Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) istorija, išskiriant svarbiausius sportininkų pasiekimus ir įvykius, kurie formavo Lietuvos plaukimo sportą. Nuo pirmųjų žingsnių tarpukario Lietuvoje iki šiuolaikinių triumfų tarptautinėse arenose, plaukimas Lietuvoje nuėjo ilgą ir įspūdingą kelią. Tačiau pastaruoju metu Lietuvos plaukimo komanda susiduria su iššūkiais, kurie kelia abejonių dėl sąžiningumo ir sportinių principų laikymosi.
Plaukimo sporto pradžia ir tarpukario iššūkiai
Europos vandens sporto šakų čempionatai rengiami nuo 1926 metų, tačiau Lietuvos plaukimo ir kitų vandens sporto šakų lygis tarpukariu buvo labai žemas. Mūsų šalies plaukikai iki Antrojo pasaulinio karo nė sykio nestartavo nei Europos pirmenybėse, nei olimpinėse žaidynėse (pasaulio čempionatai dar nebuvo rengiami) ir tik 1940 metais pirmą kartą surengė tarptautinius mačus su Estijos ir Latvijos rinktinėmis.
Lietuvoje tuo metu visiškai nebuvo sąlygų ugdyti aukštesnio meistriškumo plaukikus. Tarpukario metais šalyje nebuvo pastatytas nė vienas uždaras baseinas (beje, kaip ir Latvijoje), o pirmasis atviras 50 m ilgio baseinas Kaune įrengtas tik 1934 metais. Sportininkai užsiimti plaukimu galėjo vos kelis mėnesius per metus, todėl tikėtis geresnių rezultatų buvo naivu, ir Lietuva smarkiai atsiliko ne vien nuo Vakarų ir Vidurio Europos šalių, bet ir nuo Baltijos šalių plaukimo lyderės Estijos.
Pokario laikotarpis ir pirmieji pasiekimai
Pokario metais padėtis keitėsi labai lėtai. Pavyzdžiui, 1956 metais pirmojoje SSRS spartakiadoje Lietuva komandų įskaitoje užėmė vos 13-ąją vietą, 1959 metais - 10-ąją vietą. Lietuvos plaukikai pasitempė tik šeštojo dešimtmečio pabaigoje Vilniuje ir Kaune pastačius pirmuosius tų laikų standartus atitikusius uždarus baseinus.
Vis dėlto net pagerėjus treniruočių sąlygoms Lietuvos plaukikams reikėjo laiko, kad pradėtų vytis lyderius. Pirmieji SSRS pirmenybių apdovanojimai buvo iškovoti tik 1966 metais (juos laimėjo Rima Sakalauskaitė), o pirmąjį SSRS čempionato aukso medalį Birutė Užkuraitytė į Lietuvą atvežė tik 1972 metais.
Taip pat skaitykite: 2011 m. Europos čempionato Lietuvos rinktinė
Auksiniai Roberto Žulpos grybšniai ir kiti SSRS laikotarpio pasiekimai
Pirmoji Europos čempionate dalyvavusi lietuvė buvo Violeta Penkauskaitė. 17-metė šiaulietė 1977 metais Dniepropetrovske (dabar Dnipras) iškovojo net tris SSRS čempionato medalius plaukdama krūtine ir kompleksiniame plaukime (du sidabro ir vieną bronzos) ir buvo pakviesta į SSRS rinktinę, kuri išvyko į Švedijos mieste Jenšiopinge vykusias žemyno pirmenybes.
Ji varžėsi dviejuose plaukimo krūtine nuotoliuose. Plaukdama 200 m lietuvė pateko į finalą ir užėmė 7-ąją vietą, o 100 m nuotolyje liko 14-ojoje vietoje (beje, abiejose rungtyse nugalėjo rusė Julija Bogdanova, kuri paskui buvo didžiausia kitos lietuvės brasistės Linos Kačiušytės varžovė).
V.Penkauskaitė labai anksti baigė sportininkės karjerą, bet Lietuvos plaukimo krūtine tradicijos buvo pratęstos. 1981 metų žemyno pirmenybėse Splite varžėsi du šį plaukimo būdą pasirinkę sportininkai Robertas Žulpa ir Aiškutė Buzelytė. Maskvos olimpinių žaidynių čempionas Robertas Žulpa plaukė tik viename nuotolyje (200 m) ir iškovojo aukso medalį, o A.Buzelytė varžėsi dviejose rungtynes, abiejose pateko į finalą, bet medalių neiškovojo (200 m nuotolyje užėmė 5-ąją vietą, 100 m - 6-ąją).
