Fitneso sportas nuolat evoliucionuoja, o tarptautinės organizacijos, tokios kaip WFF (World Fitness Federation), atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Straipsnyje aptariama WFF veikla, jos skirtumai nuo kultūrizmo organizacijų, HYROX varžybų ypatumai ir Lietuvos sportininkų pasiekimai fitneso bei kultūrizmo srityse.
WFF - dinamiška fitneso organizacija
Tarptautinė fitneso federacija WFF peržengė antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį ir nuolatos vystosi bei progresuoja. Tuo tarpu daugelis tarptautinių sporto organizacijų dešimtmečiais išlieka stabilios ir į jokius laikmečio pakitimus nereaguoja. Daugeliui tarptautinių kultūrizmo organizacijų, savaip propaguojančių fitneso sportą, ir keistis nėra kaip - ką galėjo, tą jau seniai pasakė. Galima teigti, kad kultūrizmas šiuo metu yra aklavietėje, o vykstančios naujojo kelio paieškos svaresnių rezultatų nedavė.
Sparčiai populiarėjant fitneso sportui, tarptautinės kultūrizmo organizacijos varžybose įvedė fitneso pogrupius, tačiau jų propaguojamas fitnesas daro tik pirmus žingsnius. Nesuprantami vertinimo kriterijai, kai vienoje kategorijoje dalyvauja įvairaus lygio atletai, skirtingas programų akcentas ir raumenų išvystymo lygis.
Skirtingai nuo daugelio tarptautinių sporto organizacijų, WFF aiškiai mato tolimesnį kelią, turi numačiusi ilgalaikius strateginius tikslus ir savo veikloje vadovaujasi IOC pripažintų sporto šakų principais. Organizacija kasmet praveda Europos ir pasaulio čempionatus bei daug įvairaus lygio tarptautinių renginių. Po pusfinalio varžybų, kuriose atletai atlieka privalomąją programą, finalinėje dalyje (dažnai vadinamoje „šou“), tik šeši geriausi kvalifikacinės kategorijos sportininkai demonstruoja laisvąją programą.
Per paskutinį dešimtmetį WFF nuolat keitėsi. Pradėjusi veiklą Frankfurto (Vokietija) mugių metu vykusiose „Miss Figure World Grand Prix“, organizacija augo ir plėtėsi: pradžioje atsirado klasikinio fitneso padalinys, aerobikos pogrupis, įvestos vyrų kategorijos. Pradžioje atletai buvo skirstomi pagal ūgį, tačiau praktika privedė prie skirstymo pagal raumenis. Taip atsirado visa eilė kvalifikacinių kategorijų. Paskutiniais metais WFF varžybose dalyvauja vis daugiau kultūristų, kuriems įvesta ekstremalaus fitneso kategorija.
Taip pat skaitykite: Varžybų taisyklės: fitnesas, kultūrizmas, HYROX
Vyrų modelių kategorija Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos varžybose
Kaip dažnai Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos organizuojamose varžybose būna, taip ir šį kartą varžybose buvo naujienų. Vyrų modelių kategorijos dalyviai turėjo rungtis dviejuose raunduose - ilgų šortų ir trumpų šortukų (maudymosi kelnaičių) rungtyse. Antrajame raunde vaikinai galėjo savo pasirodymą pagyvinti įvairiais atributais, kaip kamuolys, beisbolo lazda ir panašiai. Federacijos vadovas Saulius Misevičius antro raundo įvedimą komentuoja atsižvelgdamas į tarptautinių organizacijų rengiamas varžybas. WFF-NABBA Pasaulio ir Europos čempionatuose tokios kategorijos sportininkai dalyvauja ir rungiasi dviejuose raunduose - ilgų ir trumpų šortų. Antras raundas įvestas dėl to, kad vaikinai šortais iki kelių užmaskuoja savo silpną vietą - mažai treniruotas kojas, o pasirodyme su trumpais šortais šis jų trūkumas išryškėja. Kad išliktų teisingos sportininkų proporcijos, sportininkai būtų priversti treniruoti ir kojas, tarptautinė WFF-NABBA organizacija įvedė antrą - trumpų šortų raundą. Ta patirtimi remiasi ir Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacija, pirmą kartą savo organizuojamose varžybose surengusi vyrų modelio kategorijoje du sportininkų išėjimus į sceną su skirtingais drabužiais. Šį kartą kategorijos nugalėtoju tapo kaunietis Edvinas Tuinyla.
