VTB Jungtinė lyga - tai krepšinio lyga, įkurta Rusijos iniciatyva ir ilgainiui panaikinusi nacionalinį Rusijos krepšinio čempionatą. Per kelerius metus lyga išsiplėtė nuo 8 komandų pirmajame sezone iki 20-ies. Šiame straipsnyje panagrinėsime VTB lygos istoriją, raidą, dalyvius, finansinius aspektus ir įtaką krepšiniui regione.
Lygos įkūrimas ir plėtra
Didelius pinigus krepšiniui kasmet per Maskvos CSKA klubą metanti Rusija dar 2008 metais sukūrė krepšinio lygą, kuri ilgainiui panaikino ir patį nacionalinį Rusijos čempionatą. Tai VTB jungtinė lyga. Dar 2008 m. įkurta lyga vos per kelerius metus nuo 8 komandų pirmajame sezone išsiplėtė iki 20-ies bene geriausiame 2012-2013 m. VTB lygoje tuo metu žaidė net 9 valstybių komandos - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Čekijos.
VTB jungtinė lyga pirmą savo sezoną pradėjo dar 2008 m., tada ji surinko aštuonias komandas į parodomąjį Kalėdinį turnyrą, šis per 3 dienas sužaistas Maskvoje gruodžio 20-22 dienomis. Tai buvo trumpas atkrintamųjų varžybų principu surengtas turnyras, bet jau 2009-2010 m. sezone šis turnyras virto rimta lyga su reguliariuoju sezonu ir atkrintamosiomis. Dar po metų jame jau žaidė 12 komandų, o 2011-2012 m. - jau net 18.
Baltijos lygos praradimas
VTB lygos sėkmė ir pritrauktos stiprios komandos iš esmės lėmė, kad dar 2004 m. įkurta Baltijos krepšinio lyga (BBL) prarado savo patrauklumą, mat 2012-2013 m.
Idėjos gimimas ir politinis kontekstas
„Idėja buvo paprasta - tuo metu vyko intensyvus pasirengimas „Žalgirio“ arenos statybai, buvo sudarytas planas, kad arena būtų kuo daugiau užimta krepšiniu. Tai turėjo būti draugiškas stiprių komandų turnyras, kuris galėtų pauzėse tarp Eurolygos užimti gerų varžybų vietą. Sumanymas, formatas buvo visiškai kitoks, bet paskui atėjo politikai ir iš turnyro pabandė padaryti SSRS čempionatą. Atsirado žmonių iš politikos, Ivanovas, Maskvos ranka ir viskas pradėjo keistis“, - teigė G.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Vis dėlto, net ir jaučiant stiprų politinį atspalvį, lyga keletą metų plėtėsi, o tai darė viliodama klubus pinigais. „Realiai mums daugmaž pasidengdavo kelionės išlaidos, skaičiai ten tikrai nebuvo dideli. Viskas keitėsi, viskas prasidėjo nuo Kalėdinio aštuonių komandų turnyro, tada padengė visas dalyvavimo išlaidas. Paskui mes su savo užimtomis vietomis pasidengdavome kelionių ir gyvenimo išlaidas, bet kažko labai neuždirbdavome. Aišku, buvo kelios komandos, kurios padėdavo surinkti pilną salę, finalo ketvertas, kai rengėme, irgi atsipirko, bet verslo ir uždarbio ten didelio nebuvo“, - LRT.lt sakė P.
„Jie papirkinėjo klubus pinigais, aš esu girdėjęs istoriją, kad jie sugalvojo „Žalgiriui“ įsteigti atskirą piniginį prizą už tai, kad jų lankomumas arenoje buvo geras. Jie galvojo, kaip padaryti, kad „Žalgiris“ gautų daugiau pinigų, ir sugalvojo tokį prizą iš oro. Ten pinigais tikrai buvo švaistomasi“, - teigė J.
