Lietuvos krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi šalies kultūros dalis, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka. Pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio rinktinės istorinį triumfą Europos čempionate 2003 m.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorijos pradžia siejama su 1920 m., kai Kaune buvo pradėtas žaisti krepšinis. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, 1924 m. vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 m. - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis. Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA.
Pirmasis Europos Čempionato Auksas (1937 m.)
1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune.
Moterų Rinktinės Sidabras (1938 m.)
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas.
Antrasis Europos Čempionato Auksas (1939 m.)
1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Lietuvos vyrų rinktinė, su Pranu Lubinu priešakyje, antrą kartą laimėjo Europos čempionatą.
Taip pat skaitykite: 2011 m. Europos čempionato Lietuvos rinktinė
Nauja Krepšininkų Karta
Nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 m. tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 m. pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) Europos ir 1967 m. pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 m. olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 m. - V. Beselienė. 1982 m. pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
„Žalgirio“ triumfas
Kauno Žalgiris 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Nepriklausomybės Metai ir Olimpiniai Medaliai
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurta 1958 m.; 1945-58 Lietuvos krepšinio sekcija) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Pasirengimas Europos Čempionatui 2003 m.
XX amžiaus pabaigoje, karjerą rinktinėje baigus Arvydui Saboniui, Šarūnui Marčiulioniui ir kitiems vyresniosios kartos žaidėjams, daugeliui Lietuvos sporto aistruolių šalies krepšinio padangė neatrodė skaisti. Visgi per daug kuklintis nereikėjo - 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinės pavadinimas vėl skambėjo labai garsiai, ir naujosios kartos krepšininkai iškovojo trečiuosius olimpinius, bet pirmuosius po A.Sabonio ir Š.Marčiulionio laikotarpio medalius. Tačiau po metų bronzinis Sidnėjaus svaigulys buvo išsklaidytas Europos pirmenybėse. Kiekviena nesėkmė paskatina norą atsitiesti. Lietuvos krepšininkai po Ankaros griūties taip pat troško parodyti, kad blogas rezultatas buvo ne dėsningumas, bet nelemtas atsitiktinumas.
Po didelės nesėkmės 2001 metų Europos pirmenybėse, iš vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukė Jonas Kazlauskas. Darbas buvo pasiūlytas Antanui Sireikai, kuris iki tol buvo J.Kazlausko padėjėjas ir puikiai žinojo rinktinės virtuvę. Kai A.Sireika tapo rinktinės vyriausiuoju treneriu, jis dar dirbo „Šiaulių“ klube. Vėliau A.Sireika stojo prie Kauno „Žalgirio“ vairo. Pirmasis A.Sireikos išbandymas Lietuvos rinktinėje buvo 2001 metų rudenį prasidėjęs Europos pirmenybių atrankos turnyras. Jame komanda žaidė labai užtikrintai.
Taip pat skaitykite: Vyrų krepšinio rinktinės istorija
Krepšinio bendruomenei laukiant 2003 metų Europos pirmenybių, kelias vasaros savaites netilo kalbos, kad prie rinktinės gali prisidėti „Cleveland Cavaliers“ vidurio puolėjas Žydrūnas Ilgauskas. Vis šmėstelėdavo ir 2001-2002 metų sezoną praleidusio, bet 2002-2003 metų sezone „Portland Trail Blazers“ aprangą vėl vilkėjusio Arvydo Sabonio pavardė. Tačiau „Cavaliers“ vidurio puolėjas į rinktinę neatvyko.
Rinktinės Sudėtis 2003 m.