Lietuvos sportininkų pasiekimai
Labai atkakli kova taškas į tašką vyko Mis bikini kategorijoje. Kategorijos nugalėtoja tapo kupiškėnė Gitana Timochina (sp. Kl. „Reljefas“, treneris M. Puišė), antrąją vietą iškovojo šiaulietė Emerita Bagdonaitė (sp. Kl. „Magi Fix“, trenerė I. Miknienė), trečiąja liko Eva Vainiūtė. Jaunimo ir moterų fitneso kategorijoje vienu tašku aplenkusi latvę Aloną Dunaja, laimėtoja tapo kupiškėnė Ingrida Varnytė (sp. Kl. „Reljefas“, treneris M. Puišė). Trečią vietą užėmė varžybų naujokė kaunietė Sandra Alksnytė, žiūrovus žavėjusi savo laisvąja programa, kurią pagyvino smuiku (sp. Kl. „Geležiniai žmonės“, treneris S. Misevičius).
Jaunimo ir vyrų fitneso kategorijoje išskirtinai rungėsi tik Kauno sporto klubo „Geležiniai žmonės“, trenerio Sauliaus Misevičiaus auklėtiniai. Žiūrovai labai gražiai atsiliepė apie šios kategorijos sportininkus - visi buvo labai elegantiški, lygiaverčiai priešininkai, su dinamiškomis, įdomiomis laisvosiomis programomis. Kategorijos nugalėtoju tapo Deividas Mickevičius, anrtąją vietą laimėjo Vytautas Gerasimavičius, trečiu liko Žilvinas Lapinskas.
Jaunimo kultūrizmo kategorijoje nepralenkiamu buvo kaunietis Laurynas Greiciūnas, kuris jau šeštadienį startuos aukščiausio rango varžybose - NABBA Universe, vyksiančiose Sautporte. Vaikino treneris Saulius Misevičius sako, kad vaikinas yra labai perspektyvus, atkakliai siekiantis tikslo, kryptingai einantis aukštojo kultūrizmo link. Antru kategorijoje liko Andrius Antanaitis (sp. Kl. Kl. „Reljefas“, treneris M. Puišė).
Labai įdomų reginį žiūrovai turėjo stebėdami Mis Figūra kategorijos sportininkių pasirodymą. Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos prezidentas Saulius Misevičius džiaugiasi, kad pavyko prisikviesti ypatingai aukšto lygio, elitinę pasaulio sportininkę - Daria Diossi, kuri 2014 metais NABBA Universe yra iškovojusi bronzą, o šiemet WFF-NABBA tapo Pasaulio čempione ir iškovojo WFF Pro kortą. Sportininkė atstovauja Rusiją, nors šiuo metu gyvena ir treniruojasi Kinijoje.
Taip pat skaitykite: Varžybų Taisyklės
Vyrų kultūrizmo kategorijoje nepralenkiamu buvo panevėžietis Paulius Jasiukaitis (sp. Kl. „Sportonas“, treneris A. Štelmokaitis). Paulius jau yra tapęs NABBA Pasaulio čempionato prizininku, o šiemet gryžo po pertraukos. Jis taip pat tapo ir absoliučiu varžybų nugalėtoju bei šeštadienį Sautporte startuos NABBA Universe. Antrąją vietą užėmė latvis Juris Dambitis, trečioji vieta atiteko gargždiškiui Donatui Mickevičiui (sp. Kl. „Viktorija“, treneris M. Gedvilas).
Kadangi Gargžduose kultūrizmo ir fitneso varžybos paskutinį kartą vyko prieš 4-5 metus, miestelio gyventojai buvo išsiilgę reginio, todėl žiūrovų buvo pilna salė, pasibaigus varžyboms žiūrovai neskubėjo skirstytis, fotografavosi su varžybų nugalėtojais, dėkojo varžybų organizatoriui - sporto klubo „Viktorija“ vienam iš įkūrėjų Viktorui Kurai ir sveikino klubą su veiklos 30-mečiu. Sportininkai buvo apdovanoti rankų darbo statulėlėmis, absoliutūs nugalėtojai - piniginiais prizais, o komandos po varžybų vaišinosi ir bendravo bankete.