„Gal mes buvom dar tokie, kaip čia pasakius, naivūs. 2008 metai yra Putino Rusijos pradėto karo prieš Gruziją metai. Atrodo, kad susiprasti lyg ir buvo kam. Bet keista, ypač sportininkai labai ilgai nenorėjo pripažinti šito. Tad nėra ko stebėtis, kad ir dabar krepšinio federacijos rėmėju tapo „Huawei“. Tai netelpa į jokius rėmus. Manau, kad buvo toks inercinis momentas po to, kai Putino Rusija bent jau formaliai buvo visai demokratiška šalis ir nepriešiška Lietuvai“, - teigė R.
Kaip pasakoja G. „Ten iškart buvo sumaišytas sportas su politika, nes labai reikėjo vardų, Lietuvos komandų, kurios žaidė SSRS čempionate. Reikėjo jiems labai „Statybos“, o ne „Lietuvos ryto“, bet pamatė, kad negali pakeisti pavadinimo. Reikėjo būtinai Minsko, Kijevo komandų. Jie labai norėjo gruzinų, bet nebuvo diplomatinių santykių dėl karo, vyko neoficialūs pokalbiai, kaip į lygą priimti Tbilisio „Dinamo“, nors tai nebuvo stipri komanda. Svarbu, kad tai būtų komandos, dalyvavusios buvusiame SSRS čempionate. Suomiai, čekai buvo į lygą priimti tik tam, kad atskiestų lygą, kad būtų galima atsikirsti kritikams, sakantiems, kad čia buvęs SSRS čempionatas. Dėl to priėmė kelias komandas iš kitur, bet iš tiesų jų niekam nereikėjo“, - pasakojo G.
Tuo metu pašnekovas jau dirbo būtent Kijevo „Budivelnyk“ klube, tai buvo pirmasis užsienio klubas, nusprendęs palikti VTB lygą būtent dėl politinių priežasčių. Kijevo ekipa iš lygos pasitraukė prieš 2012-2013 m.
Taip pat skaitykite: Vokietijos krepšinio lygos komandos
Kauniečių geriausi metai VTB lygoje sutapo su metais, kai klubą valdė skandalais pagarsėjęs verslininkas V. Romanovas, kuris iki šiol nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje. „Kai vykdavo Kaune rungtynės, atvažiuodavo Sergejus Ivanovas, kiti Rusijos krepšinio veikėjai su įvairia praeitimi ir pirmoje eilėje sėdi Ivanovas, šalia jo - Romanovas. Tai savotiškas galios žaidimas - atsidurti vienoje nuotraukoje šalia Ivanovo. Taip lengvai to nepasieksi, o tokiems milijonieriams kaip Romanovas, toks dalykas buvo neįkainojamas. Ar net pakalbėti su tokiu žmogumi prieš rungtynes“, - teigė J. Buvęs KGB generolas ir tuo metu Vladimiro Putino dešinioji ranka S.
„Kad ir kaip būtų, aš vertinu (dalyvavimą VTB lygoje - LRT.lt) panašiai, kaip parašyta Konstitucijoje, kad į jokias Rytų posovietines erdves jokiais būdais Lietuva neturėtų kelti kojos. Bent jau iki tų laikų, kol Rusijoje nevyks demokratiniai rinkimai ir demokratinė valdžia nevaldys Rusijos. Tai bet kuriuo atveju yra pavojinga, per sportą įtraukiami kiti dalykai. Šiaip KGB generolo S. Iš esmės sportas yra būdas parodyti diktatoriams, kad negalima uzurpuoti laisvės. Juk ir Lukašenka labai jautriai reaguoja, kai į gatves eina ledo ritulininkai. Visi diktatoriai mėgsta sportą ir per sportą daryti įtaką, tai nereikia jiems padėti tos įtakos daryti“, - teigė R.
Bene aukščiausiu Rusijos minkštosios įtakos tašku, remiantis VTB lyga, galima vadinti 2013 metų pradžioje organizuotas CSKA ir „Žalgirio“ legendų rungtynes, kuriose žaidė ir pats Arvydas Sabonis. Žinoma, į tokius mačus galima žiūrėti kaip į paprastą šou, bet turint galvoje A.