R.Žulpa dalyvavo ir 1983 metais Romoje surengtame Europos čempionate. Jame vilnietis startavo trijose rungtyse ir tris kartus finišavo ant garbės pakylos. R.Žulpa neapgynė žemyno čempiono vardo plaukdamas 200 m krūtine (šiame nuotolyje iškovojo bronzos medalį), bet laimėjo du aukso medalius plaukdamas 100 m krūtine ir 4x100 m kombinuotoje estafetėje.
Ketvirtasis ir paskutinis per Europos čempionatą į SSRS rinktinę patekęs lietuvis buvo Raimundas Mažuolis.
Taip pat skaitykite: Vyrų krepšinio rinktinės istorija
Nepriklausomybės metai: nauji iššūkiai ir viltys
Medaliai buvo retenybė. Nepriklausomos Lietuvos plaukikai Europos vandens sporto šakų čempionate pirmą kartą dalyvavo 1993 metais. Debiuto vieta buvo Anglijos miestas Šefildas, į kurį iškeliavo negausi mūsų šalies komanda - tik penki plaukikai. Aiškus rinktinės lyderis buvo R.Mažuolis, siekęs reabilituotis už nesėkmes Barselonos olimpinėse žaidynėse.
Šefilde vilnietis nenuvylė ir stipriausioje rungtyje - 50 m plaukime laisvuoju stiliumi - iškovojo bronzos medalį. Plaukdamas 100 m R.Mažuolis užėmė 8-ąją vietą.
Deja, R.Mažuolio žvaigždė neįsižiebė taip ryškiai, kaip buvo tikimasi, kai jis būdamas vos 16 metų tapo Seulo olimpinių žaidynių prizininku. O ugdyti naujus žulpas ir kačiušytes pirmaisiais Nepriklausomybės metais nebuvo sąlygų - sunkmečio laikotarpiu Lietuvos baseinai stovėjo be vandens, todėl gerus rezultatus teko pamiršti.
1995 ir 1997 metų Europos pirmenybėse bei 1998 metų pasaulio čempionate nė vienas Lietuvos plaukikas net nepateko į finalą, o naujos viltys įsižiebė tik XX amžiaus pabaigoje, kai Stambule vykusiame 1999 metų Europos čempionate du lietuviai prasibrovė tarp aštuonių geriausiųjų ir liko šalia garbės pakylos. Plaukdamas 50 m nugara ketvirtąją vietą užėmė Darius Grigalionis, plaukdamas 100 m nugara irgi ketvirtas finišavo Arūnas Savickas.
Kitais metais panevėžiečiui D.Grigalioniui pavyko pagerinti savo rezultatus. Lietuvos rinktinės lyderio estafetę iš D.Grigalionio pamažu perėmė Vytautas Janušaitis. Kompleksinio plaukimo rungtyse pasižymėjęs kaunietis dar 2004 metais pirmą kartą pateko į Europos čempionato finalą ir iškovojo pirmąjį medalį trumpame baseine rengtose žemyno pirmenybėse, o 2008 metais pasiekė ir didžiausią karjeros pergalę olimpiniame baseine.
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės istorija
Eindhovene vykusiame Europos čempionate V.Janušaitis iškovojo bronzos medalį 200 m kompleksinio plaukimo rungtyje.
Beje, 2008 metais Eindhovene Lietuvos plaukimo rinktinę sudarė net 17 sportininkų. Tai buvo gausiausia mūsų šalies komanda Europos pirmenybėse. Visuose kituose nuo 2004 metų vykusiuose žemyno čempionatuose Lietuvai atstovaudavo nuo 10 iki 13 plaukikų. Iš šio intervalo Lietuvos rinktinė neišsiveržė ir šiais metais - į Glazgą išvyko 11 plaukikų.
Atkūrus Nepriklausomybę ypač prasta buvo Lietuvos moterų plaukimo būklė. Nuo 1993 iki 2012 metų per vienuolika žemyno čempionatų į finalą nepateko nė viena mūsų šalies plaukikė. Maža to, 2002 ir 2004 metų pirmenybėse Lietuvos rinktinę sudarė vien vyrai.