Paaiškėjus, kad du geriausi šalies vidurio puolėjai rinktinei nepadės, taip pat tapo aišku, kad jos žaidimo ašis bus Šarūnas Jasikevičius. Kiti rinktinės krepšininkai 2002-2003 metų sezone buvo išsibarstę po visą Europą. Penki trenerio Antano Sireikos pasirinkti krepšininkai rungtyniavo Lietuvos komandose: Arvydas Macijauskas ir Ramūnas Šiškauskas - Vilniaus „Lietuvos ryte“, Saulius Štombergas, Dainius Šalenga ir Giedrius Gustas - Kauno „Žalgiryje“. Dėl asmeninių priežasčių jau ne pirmą kartą „ne“ ištarė Mindaugas Timinskas, kuris per 2001 metų Europos pirmenybes buvo rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Pasiruošimo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai laimėjo devynerias iš vienuolikos draugiškų rungtynių. Deja, nepavyko išvengti nuostolių. Susirgęs treniruočių stovyklą paliko Rimantas Kaukėnas, traumą patyrė Darjušas Lavrinovičius. Tiesa, nei vienas, nei kitas tuo metu nebuvo kertinė komandos dalis. Visgi treneris prieš kelionę į Švediją pateikė vieną didelę staigmeną. A.Sireika į dvyliktuką neįtraukė beveik pusantro mėnesio stovykloje praleidusio buvusio rinktinės kapitono Dariaus Maskoliūno.
Europos Čempionatas Švedijoje 2003 m.
Burtai lėmė, kad Lietuvos krepšininkai Europos pirmenybes pradėjo rungtynėmis su tais pačiais varžovais, kuriems prieš dvejus metus pralaimėjo praėjusių Europos pirmenybių aštuntfinalyje. Atidarymo rungtynėse rugsėjo 5-ąją Noršiopingo arenoje į atlapus viena kitai kibo Baltijos kaimynių Lietuvos ir Latvijos rinktinės.
Lietuviai, kaip ir prieš dvejus metus, buvo laikomi favoritais. Tačiau latviai taip pat nebuvo nusiteikę kelti baltos vėliavos, ir Noršiopinge užvirė arši kova. Lietuvos krepšininkai buvo priversti ilgai vytis, ketvirtojo kėlinio pabaigoje arčiau pergalės taip pat buvo Latvijos komanda. Tik paskutinę minutę Šarūnas Jasikevičius kaip ant lėkštutės pateikė kamuolį Eurelijui Žukauskui ir aukščiausias Lietuvos rinktinės žaidėjas dėjimu išlygino rezultatą 81:81. Per pratęsimą įtampa neatslūgo - Lietuvos sirgaliai lengviau atsikvėpė tik tuomet, kai Š.Jasikevičius likus žaisti 4 sek. pataikė du baudos metimus ir švieslentėje įžiebė galutinį rezultatą 92:91.
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės istorija
Sunki pergalė lietuvių sirgalių optimizmo nesužadino. Tačiau krepšininkai greitai parodė, kad gali žaisti daug geriau. Jau kitą dieną po Lietuvos rinktinės kojomis krito Izraelio komanda, kurią mūsiškiai sutriuškino 94:62. O grupės varžybų trečiajame ture Lietuvos rinktinė įtikinamai nugalėjo kur kas grėsmingesnius varžovus vokiečius 93:71. Lietuvos rinktinė grupės varžybose laimėjo visas trejas rungtynes, užėmė pirmąją vietą ir iškovojo vienintelį tiesioginį kelialapį į ketvirtfinalį.
Kelionė į Stokholmą ir „Namų“ Atmosfera
Lietuvos rinktinė po pirmojo etapo iš nedidelio Noršiopingo miesto iškeliavo į Stokholmą. Švedijos sostinėje Lietuvos krepšininkai kiekvieną dieną vis labiau jautėsi kaip namie. „Globen“ arenoje buvo patiestas iš Alytaus sporto rūmų atvežtas parketas, per pertraukėles šoko Vilniaus šokėjos, varžybų rengėjai leisdavo grupės ŽAS specialiai rinktinei sukurtą dainą „Mes laimėsim“ ir Marijono Mikutavičiaus „Tris milijonus“, o tribūnose plevėsavo daugybė Lietuvos trispalvių. Prieš ketvirtfinalio rungtynes manyta, kad į Stokholmą nuvyks apie du tūkstančius lietuvių. Tačiau jau tą vakarą Lietuvos krepšininkus „Globen“ arenoje palaimėjo apie tris tūkstančius tautiečių. Per pusfinalio ir finalo rungtynes jų skaičius dar padidėjo.