Europos kultūrizmo ir fitneso čempionato rezultatai
2025 m. balandžio 30-gegužės 5 dienomis Santa Susannos mieste (Ispanija) vyko 2025 m. IFBB fitneso ir kultūrizmo jaunimo, veteranų ir suaugusiųjų Europos čempionatai, taip pat 2025 m. IFBB „Fitness Challenge“ Europos čempionatas. IFBB Europos čempionate dalyvavo 789 sportininkai iš 45 šalių tarp jų 18 iš Lietuvos. Europos fitneso ir kultūrizmo čempionatuose teisėjavo keturi tarptautinės kategorijos teisėjai iš Lietuvos: Sandra Martinkienė, Aleksandras Martinkus, Rinaldas Česnaitis ir Karolis Šarkauskas.
Lietuvos sportininkams pavyko iškovoti 6 medalius: 5 sidabro ir 1 bronzos. Antrąsias vietas ir sidabro medalius iškovojo: Lina Kraftė-Malasevičius (veteranių moterų bikini 35-39 m. virš 164 cm kategorija; treneris Arūnas Vandys); Dovilė Tukačiauskaitė (veteranių moterų Fit-Model virš 35 m., virš 164 cm kategorija; treneris Rinaldas Česnaitis) ir Daiva Čalnarienė (veteranių moterų kūno fitneso virš 50 m. Ketvirtąsias vietas užėmė penki Lietuvos sportininkai: Palina Stryczek (moterų bikini iki 160 cm kategorija; treneris Tomas Petrokas); Rugilė Kazlauskaitė (moterų Fit-Model virš 172 cm kategorija; treneris Rinaldas Česnaitis); Dovilė Tukačiauskaitė (moterų Fit-Model iki 166 cm kategorija), Sima Kokalaitė (veteranių moterų Fit-Model virš 35 m. Penktą vietą užėmė du Lietuvos sportininkai: Kasparas Tverskis (jaunimo vaikinų Games Classic kultūrizmo 15-20 m. kategorija; treneris Rinaldas Česnaitis) bei Palina Stryczek (jaunimo merginų bikini 21-23 m. Šeštąsias pozicijas užėmė trys lietuvės: Lina Kraftė-Malasevičius (moterų bikini iki 169 cm kategorija), Rugilė Kazlauskaitė (jaunimo merginų Fit-Model 15-23 m. Septintą vietą užėmė Šarūnas Raižys (veteranų vyrų klasikinio kultūrizmo 40-44 m. ir veteranų vyrų kultūrizmo 40-44 m. IFBB „Fitness Challenge“ Europos čempionate Klaudijus Radušis užėmė penktą vietą (306 tšk.), Marius Praniauskas buvo aštuntas (289 tšk.) „Men‘s Individual Gold level“ kategorijoje.
7 medaliai - didžiausias lietuvių kraitis per pastaruosius trejus metus, kai į vieną renginį buvo sujungtos kultūrizmo ir fitneso varžybos. Europos čempionate dalyvavo daugiau nei 1500 dalyvių iš 43 šalių.
Taip pat skaitykite: 2011 m. Europos čempionato Lietuvos rinktinė
Anot trenerio, Lietuvos atstovai išties gerai atrodė tarp visų Europos šalių: „Dauguma pateko į finalus - ketvirtos ir penktos vietos. Kitus nedaug skyrė nuo finalo. Atrankos neįveikė ir į 15-uką nepateko tik vienas Lietuvos sportininkas. Anksčiau būdavo 5-6. Kai kurios kategorijos buvo itin gausios - apie 300 dalyvių. Buvo, ką veikti“. Jis sakė, kad daugiau tikėjosi iš Lietuvos kūno fitneso dalyvių, likusių per žingsnį nuo finalo.