Net ir sportininkes, patekusias į B finalą (jame anksčiau buvo kovojama dėl 9-16 vietų) arba pusfinalį buvo galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. 1993-1997 metais į B finalą keturis kartus pateko laisvuoju stiliumi plaukusi Laura Petrutytė, o vėliau į pusfinalį prasibrovė tik Raminta Dvariškytė (2008 m. plaukdama 200 m krūtine užėmė 15-ąją vietą) ir Vaiva Gimbutytė (2012 m. plaukdama 200 m peteliške užėmė 16-ąją vietą).
Rūtos Meilutytės era: naujas puslapis Lietuvos plaukimo istorijoje
Lietuvos moterų plaukimo proveržio sulaukėme tik per 2012 metų Londono olimpines žaidynes įsižiebus Rūtos Meilutytės žvaigždei. Nuo 1993 iki 2012 metų Lietuvos plaukikai per vienuolika Europos vandens sporto šakų čempionatų iškovojo tik keturis medalius (D.Grigalionis - du sidabro, R.Mažuolis ir V.Janušaitis - po vieną bronzos). Užtat šio dešimtmečio viduryje apdovanojimai pasipylė kaip iš gausybės rago.
2014 metais Berlyne vykusiame Europos čempionate Lietuva iškovojo keturis apdovanojimus ir medalių lentelėje užėmė 14-ąją vietą. Lietuvos Trispalvė buvo keliama pagerbiant R.Meilutytę ir G.Titenį, kurie, kiekvienas savaip, ryškiausiomis raidėmis įrašė savo pavardes į šalies plaukimo istoriją. R.Meilutytė tapo pirmąja Nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia Europos čempionato aukso medalį, o G.Titenis - pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos plaukiku, per vieną Europos čempionatą laimėjusiu daugiau nei vieną medalį.
Rūtos Meilutytės pasiekimai
Meilutýtė Rūta gimė 1997 m. kovo 19 d. Kaune, lietuvių plaukikė. Plaukti pradėjo nuo 7 metų. 2010-16 mokėsi ir treniravosi Plymouthe (Jungtinė Karalystė), 2018-19 treniravosi Los Andžele. 2019 sugrįžo į Kauną.
2012 Londono olimpinėse žaidynėse 100 m plaukimo krūtine atrankos varžybose buvo greičiausia iš visų 46 dalyvių, pasiekė geriausią pasaulio sezono rezultatą (1 min 05,56 s), pusfinalyje užėmė 1 vietą (1 min 05,21 s) ir pagerino Europos rekordą, finale iškovojo aukso medalį (1 min 05,47 s). Nuo 2009 daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė. 2012 Jungtinės Karalystės 100 m plaukimo krūtine čempionė. 2011 Europos olimpiniame jaunimo festivalyje pelnė aukso medalį plaukdama 100 m krūtine, sidabro - 50 m ir bronzos - 100 m laisvuoju stiliumi. 2013 Europos jaunimo plaukimo 100 m krūtine čempionė, 50 m laisvuoju stiliumi vicečempionė. 2013 4 kartus pasaulio jaunimo čempionė: 50 m laisvuoju stiliumi, 50 ir 100 m krūtine, 200 m kompleksiniu būdu ir dukart vicečempionė: 100 m laisvuoju stiliumi ir 4 × 100 m kombinuotosios estafetės. 2014 jaunimo olimpinių žaidynių (50 m baseinas) čempionė - 50 m ir 100 m krūtine.
Europos čempionė (25 m baseinas) 2013 plaukimo 100 m krūtine (1 min 02,92 s; Europos čempionatų rekordas) ir 100 m kompleksiniu būdu (57,68 s; čempionatų rekordas) bei plaukimo 50 m krūtine (vicečempionė iki Julijos Jefimovos diskvalifikacijos), 2017 plaukimo 50 m ir 100 m krūtine. Pasaulio čempionatų (25 m baseinas) nugalėtoja ir prizininkė: 2012 Stambule tapo pasaulio plaukimo 50 m (29,44 s) ir 100 m (1 min 03,52 s) krūtine čempione (abu kartus pasiekė čempionatų ir Europos rekordą) bei plaukimo 100 m kompleksiniu būdu vicečempione, 2014 Dohoje (Kataras) - pasaulio plaukimo krūtine 50 m čempione ir 100 m vicečempione, 2018 Hangdžou (Kinija) - 50 m vicečempione, 2022 Melburne (Australija) - pasaulio plaukimo krūtine 50 m čempione, 2024 Budapešte (Vengrija) - pasaulio plaukimo krūtine 50 m (28,54 s) čempione.