„Tu negali sakyti, kad žiūrėdamas filmą apie gražius jaunus rusų desantininkus, kuriuos žudo čečėnų teroristai, nuo to filmo pasidarysi blogesnis. Bet sportas duoda daug naujų kampų. Sportinėse delegacijose gali būti veikėjų, kurie būna šiaip nepageidaujami. Sportininkai yra mūsų žvaigždės, vaikai į juos lygiuojasi, o per interviu jie galbūt pagiria Rusiją, kurioje geros sporto salės ir panašiai. Taip vyksta ta minkštoji propaganda, kurios valdyti neišeina. Mano požiūriu, su diktatoriais geriau neturėti jokių reikalų“, - teigė R.
VTB jungtinė lyga gana greitai buvo paskelbta daliniu Rusijos krepšinio čempionatu. Net ir tai neatvėrė akių kitoms komandoms ir iki 2012-2013 m. sezono pabaigos lygos komandos buvo daugmaž stabilios. Vis dėlto po V.
Taip pat skaitykite: Apie „Newcastle Eagles“
„Prisiminkite, koks mūsų savininkas buvo. Stengėmės nuo politikos nueiti, bet nenoriu dabar į tai veltis. Kai nebeliko to savininko, pasitraukėme ir iš tos lygos. Nenoriu labai eskaluoti, bet tai buvo gana svarbi priežastis (trauktis - LRT.lt)“, - teigė P. Tiesa, kauniečiams sunkiai pakeliama tapo ir rungtynių našta. 2012-2013 m. Lietuvos krepšinio pirmenybėse klubų sutarimu buvo leista „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ reguliariajame sezone sužaisti tik po 12 mačų, o 2013-2014 m. jų skaičius jau išaugo iki 20-ies, o 2014-2015 m.
2014 m. prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas galiausiai lėmė, kad iš VTB lygos pasitraukė visos Lietuvos ir Ukrainos komandos, nors VTB lygos vadovai jau buvo besigriebiantys šiaudo. „Kiti klubai - „Nevėžis“, „Lietkabelis“ - kaip ant medaus puolė, atrodė, kad ta lyga yra kažkoks finansinis išsigelbėjimas, bet naudos ten daug nebuvo. Aišku, Lietuvoje labai veikė VTB lygos agentai lietuviai, nenoriu dabar pavardžių minėti. Kiek žinau, paskui buvo, man atrodo, prezidentės toks neoficialus pasakymas, kad klubai, dalyvaujantys toje lygoje, savivaldybių paramos neturėtų tikėtis. Aišku, prezidentas negali diktuoti miestams, kam duoti pinigų, o kam ne, bet neoficialiai taip duota suprasti“, - teigė G.
„Krepšinis ir ledo ritulys - sporto šakos, kurias lengva užvaldyti. Futbolas yra pelningas, o krepšinis ir ledo ritulys Europoje yra duoneliautojai, tu meti pinigus ir turi. Būkime biedni, bet teisingi - niekas tokių pinigų šiaip sau nemestų, tikrai ne iš meilės krepšiniui ta lyga buvo suorganizuota. Buvo tikslas įtraukti Baltijos šalis, Lenkiją, minimalus tikslas parodyti, kad jūs iš mūsų erdvės nepabėgsite, - lyg atkurtas Varšuvos paktas. Jūs esate čia, niekur jūs nepabėgsite. Jūsų sportininkai tada draskys jums akis - ko jūsų politikai tiek prieš mus nusistatę“, - apie propagandos ir sporto samplaiką teigė R.
Dėl pandemijos nebaigtame 2019-2020 m. VTB lygos turnyre jau žaidė tik 13 komandų.
Dalyvavimas ir komandos
2012-2013 m. VTB lygoje žaidė net 9 valstybių komandos - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Čekijos. 2019-2020 m. sezone VTB lygoje jau žaidė tik 13 komandų, tik keturios iš jų buvo ne Rusijos, tik dvi - ne iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, t. y. iš Estijos ir Lenkijos.