Ketvirtfinalis prieš Serbiją ir Juodkalniją
Kad Lietuvos rinktinė gali siekti aukščiausio tikslo, sirgaliai patikėjo per ketvirtfinalio rungtynes su Serbijos ir Juodkalnijos komanda. Tačiau Stokholme pasaulio čempionai lietuviams nepasipriešino - mūsų šalies rinktinė jau pirmajame kėlinyje įgijo dviženklę persvarą, neleido varžovams priartėti ir nugalėjo 98:82. Rugsėjo 10-ąją lyg ant sparnų skriejo Ramūnas Šiškauskas, kuriam tą dieną sukako 25-eri. Jubiliatas į serbų krepšį įmetė 27 taškus ir iš NBA legendos Larry Birdo rankų gavo geriausio rungtynių žaidėjo prizą.
Pusfinalis prieš Prancūziją
Daug atkaklesnės buvo pusfinalio rungtynės su Prancūzijos komanda. Antano Sireikos vyrams teko vytis trečiajame kėlinyje į priekį išsiveržusius varžovus, bet viskas baigėsi gerai. Lietuvos rinktinė nugalėjo prancūzus 74:70. Per šias rungtynes dėmesio centre buvo įžaidėjų dvikova. Eurolygos čempiono Šarūno Jasikevičiaus varžovas buvo 2003 metais pirmą kartą NBA čempionu tapęs Tony Parkeris. Tačiau rengdamas lemiamą ataką, prieš kurią prancūzai atsiliko dviem taškais 70:72, T.Parkeris neišvengė klaidos. Tiksliau, jį suklysti privertė R.Šiškauskas, pamušęs kamuolį, paskui jį pagriebęs ir galiausiai pabaigęs darbą dviem taikliais baudos metimais.
Finalas prieš Ispaniją ir Europos Čempionų Titulas
Po rugsėjo 13-osios, pusfinalio dienos, Europos krepšinio pirmenybėse liko dvi nepralaimėjusios komandos. Penkias pergales per penkerias rungtynes pasiekė ne tik lietuviai. Iš kitos pusės į finalą atžygiavo Ispanijos komanda. Kad aukso medalių verta labiau negu varžovai, tą sekmadienio vakarą įrodė Lietuvos rinktinė. Lietuviai finalo rungtynes laimėjo 93:84, bet šie skaičiai neatspindėjo tikrojo čempionų pranašumo. Lietuvos rinktinė jau antrajame kėlinyje perėmė visas žaidimo gijas į savo rankas, o 33-iąją minutę pirmavo 71:50. Skirtumas sumažėjo tik tada, kai net patys Ispanijos žaidėjai nebetikėjo, kad gali pavyti Lietuvos rinktinę.
Rinktinės sudėtis 2003 m. Europos čempionate:
Švedijoje Lietuvos rinktinei atstovavo šie dvylika krepšininkų:
- Įžaidėjai - Šarūnas Jasikevičius (gimęs 1976 m., ūgis - 193 cm) ir Giedrius Gustas (1980, 190);
- Atakuojantieji gynėjai - Arvydas Macijauskas (1980, 192), Donatas Slanina (1977, 192) ir Dainius Šalenga (1977, 197);
- Lengvieji krašto puolėjai - Mindaugas Žukauskas (1975, 201), Saulius Štombergas (1973, 204) ir Ramūnas Šiškauskas (1978, 198);
- Sunkieji krašto puolėjai - Darius Songaila (1978, 204) ir Virginijus Praškevičius (1974, 206);
- Vidurio puolėjai - Eurelijus Žukauskas (1973, 218) ir Kšyštofas Lavrinovičius (1979, 210);
- Vyr. treneris - Antanas Sireika, treneriai - Gintaras Krapikas, Valdemaras Chomičius ir Donis Nelsonas (Donnie Nelson), gydytojas - Robertas Narkus, masažuotojas - Juozas Petkevičius, delegacijos vadovas - Algimantas Pavilonis.