2019 m. gegužės mėn. R. Meilutytė paskelbė baigianti sportinę karjerą. 2019 m. liepos mėn. dėl dopingo kontrolės testų praleidimo FINA (Tarptautinė vandens sporto federacija) ją diskvalifikavo 2 metams. 2021 m. gruodžio mėn. sugrįžo į varžybas ir atvirame Lietuvos plaukimo čempionate (25 m baseinas) iškovojo 3 aukso (100 m ir 50 m krūtine ir 50 m laisvuoju stiliumi), 1 sidabro (50 m peteliške) medalius, pagerino Lietuvos 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi rekordą. 2022 m. birželio mėn. pasaulio čempionate Budapešte (50 m baseinas) 100 m plaukimo krūtine rungtyje iškovojo bronzos, 50 m - aukso medalį, 2022 m. rugpjūčio mėn. Europos čempionate Romoje (50 m baseinas) 100 m krūtine - bronzos, 50 m - aukso medalį, 2022 m. gruodžio mėn. pasaulio čempionate Melburne (25 m baseinas) 50 m krūtine - aukso medalį (pusfinalyje pasiekė pasaulio rekordą), 2023 Fukuokoje (50 m baseinas) 100 m krūtine - aukso medalį (šioje olimpinėje rungtyje pasaulio čempione tapo po 10 metų), 50 m krūtine - aukso medalį (pusfinalyje pakartojo italei Benedettai Pilato nuo 2021 priklausiusį pasaulio rekordą 29,30 s, finale pasiekė naują pasaulio rekordą - 29,16 s), 2024 Dohoje (50 m baseinas) ir 2024 Budapešte (25 m baseinas) 50 m krūtine - aukso medalius. Daugkartinė Europos plaukimo krūtine rekordininkė: 50 m baseine - 2 kartus 50 m (29,96 s iki 29,48 s; 2013 08 03, Barselona) ir 4 kartus 100 m (1 min 05,21 s; 2012 iki 1 min 04,35 s; 2013 07 29, Barselona), 25 m baseine - 7 kartus 50 m (nuo 29,51 s; 2012 iki 28,37 s; 2022) ir dukart 100 m (1 min 03,52 s; 2012 iki 1 min 02,36 s; 2013).
R.Meilutytė triumfavo plaukdama 50 m krūtine, o G.Titenis iškovojo medalius visose trijose plaukimo krūtine rungtyse: sidabro - 50 m nuotolyje ir bronzos - 100 m ir 200 m nuotoliuose. G.Titenis šio proveržio laukė labai ilgai. Jis dar 2009 metais iškovojo pasaulio pirmenybių bronzos medalį, bet paskui ilgai nelaimėjo nė vieno apdovanojimo net ir trumpame baseine rengtuose čempionatuose. Pergalės skonį anykštėnas vėl prisiminė tik Vokietijos sostinėje.
Kiti pastarųjų metų proveržiai
Užpernai Londone mūsų šalies plaukimas didžiavosi kitu istoriniu pasiekimu. Pirmą kartą per vieną Europos čempionatą apdovanojimus iškovojo net trys Lietuvos plaukikai.
Lietuvos sporto apdovanojimai rengiami nuo 1994 metų, siekiant pripažinti ir įvertinti sportininkų pasiekimus, skatinti sportą ir paminėti svarbiausius laimėjimus.
2021 metų apdovanojimai
2021-iesiems skaičiuojant paskutines dienas, Vilniuje pagerbti geriausi Lietuvos sportininkai. Po metų pertraukos į parodų rūmus „Litexpo“ sugrįžo prestižiniai Lietuvos sporto apdovanojimai - antradienio vakarą šimtai susirinkusių svečių sveikino olimpinio ir paralimpinio sporto atletus, jų trenerius.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) organizuojamas renginys jau tapo gražia tradicija - geriausi Lietuvos sportininkai kasmet apdovanojami nuo 1994-ųjų. Antradienį šventiniu raudonu kilimu žengė būrys pasipuošusių sporto entuziastų, tarp jų - atletai, jų komandos nariai, sporto, kultūros ir švietimo pasaulio atstovai, politikai, diplomatai ir daugelis kitų.
Šešiose nominacijose buvo apdovanoti ir olimpinio, ir paralimpinio sporto atletai. Lietuvos sporto apdovanojimų olimpinio sporto laureatus rinko Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš ŠMSM, LTOK, LPAK, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Nacionalinės sportininkų asociacijos atstovų. Vyrų kategorijoje Metų sportininku tapo Danas Rapšys.
Kiti 2022 metų apdovanojimai
- Metų proveržis (merginų kategorija): Patricija Geriksonaitė.