Lietuviškas akcentas
Ne mažesnį lietuvišką akcentą turi ir Jungtinė lyga, kurioje šiemet be jau minėtų R.Kurtinaičio štabo ir K.Maksvyčio vadovavimų, turėsime galimybę matyti: Mantą Kalnietį, Mindaugą Kuzminską (abu Krasnodaro „Lokomotiv“), Artūrą Gudaitį („Zenit“), Adą Juškevičių ir Eigirdą Žukauską (abu „Parma“).
„Smagu, kad prie ir taip nemažos lietuviškos kompanijos prisijungė ir Artūras Gudaitis. Tai reiškia, kad daugumoje šio sezono rungtynių turėsime ką palaikyti“, - sakė komentatorius Gintaras Brazdžionis.
Geriausiu VTB Vieningosios lygos Lietuvos krepšininku pripažintas M. Kalnietis. Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ klubo gynėjas Mantas Kalnietis pripažintas geriausiu VTB Vieningosios lygos Lietuvos krepšininku. Apdovanojimą jam įteikė lygos teisėjų departamento vadovas Algimantas Pavilonis. Rinkimuose 26-erių metų 195 cm ūgio krepšininkas pralenkė kitus du savo tėvynainius - Kauno „Žalgirio“ krašto puolėją Kšištofą Lavrinovičių ir Donecko „Donetsk“ lyderį Darių Songailą.
Kauno „Žalgirio“ dalyvavimas
Kauno „Žalgirio“ komanda nedalyvaus kito sezono VTB Vieningosios lygos čempionate. Lietuvos čempionų klubui tokį sprendimą teko priimti dėl itin įtempto varžybų tvarkaraščio, teigiama pranešime spaudai. Pirmadienį „Žalgiris“ išsiuntė oficialų raštą į lygos būstinę, kuriame pranešė negalėsiantis rungtyniauti 2013-2014 m.
VTB Vieningosios lygos vadovas Andrejus Šyrokovas pareiškė, jog Kauno „Žalgiris“ atsisakė žaisti lygos varžybose dėl to, kad bijo pralaimėti. Anot jo, smūgį lygos įvaizdžiui sudavė ne atsisakymas dalyvauti, jį būtų sudavęs tokios silpnos komandos dalyvavimas, rašo sports.ru.
„Chimki“ klubo problemos
Maskvos srities „Chimki“ vadovas Pavelas Astakhovas teigė, kad jie davė laisvę komandoms legionieriams nuspręsti, ar jiems grįžti namo. „Tai yra force majeure situacija ir jeigu žaidėjas nuspręs, kad jis turi būti su šeima, mes nedrausime.
Finansiniai aspektai
Šio sezono VTB Vieningosios lygos prizinis fondas - 70 milijonų rublių. Pasižiūrėjus į klubų biudžetus ši suma galbūt ir nėra pati didžiausia, tačiau tai visgi yra pinigai. Smulkmena, bet maloni. Laimėtojams atiteks 7 mln. rublių, antrąją vietą užimsiančiai komandai - 6,1 mln., trečiai ir ketvirtai vietai - po 5,4 mln. 5-8 vietoms atiteks po 4,6 mln., 9-12 - po 3,8 mln., 13-14 - po 3,25 mln., 15-16 - po 3 mln. rublių.
Biudžetai
Antras pagal biudžeto dydį yra Maksvos srities „Chimki“ klubas (23 mln. eurų), trečias - Krassnodaro „Lokomotiv-Kuban“ klubas (beveik 18 mln. eurų). Pažymėtina, kad lyginant su ankstesniu sezonu, daugumos visų Rusijos klubų biudžetai šiek tiek sumažėjo, o ryškus padidėjimas pastebimas tik Sankt Peterburgo „Zenit“ biudžiete, kuris šį sezoną siekė 12,1 mln. ir per metus išaugo 3 mln. eurų. Palygininimui, viešai įvardintas Kauno „Žalgirio“ biudžetas prieš šį sezoną - 8,4 mln. eurų. Pačios VTB Jungtinės lygos biudžetas siekia 8,9 mln. eurų.