Lietuviai susumavus komandinius taškus jaunimo ir veteranų įskaitoje užėmė ketvirtą vietą, fitneso - 9 vietą, o kultūrizmo -12 vietą. Aukso medaliais pasipuošė Vytautas Žylė (kultūrizmas -80 kg, Šiaulių „Fit House“) ir Tomas Kairys (jaunimo klasikinis kultūrizmas, Marijampolės „Tauras“). Sidabro medaliu į Lietuvą parveža Skirmantė Puzinaitė („wellness“ kategorija), Rasa Selemonavičiūtė (veteranių bikini +163 cm, abi - „Fit House“) ir Vilius Sosnovskis (jaunimo kultūrizmas -75 kg, Vilniaus „Dubinas team“), kuris klasikinio kultūrizmo „games“ kategorijoje buvo ketvirtas. Bronzą laimėjo Daiva Varnelienė (kūno fitnesas +168 cm, „Tauras“), kuri veteranių kūno fitneso kategorijoje buvo ketvirta, ir Veronika Iljinaitė (jaunimo bikini -166 cm, Kauno „Power team“).
Į finalinį TOP 6 pateko ir ketvirtą vietą užėmė Diana Stankejeva (bikini +172 cm, Šilutės „Oazis“), penkti buvo Mindaugas Giedris (40-44 metų -90 kg kategorija, „Tauras“), kuris kultūrizmo -90 kg kategorijoje buvo keturioliktas, ir Eglė Gestautaitė (jaunimo bikini -160 cm, Vilniaus „Star gym“).
HYROX - naujas iššūkis fitneso pasaulyje
Jei ieškote naujų treniruočių, kurios padėtų susikaupti ir motyvuotų, HYROX - intensyvios fitneso varžybos, kuriose išbandoma ištvermė, jėga ir atletiškumas - gali būti puikus pasirinkimas.
HYROX - tai daugiau nei įprasta treniruotė. Tai renginys, fitneso varžybos, kuriose derinamas bėgimas ir funkcinis fitnesas. Dalyviai bėga 1 kilometro distanciją, kurią paįvairina jėgos ar ištvermės patikrinimo rungtys. Šie fitneso renginiai vyksta didžiulėse uždarų patalpų erdvėse, kur žiūrovai gali stebėti visą veiksmą. Dabar šis sportas vyksta tokiose šalyse kaip JAV ir Pietų Korėja, todėl jis tikrai tampa sporto šaka visiems. Visi varžybų dalyviai dalyvauja tuo pačiu formatu, tačiau varžosi įvairiuose divizionuose ir kategorijose, todėl ši sporto šaka tinka tiek žmogui, kuris tiesiog ieško pramogos ir iššūkio, tiek rimtam fitneso profesionalui, norinčiam laimėti.
Nors žodis HYROX nieko nereiškia, tai tiesiog žodžių „hibridinis“ ir „rockstar“ žodžių junginys.
HYROX treniruotės
Nors šios treniruotės skirtos visiems norintiems varžytis, tai nereiškia, kad ji jūsų neišbandys. Jei norite kuo geriau išnaudoti tokių treniruočių ir varžybų galimybes, turite treniruotis tiek bėgimo, tiek įgūdžių rungtyse.
Pirmiausia tinkamai susidėliokite prioritetus. 50 proc. renginio sudaro bėgimas, todėl skirkite daug laiko širdies ir kraujagyslių fizinei būklei gerinti. Varžybose reikės įveikti aštuonis atskirus 1 km ilgio ratus, todėl pasirūpinkite, kad į treniruotes būtų įtraukta daug vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimo. Tik visiškai neskirstykite treniruočių. Svarbu, kad treniruodami rankas ir kojas atgamintumėte bėgimo patirtį, jog būtumėte pasiruošę lenktynėms.
Kiti 50 proc., į kuriuos reikia sutelkti dėmesį, yra judėjimo iššūkiai. Kiekvienoje stotyje yra specialus funkcinių įgūdžių testas, įskaitant „burpees“, kimštinio kamuolio metimas į sieną (angl. „wall balls“) ir rogučių stūmimą bei traukimą (angl. „sled pushes and pulls“), todėl labai svarbu juos išmokti iš anksto - ne tik tam, kad juos atliktumėte kuo geriau, bet ir tam, kad išvengtumėte traumų.