- Metų proveržis (vaikinų kategorija): Martynas Lisauskas.
- Metų vaikų treneris (-ė): Aurimas ir Dalia Kadūnai.
- Metų jaunimo treneris (-ė): Mintara Labanauskienė.
- Metų suaugusių treneris (-ė): Michailas Romanovskis.
- Metų iniciatyva: Meninis performansas „Swimming Through“/„(iš)plaukti“.
- Metų meistriškumo centras: Panevėžio MC.
- Apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus: Kęstutis Autukas.
2025 metų apdovanojimai
2025 metų Lietuvos sporto apdovanojimai buvo ypatinga proga išreikšti pagarbą geriausiems olimpinio ir paralimpinio sporto atstovams. Tai prestižinis renginys, kuriame pagerbti geriausi praėjusių metų olimpinio ir paralimpinio sporto atstovai. Apdovanojimai įteikti už pasiekimus tiek olimpiniame, tiek paralimpiniame sporte. Kandidatai į olimpinio sporto apdovanojimus buvo išrinkti pagal rezultatus, pasiektus nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d. Nominacijas pateikė sporto federacijos, o galutinius kandidatus atrinko Lietuvos sporto apdovanojimų taryba.
Rūta, šiemet pelniusi jau šeštąjį Metų sportininkės titulą, ir vėl įrodė savo neprilygstamą meistriškumą. Pasaulio plaukimo čempionate ji laimėjo aukso medalį 50 metrų krūtine rungtyje, tapdama pirmąja sportininke, kuri šioje distancijoje triumfavo keturis kartus iš eilės. Tai buvo šeštas kartas, kai Rūta pelnė Metų sportininkės titulą - šį apdovanojimą ji buvo gavusi ir 2012, 2013, 2014, 2018, 2022 bei 2025 metais.
Mykolas Alekna, 23 metų disko metikas, šiemet nustebino pasaulį - jis pagerino pasaulio rekordą, kurio metimas pasiekė 75,56 metrų ribą. Be to, po sėkmingo sezono, Mykolas iškovojo antrąjį pasaulio čempionato sidabro medalį. Šiuo pasiekimu jis pasivijo savo tėtį, Virgilijų Alekną, kuris taip pat keturis kartus tapo geriausiu sportininku Lietuvoje. Metų paralimpinio sporto sportininku tapo plaukikas Edgaras Matakas, o Metų parali…
Lietuvos komandos pasirodymas Europos čempionate
Trečiadienio vakarą mišrios 4x50 m estafetės kompleksiniu būdu finale pasirodė Lietuvos komanda, kurią sudarė Mantas Kaušpėdas, Rūta Meilutytė, Smiltė Plytnykaitė ir Jokūbas Keblys. Ryte šalies rekordą keliomis sekundėmis pagerinę (1 min. 39,32 sek.) lietuviai triukšmavo ir vakarinėje sesijoje - čia jie distanciją įveikė per 1 min. Šis rezultatas plaukikams finale leido užimti septintą vietą, o nugalėtojais tapo italai, kurie distanciją įveikė per 1 min. 36,09 sek.
„Man buvo labai linksma plaukti kartu su komanda, išeiti kartu. Atrodė, vieni kitus palaikėme, plaukėme kaip komanda. Manau, kad ir rezultatais atsižymėjome, pagerinome rytinį laiką. Linksma tikrai buvo plaukti su tokia komandine dvasia Europos čempionate“, - mintimis po plaukimo dalijosi M. Jam pritarė ir R. „Mes kaip komanda gerai jaučiamės ir tiesiog smagiai praleidome laiką, - šyptelėjo legendinė šalies plaukikė. Paklausta, ar puikią atmosferą komandoje sukūrę lietuviai planuotų startuoti ir kituose čempionatuose, R. „Niekada nežinai, nes tos kombinacijos keičiasi. Bet man atrodo, kad nereikia čia prisirišti, - šyptelėjo pašnekovė. Tuo tarpu S. „Smagu yra aplenkti didesnes šalis, vis tiek esame maža valstybė, neturime tiek daug sportininkų.