VTB Jungtinės lygos biudžetai:
- Maskvos CSKA - 42,6 mln. eurų (praėjusiame sezone - 44,6 mln. eurų)
- Maskvos srities „Chimki“ - 23,09 mln. eurų (26,4 mln. eurų)
- Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ - 17,94 mln. eurų (17,8 mln. eurų)
- Kazanės „Uniks“ - 14,2 mln. eurų (12,9 mln. eurų)
- Sankt Peterburgo „Zenit“ - 12,1 mln. eurų (9 mln. eurų)
- Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ - 5,9 mln. (5,7 mln. eurų)
- Krasnojarsko „Enisey“ - 4,3 mln. eurų (4 mln. eurų)
- Saratovo „Avtodor“ - 3,2 mln. eurų (3,3 mln. eurų)
- Permės „Parma“ - 2,5 mln. eurų (neskelbiama)
Skaidrumas
Kaip Rusijos žiniasklaidai teigė lygos garbės prezidentas Sergejus Ivanovas, krepšinis - vienintelė sporto šaka Rusijoje, kurio aukščiausio diviziono organizatoriai atskleidžia ne tik oficialius komandų, bet ir visos lygos biudžetus. „Deja, mūsų pavyzdžiu sekančių nėra, nors visiems būtų naudinga, jei panašiai elgtųsi ir kitų sporto šakų Rusijos lygos“, - teigė jis.
Televizijos transliacijos
Deja, Rusijoje nei viena profesionali sporto šaka, net ir futbolas, negali užsidirbti iš televizijos transliacijų, o būtent taip turėtų būti visame civilizuotame pasaulyje. Kalbu apie tai tiesiai ir atvirai. Rinkos kol kas neturime. Iš krepšinio transliacijų mes negauname nei kapeikos, tačiau esame vienintelė lyga, transliuojanti krepšinį nacionaliniu mastu. Mums pavyko susitarti, kad VGTRK (Visos Rusijos valstybinė televizijos ir radijo kompanija,- aut. past.) rungtynes transliuoja nemokamai, tačiau visa šalis jas taip pat žiūri nemokamai.
Kvalifikacija ir reikalavimai
Mes susitarėme, kad dvi komandos, savo grupėse užėmusios paskutines vietas, turės kautis dėl išlikimo lygoje. Joms reikės dalyvauti kvalifikacinėse varžybose. Norinčių žaisti lygoje tikrai netrūksta. Mūsų turnyras tapo įdomiu, patraukliu, jame dalyvauti nori daug kas. Svarstome tik Rytų Europos komandų pageidavimus. Galbūt kvalifikaciniame turnyre žais 6, o galbūt ir 8 ekipos, tačiau į pagrindines varžybas iškops tik dvi geriausios. Treniruokitės, kaupkite biudžetą. Be to, turime labai konkrečius reikalavimus dalyviams tiek dėl salės, tiek dėl televizijos transliacijų. Jei klubai neatitinka reikalavimų, pageidavimų net nesvarstome. Ir visiškai nesvarbu, koks jų biudžetas.
Permainos ir ateitis
Apie naują sistemą ir „Finalo ketverto“ panaikinimą: Lygoje turime 20 komandų, ir galima teigti, jog tai yra pirmasis pilnavertis mūsų sezonas. Tačiau iš karto galiu pasakyti, kad komandų skaičiaus nedidinsime. Neleidžia kalendorius. 20 ekipų šiuo metu yra optimalus variantas. Galima tik komandų rotacija. Paminėtina tai, kad kiekviena šeštoji reguliariojo sezono grupės komanda taip pat pateks į atkrintamąsias varžybas. Anksčiau to nebuvo. Tokia sistema kur kas įdomesnė, nes verda kova ir dėl šeštosios pozicijos. Atkrintamosios varžybos iki pat pabaigos garantuoja ir daugiau žiūrovų, ir daugiau intrigos, ir didesnį uždarbį. Be to, mano nuomone, finalo serija - kur kas objektyvesnis būdas išsiaiškinti stipriausiai komandai, nei „Finalo ketverto“ varžybos.