HYROX varžybų formatas
Kiekvienose varžybose yra aštuoni 1 kilometro bėgimai, po kiekvieno iš jų vyksta unikali treniruotė, kurioje išbandomas skirtingas fizinis pasirengimas:
- 1 kilometras SkiErg treniruoklyje
- 50 metrų rogučių stūmimas (svoris priklauso nuo kategorijos)
- 50 metrų rogučių traukimas (svoris priklauso nuo kategorijos)
- 80 metrų šuoliai į aukštį su kartimi
- 1 kilometro irklavimas
- 200 metrų sunkaus svorio nešimo (angl. „Farmer‘s carry“, svoris priklauso nuo kategorijos)
- Įtūpstai su smėlio maišu (svoris priklauso nuo kategorijos)
- 75-100 kimštinio kamuolio metimų į sieną (pakartojimai priklauso nuo kategorijos)
Nors varžybos yra įtraukiantis renginys, kuriame gali dalyvauti įvairaus fizinio pasirengimo lygio žmonės, aukščiausio lygio varžybose gali būti tikrai didelė konkurencija. Kiekvieno sezono pabaigoje geriausieji iš geriausių metų varžybų dalyvių kovoja HYROX pasaulio čempionate.
HYROX renginiai ir atmosfera
Vienas iš dalykų, kurie iš tiesų išskiria HYROX iš panašių daugiafunkcinių fitneso renginių, yra gyvybinga atmosfera varžybų dieną. Varžybos vyksta erdvioje aplinkoje bei yra ne tik besivaržančių dalyvių, bet ir žiūrovų sportas.
Kiekviename renginyje vyksta labai daug įvykių, tačiau visus veiksmus lengva sekti - žiūrovų takai ir lyderių lentelės aiškiai rodo kiekvieno renginio reitingus. Be to, čia rasite begalę motyvuojančios muzikos, o taip pat daugybę smagių stendų, kurie neleis jums atsipalaiduoti.
HYROX renginiai vyksta visame pasaulyje - Europoje, Amerikoje ir Azijoje.
Mityba ir papildai prieš HYROX varžybas
Norint sėkmingai dalyvauti HYROX varžybose, labai svarbu tinkamai maitintis tiek treniruočių metu, tiek varžybų dieną. Organizmą aprūpindami tinkamomis maistinėmis medžiagomis padidinsite našumą ir padėsite atsigauti.
Baltymai, angliavandeniai ir riebalai yra labai svarbūs bendrai sveikatai. Valgykite daug liesų baltymų, neskaldytų grūdų, vaisių, daržovių ir kitų maistingųjų medžiagų turinčių produktų, jog galėtumėte iš treniruočių išspausti maksimumą. Prieš treniruotę daugiausia dėmesio skirkite angliavandeniams - 1 gramas vienam kilogramui liesos kūno masės, kad glikogeno atsargos būtų gerai sukauptos, o raumenų atstatymui ir augimui valgykite daug kokybiškų baltymų.
Jei norite dar labiau pagerinti savo mitybą, galite naudoti maisto papildus. „Alpha Pre-Workout“ puikiai tinka treniruotėms paskatinti, o „Total Protein Blend“ yra skirtas atsigavimui optimizuoti. Tuo metu „Pre-Workout“ gelis akimirksniu suteikia energijos. Taip pat yra daugybė baltyminių užkandžių, kurie padės jums gauti reikiamą kiekį baltymų, kai būsite išvykęs iš namų.
Pole sportas - iššūkis kūnui ir dvasiai
Pole sportas arba Poling’as - sporto rūšis, kuomet sportininkai įvairiems akrobatiniams, jėgos, lankstumo bei koordinacijos reikalaujantiems elementams naudoja stulpą. Tai ypatingai sunki sporto šaka, kadangi reikalingas stiprus viso kūno fizinis pasirengimas jėgos, bei lankstumo atžvilgiu. Taip pat, tai skausminga sporto šaka, kadangi dauguma gimnastinių elementų atliekami ore, laikant visą kūno svorį tik kūno odos ir stulpo paviršiaus sukibimo dėka. Pole sportas - ekstremalus sportas, nes daug figūrų ir kombinacijų atliekamos žemyn galva ir pavojingame aukštyje.
Oro akrobatika
Oro akrobatika - nuostabus būdas sutvirtinti kūną, pagerinti lankstumą, koordinaciją ir išmokti daug įdomių triukų. Tai ne tik skraidymas ore, tačiau ir savęs pažinimas, savo baimių įveikimas.