Artėjantys startai ir plaukikų lūkesčiai
11.15 val. vyrų 100 m peteliške atranka, dalyvauja Tajus Juška
11.28 val. moterų 200 m krūtine atranka, dalyvauja Smiltė Plytnykaitė
11.32 val. moterų 200 m krūtine atranka, dalyvauja Kotryna Teterevkova
11.53 val. vyrų 200 m krūtine atranka, dalyvauja Andrius Šidlauskas
12.23 val. 20.32 val. moterų 200 m krūtine pusfinalis (gali dalyvauti Smiltė Plytnykaitė ir Kotryna Teterevkova)
20.42 val. vyrų 200 m krūtine pusfinalis (gali dalyvauti Andrius Šidlauskas)
21.01 val. vyrų 100 m nugara pusfinalis (gali dalyvauti Mantas Kaušpėdas)
21.27 val. vyrų 200 m laisvu stiliumi finalas (gali dalyvauti Danas Rapšys ir Tomas Lukminas)
21.43 val. Singapūre išaušus paskutinei pasaulio plaukimo čempionato dienai, lietuvių širdys turėtų stipriau plakti popiet, kai 14 val. 10 min. mūsų šalies laiku 50 m krūtine finale pasirodys Rūta Meilutytė, parodžiusi geriausius rezultatus atrankoje ir pusfinalyje.
Pasaulio čempionato rezultatai ir perspektyvos
O dar keturiems Lietuvos plaukikams pirmenybės baigėsi sekmadienio rytą sulig estafetės 4 po 100 m kompleksiniu plaukimu startu. Mantas Kaušpėdas nugara, Tajus Juška peteliške, Andrius Šidlauskas krūtine, o Tomas Lukminas laisvuoju stiliumi išsirikiavo plaukti pirmajame iš trijų plaukimų atrankoje, kurioje buvo kovojama dėl aštuonių bilietų į finalą. Jauna, 20,2 metų amžiaus vidurkio, bet gana lygiai pagal rungtis subalansuota Lietuvos komanda kovingai nusiteikusi stojo į paskutinį startą. 17-metis M.Kaušpėdas startavo pirmasis nugara, savo nuotolį įveikęs per 55,29 sek., o po klaipėdiečio pastangų Lietuva laikėsi ketvirta pirmajame plaukime.
„Buvo atiduota 110 proc. jėgų, - po finišo, kurį laiką dar susmukęs ant grindų ir atsikvėpavęs sakė M.Kaušpėdas. - Tikėjausi, kad bus kiek geriau, bet komanda atidavė viską, ką galėjo." A.Šidlauskas kiek prisivijo porą varžovų, bet Lietuva liko toje pačioje pozicijoje, 28 metų panevėžiečiui įveikus 1 min. 0,10 sek.
„Nuo mano starto praėjo 6 dienos, varžybinis jausmas tarsi dingo, bet bandžiau užsikurti ugnelę, nes pačiam smagiau plaukti už komandą ir visą šalį, - sakė A.Šidlauskas. - Bet kažko pritrūko, sunku buvo išlaikyti gerą sportinę formą per ilgą tarpą.“ 16-metis kaunietis T.Juška peteliške plaukė per 53,12 sek. ir išlaikė tą pačią poziciją. „Nebuvo kažkas įspūdinga, bet ir visų mūsų rezultatas nebuvo maksimalus. Bet ir ne pats prasčiausias startas“, - vertino T.Juška. Laisvuoju stiliumi Lietuva turėjo didesnį plaukikų pasirinkimą, bet čempionate sirgus ir Danui Rapšiui, ir Tomui Navikoniui, atsakomybė teko 20-mečiui T.Lukminui. Panevėžietis plaukė per 47,92 sek. „Danas nėra geriausioje formoje, kitas Tomas susirgo, tad leido man plaukti. Buvau laimingas, kad gavau vietą estafetėje, - sakė T.Lukminas. - Buvo smagu, nors rezultatas nėra pats geriausias.“
Bendras Lietuvos komandos rezultatas - 3 min. 36,46 sek. lėmė 19 vietą tarp 25 rinktinių. Atrankoje greičiausiai plaukė JAV (3 min. 29,65 sek.), neutralūs atletai (3 min. 30,05 sek.) ir Italija (3 min. 30,40 sek.) Lietuvos rekordas šioje rungtyje - 3 min. 33,70 sek., - pasiektas 2019 m. Glazge, kai plaukė Danas Rapšys, A.Šidlauskas, Deividas Margevičius ir Simonas Bilis.
„Dabar turime viziją, kad galime turėti labai pajėgią komandą 2028 metų olimpinėse žaidynėse. Visa rinktinė dėl to dirba. Manau, kad ir kitais metais Europos čempionate Prancūzijoje galėsime ženkliai geriau pasirodyti“, - sakė M.Kaušpėdas.