Legionierių limitas
Ši problema charakteringa ne tik krepšinyje, tai bendra visų profesionalių Rusijoje esančių komandinių sporto šakų problema. Lygiai tas pats ir futbole, ir ledo ritulyje. Pirma, aš sutinku su tuo, kad limitas dirbtinai kelia Rusijos krepšininkų kontraktų kainas. Už rusišką pasą klubų savininkai sumoka papildomai. Tai faktas. Ir ši situacija gadina jaunus Rusijos žaidėjus, kurie gauna neuždirbtus pinigus. Absurdiška. Jeigu komandoje yra tokio lygio žaidėjai, kaip Viktoras Chriapa arba Andrejus Kirilenka, kuris treneris sugalvos jų neleisti į aikštę? Ir jis visiškai negalvoja, koks pas juos pasas. Deja, su jaunimu kitaip.
O dabar - dar apie vieną limito minusą. Geriausi šalies krepšinio klubai žaidžia Europos taurėse. Jose varžosi šešios iš devynių Rusijos komandų, rungtyniaujančių VTB Vieningoje lygoje. Ten nėra jokio limito, mūsų lygoje, žaidžiant su užsienio ekipomis, limito taip pat nėra, tačiau kuomet akis į akį susiduria Rusijos komandos - limitas atsiranda. Man gaila trenerio. Jis turi spausti antrąjį trenerį, kuris kaip kompiuteris jam privalo pasakinėti: šito leisti negalima, o galima tik tą ar aną, nes jie turi rusišką pasą. Mano asmeninė nuomonė: aš už limito pakeitimą. Ne apie absoliutų jo panaikinimą, tačiau pakeitimą, kad limitas būtų taikomas ne aikštėje esantiems žaidėjams, tačiau žaidėjams mačo protokole. VTB Vieningosios lygos klubų atstovų apie galimas permainas pasiteirausiu prieš ateinantį sezoną.
Bendras čempionatas su PBL
Man sudėtinga atsakyti už visus, aš atstovauju tik VTB Vieningosios lygos interesams, daugiau niekam. Tačiau galiu pasakyti, kad rūpesčių pakanka. Visų pirma, PBL (Rusijos krepšinio profesionalų lyga,- aut. past.) iki šiol egzistuoja kaip savarankiška struktūra, ji organizuoja Rusijos krepšinio čempionatą. Kaip jinai jį organizuoja - tai jau kitas klausimas. Akivaizdu, kad kartu vykdyti pilnavertes šalies pirmenybes ir VTB Vieningosios lygos turnyrą nėra įmanoma. Manau, visiems tai aišku. Dėl šios priežasties priėmėme vienintelį protingą sprendimą, kad Rusijos čempionatas - tai mūsų lygos rungtynės ir keletas papildomų rungtynių tarp Rusijos komandų, esančių skirtingose VTB Vieningosios lygos grupėse.
Komandų progresas
Tenka girdėti kalbų, kad burtai komandas padalijo į dvi pagal pajėgumą nelygiavertes grupes. Tačiau taip nėra. Praėjo jau pusė sezono, viską atskleidžia rezultatai. Atsirado komandų, kurios šiame sezone demonstruoja labai aukšto lygio krepšinį. Visų pirma, tai „Žalgiris“, gerai rungtyniaujantis ir Eurolygoje. Gerokai pasitempė ir „Krasnie Krylia“. Kas A grupėje užims pirmąsias dvi vietas, leidžiančias išvengti aštuntfinalio, kol kas pasakyti neįmanoma. Ten ir „Spartak“, ir UNICS, ir „Krasnie Krylia“, ir „Chimki“. Visos šios komandos žengia praktiškai koja kojon. „Enisey“ klubas praėjusiame sezone buvo beviltiškas autsaideris, o dabar turi galimybių patekti į atkrintamąsias varžybas. Viskas keičiasi, tačiau taip ir turi būti sporte - čia nėra nieko stabilaus. Taigi, kol kas mes viskuo patenkinti, o prasidėjus atkrintamosioms varžyboms bus dar įdomiau.