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą.

Policijos veiklos analizė ir nusikalstamumo prevencija Vilniaus apskrityje

Ekonominiai ir socialiniai veiksniai

2006 metais Vilniaus apskrityje analizuota kriminogeninė situacija, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius. Teigiami ekonominiai bruožai apima augusias nacionalines pajamas ir dideles ekonomines galimybes, kurias teikia Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimas. Nors 2005 m. liepos 31 dienai šalyje buvo įsisavinta ir deklaruota Europos Komisijai tik 3 proc. galimų pasinaudoti struktūrinio fondo lėšų, daugiausia pareiškėjų buvo iš Vilniaus apskrities, kurioje yra žemas nedarbo lygis.

Negatyvūs ekonominiai bruožai yra didelė regioninė ekonominė, visuomeninė ir kultūrinė procesų nelygybė, žemi pranašumai šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis, sąlyginai žemesnis darbo užmokestis, menkesnė švietimo paslaugų kokybė ir mažesnės sėkmingos ekonominės perspektyvos galimybės.

Teigiami socialiniai bruožai apima galimybę gauti aukštesnį išsilavinimą ir ES nares, aukštos ir vidutinės kvalifikacijos specialistus. Vilniaus apskrityje yra mažesnis skurdo, negerovių, nesaugumo ir socialiai žalingo elgesio tikimybė, o užimtumo lygis (63,2 proc. 2004 m. duomenimis) yra didžiausias Lietuvoje.

Negatyvūs socialiniai bruožai yra ženklūs teritoriniai užimtumo ir socialinės sanglaudos netolydumai, silpnėjantys socialiniai ryšiai, susiję su gyvenamąja vieta ar kaimynyste, bendruomeniškumo jausmas, diferencijuotos žmogiškosios vertybės, elgesio ir moralės normos, silpnesnės ekonomikos teritorinė koncentracija, neišplėtota socialinių paslaugų infrastruktūra ir sunkiau pasiekiami tikslingi, pozityvūs ir skatinantys valstybės ekonominės politikos veiksmai. Be to, ekonominiai aktyvūs ir motyvuoti žmonės išvyksta į užsienį ieškoti didesnės materialinės gerovės, o likusi darbo jėga yra žemo aktyvumo.

Politiniai veiksniai

Teigiami politiniai bruožai yra priimta Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. strategija, Lietuvos vyriausybės priimta Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2005-2008 m. programa, Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija ir kiti Vyriausybės programiniai dokumentai. Prioritetas ekonomikos kūrimui leidžia tikėtis subalansuotos ir stabilios ekonomikos bei visuomenės plėtros, darnos ir politinės valios išraiškos tęstinumo bei perimamumo.

Negatyvūs politiniai bruožai apima ignoruojamus teisėsaugos darbuotojų poreikius, griežtesnę fiskalinę politiką ir Lietuvos politinių partijų polinkį į populizmą bei dažnai netesimus ikirinkiminius pažadus, kurių svarbiausias tikslas - kurti socialinę gerovės valstybę.

Policijos veiklos planavimas ir kontrolė

Apskrities policijos įstaigos bei jos padaliniai planuoja darbą atsižvelgiant į žmogaus teises ir laisves, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, neatidėliotinos pagalbos teikimą asmenims pagal kompetenciją, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, jų atskleidimą ir tyrimą, saugaus eismo priežiūrą, taip pat siekiama sukurti ir palaikyti saugią aplinką, žmonėms lengvai pasiekiamas policijos paslaugas, migracijos kontrolę bei kitas viešosios policijos funkcijas apskrityje, administravimo ir pagalbines funkcijas, informacinės ir kitos infrastruktūros funkcionavimą bei plėtrą, personalo kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą.

Policijos įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su savivaldos institucijomis, prokuratūra, teismais, aplinkiniais rajonų policijos komisariatais bei kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais. Veikla planuojama, organizuojama ir vykdoma pagal sudaromus strateginius ir struktūrinius padalinių planus. Vidaus kontrolė policijos įstaigose atliekama vadovų įsakymais ir nurodymais veiklos klausimais. Personalo kontrolė vykdoma atliekant tarnybinius patikrinimus ir taikant drausminio poveikio priemones.

Materialinis aprūpinimas ir nusikalstamumo statistika

Pažymėtina, kad materialinis ir finansinis Vilniaus miesto ir apskrities policijos įstaigų aprūpinimas nėra patenkinamas. Teritorinių policijos komisariatų pastatų būklė nepriimtina ir kenkianti policijos įvaizdžiui. Turima techninė ir informatikos įranga, ryšio priemonės bei transporto būklė, biudžetiniai asignavimai ir aprūpinimo materialiniais bei techniniais resursais sunkmetis neleidžia panaudoti visų turimų galimybių teikiant aukštos kokybės paslaugas.

Naudojamos Polis personalo duomenų, valstybės tarnautojų registro duomenų bazės ir pan. 2005 m. pradžioje Trakų raj. policijos komisariate dirbo 65 pareigūnai. 2004 metais nusikalstamumas sumažėjo 4,3 proc. (Vilniuje - 2,8 proc.). Apskrityje taip pat registruojamas nusikalstamų veikų mažėjimas. Augimas stebimas tik Elektrėnuose ir Trakų rajone, likusiuose PK - registruotų nusikalstamų veikų mažėja.

Nusikalstamų veikų ištyrimo lygis Vilniaus apskrityje (35,1 proc.) atsilieka nuo respublikos (41,9 proc.). Šalčininkų r., Švenčionių r., Ukmergės r., Vilniaus r., Širvintų r. ir Elektrėnuose nusikalstamų veikų ištyrimo lygis yra aukštesnis negu šalies vidurkis (41,9 proc.) ir apskrities vidurkis (35,1 proc.). Didžiausias - 55,3 proc. Šalčininkų r. Šio mėnesio šis rodiklis buvo žemiausias Trakų r.

2005 m. Viešosios policijos patrulių veiklos efektyvumas svyravo nuo 70,3 proc. (Švenčionių r.) iki 87,8 proc. (Elektrėnuose). Ši santykinė dalis procentais yra didesnė negu šalies vidurkis (81,5 proc.). Švenčionių r. šis rodiklis buvo žemiausias 8 paskutinius metus.

2005 m. Vilniaus apskrityje sumažėjo vagysčių, plėšimų, sukčiavimų ir turto sunaikinimo atvejų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Padaugėjo automobilių ir viešosios tvarkos pažeidimų. Lyginamuoju laikotarpiu 1,5 proc. sumažėjo registruotas nusikalstamumas viešose vietose, nors ši tendencija pradėta fiksuoti tik per du paskutinius metus.

#

tags: #vpk #ginklo #sporto #licencija