Pole sportas Lietuvoje
Tai ganėtinai jauna sporto šaka, kurios užuomazgos pradėjo jau rastis 2010 - 2012 m. Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos miestuose. Jauni atletai, ieškodami internete informacijos, tobulėjo bei stengėsi surasti save, kol ilgainiui pradėjo po truputį įsikūrinėti ir Pole studijos šalyje. Turėjo praeiti dešimtmetis kol pribrendome vienytis ir įkurti Lietuvos oro ir pole sporto federaciją. Norime turėti bendruomenę, kuri turėtų aiškią bendrą tvarką, savo teises ir apsaugą. Lietuvos oro ir pole sporto federacija įsikūrė 2021 metais.
Pasaulio Pole sportas
Pole sporto kaip sporto samprata atsirado 2006 metais, po to, kai Pole treniruotės tapo populiaria fitneso forma ir nuo 2000m. Pole sporto varžybos pradėjo populiarėti. Varžybose buvo mažai arba visai nebuvo vertinimo ar vertinimo kriterijų, nebuvo jokio būdo nuosekliai skirti taškus tiems sportininkams, kurie buvo techniškai ir meniškai pranašesni. Taisyklės būdavo su mažai vertinimo kriterijų, teisėjai buvo nereiklūs.
2006 m. Katie Coates atliko apklausą, norėdama sužinoti, ką Pole sporto bendruomenė mano, jog Pole Sportas taptų olimpine sporto šaka. Už balsavo per 10 000 atletų. 2008 m. Timas Trautmanas iš JAV, pradėjo bendradarbiauti su Katie tarptautinėje sporto federacijoje, kur buvo sukurtas terminas Pole Sportas, amžinai paverčiantis Pole sportą iš nenuoseklaus ir sunkiai apibrėžiamo fizinio aktyvumo, atliekamo socialiai į struktūrizuotą sportą ir jo veiklą tarptautiniu mastu bei varžybas. Netrukus pradėjo burtis nacionalinės federacijos ir buvo organizuojamos konkurencingos komandos. I-asis pasaulio Pole sporto čempionatas įvyko 2012 m., kuriame dalyvavo tik 43 sportininkai iš 14’os šalių, iš kurių dalyvavo tik 5 vyrai. 2013 m. startavo jaunimo kategorija, kurioje dalyvavo tik 7 sportininkai. Vos po 5 metų, 2017 m., dalyvavimas jaunimo kategorijoje padidėjo daugiau nei 80% ir iš viso pasaulio Pole sporto etape varžėsi 229 sportininkai iš 36 šalių.
Iki 2011 m. vidurio apytiksliai 95 proc. visų Pole sportininkų buvo moteriškos lyties atstovės. Dėl to buvo imtąsi veiksmų, kad būtų pagerinta lyčių pusiausvyra. 2017 m. pirmą kartą buvo atidarytos jaunių ir pradedančiųjų vyriškos lyties atstovų kategorijos, kurios padėjo padidinti vyrų dalyvavimą daugiau nei 70%.
Pole sporto raida
- 2009 m. - IPSF įkūrimas
- 2012 m. - Pirmasis pasaulio čempionatas
- 2013 m. - Jaunimo programos įvedimas
- 2014 m. - Pirmasis kontaktas su „SportAccord“ (dabar - GAISF)
- 2014 m. - „Antidopingo programa“
- 2015 m. - Pirmoji programa „SportAccord“ ( dabar GAISF)
- 2016 m. - Patvirtinta kaip WADA pasirašiusioji
- 2016 m. - Kreipėsi į IOC dėl narystės
- 2017 m. - Pasirašė trišalį susitarimą su FIG ir GAISF, kad leistų IPSF narystei GAISF
- 2017 m. - Sportininkų palaikymas
Lietuvos oro ir pole sporto federacijos, kaip naujo juridinio asmens, steigimą lėmė dviejų studijų bendri tikslai: populiarinti struktūrizuotą Pole sportą bei Oro akrobatiką šalies mastu, dalyvauti tarptautinių federacijų organizuojamose varžybose, taip išreiškiant palaikymą šių sportų judėjimui pasauliniu mastu, organizuoti varžybas patiems kad šie sportai greičiau būtų pripažinti, kaip lygiaverčiai sportai su kitais sportais Lietuvoje, apjungti visus lietuvaičius į bendrą komandą.