Vilkaviškio rajono sporto mokykla, įkurta 1964 m. (1964-1992 m. vadinosi Vilkaviškio rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla), turi ilgą ir turtingą istoriją, apimančią įvairias sporto šakas, įskaitant ir krepšinį. Ši mokykla atliko svarbų vaidmenį ugdant jaunus sportininkus ir populiarinant sportą Vilkaviškio rajone.
Sporto mokyklos įkūrimas ir skyriai
Vilkaviškio rajono sporto mokykla buvo įkurta 1964 metais. Iš pradžių mokykloje veikė futbolo, stalo teniso ir lengvosios atletikos skyriai. Vėliau, 1969 metais, buvo įkurtas krepšinio skyrius, kuris tapo viena iš svarbiausių mokyklos dalių. 1981 metais įsteigtas šachmatų, 1988 - klasikinių imtynių (veikė iki 2001 m.), 2001 - laisvųjų imtynių ir dviračių sporto skyriai.
Krepšinio skyriaus įkūrimas ir treneriai
Krepšinio skyrius Vilkaviškio sporto mokykloje buvo įkurtas 1969 metais. Pirmaisiais treneriais tapo V. Garbaravičius (1969-1988) ir J. Ciganas (1969-1983). Vėliau prie trenerių komandos prisijungė J. Meškauskas (1973-1985), V. Vaičaitytė-Janulaitienė (nuo 1981), E. Kučiauskas (2000-2006), N. Žaliabarštis (nuo 2001) ir D. Gražulis (nuo 2010). Šie treneriai įdėjo daug pastangų ugdant jaunus krepšininkus ir populiarinant krepšinį Vilkaviškio rajone.
Žymesni mokyklos auklėtiniai
Vilkaviškio sporto mokykla išugdė nemažai žymių sportininkų, kurie pasiekė aukštų rezultatų įvairiose sporto šakose. Tarp jų yra dviratininkai I. Janulevičiūtė, L. Baltrušaitytė, A. Sinkevičiūtė, S. Muraškaitė, E. Gudiškis, P. Vasiliauskas, A. Žemaitaitis, A. Pečiulis, T. Rinkevičius. Taip pat futbolininkai A. Liubinskas, R. Arbataitis, R. Rudzevičius, K. Gražulis, V. Levendrauskas, R. Deltuva, N. Miknevičius, D. Gvildys, imtynininkai V. Puidaitė, E. Sidaravičius ir T. Baracevičius, lengvaatlečiai M. Križiokas, A. Sinickaitė, A. Krivickas, R. Kripas, A. Žilinskas, A. Kulvinskaitė, stalo tenisininkai V. Lapaitis, J. Gavėnas, K. Kasparaitis, R. Montvila, M.
Šie sportininkai garsino Vilkaviškio kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Krepšinio pasiekimai Vilkaviškyje
Sporto bazės problemos
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria Vilkaviškio sporto mokykla, yra sporto bazės trūkumas. Kartu su sporto sale Vilkaviškyje, pagal tą patį projektą, 1988-1989 m. pradėti statyti dar keli objektai visoje Lietuvoje: Eišiškėse, Anykščiuose, Mažeikiuose, Pasvalyje ir kt. Minėtuose miestuose sporto salės ne tik, kad seniai stovi, bet kai kur jos jau spėtos ir renovuoti. Vilkaviškyje per tris dešimtmečius statybos nelabai ir pasistūmėjo į priekį. Oficialiai į sporto objekto statybas jau investuota apie 1 mln.
Dėl užsitęsusių darbų nebaigtą statyti kompleksą vietiniai juokais net vadina „kartuvėmis“. Atrodo, jog ne vieną kartą buvo bandoma iš naujo atgaivinti beveik 30 metų besitęsiančias statybas, tačiau kiekvieną sykį vis pritrūkdavo lėšų, o gal ir buvusių valdžios atstovų atkaklumo. Pastarąjį kartą darbai šiame sporto objekte vyko 2008 m. Per tris dešimtmečius kaltų paieškos jau nieko nestebina. Valdininkai visada randa pasiteisinimų ir kaltina laiką, buvusią valdžią bei ne taip susiklosčiusias aplinkybes. Atrasti tikruosius „nusikaltėlius“ beveik neįmanoma. O kiek dar kartų sporto salės projektą teko keisti, išleidžiant šimtus tūkstančių eurų ir tikintis, kad finansavimas realiems darbams pagaliau bus baigtas?
Sporto salės statybos perspektyvos
Didžiausia viltis pabaigti sporto salės statybas buvo sužibusi 2007 metais. Tuomet šalies Vyriausybė šiems darbams žadėjo skirti kiek daugiau nei 2,3 mln. Šiuo metu sporto salės projektas yra įstrigęs mirties taške. Pastarąjį kartą politikai su visuomene šiuo klausimu diskutavo maždaug prieš metus. Tuomet visi vieningai sutarė, kad sporto salės Vilkaviškiui reikia. Klausimas liko tik vienas: ar pabaigti statyti senąją, ar vis dėlto darbą ir lėšas koncentruoti į naujo daugiafunkcio sporto centro statybas.
Aloyzas Jurdonas, UAB „Ugira“ vadovas, pateikė savo vertinimą, jog užbaigti senosios salės statybas turėtų pakakti maždaug 3,6 mln. eurų, o naujosios statyboms reikėtų beveik 6 mln. Jis taip pat pabrėžė, kad tiek vienos, tiek kitos salės eksploatavimo pradžia priklausytų nuo to, kaip greitai būtų sutvarkytas finansavimas. Visiškai pabaigti statyti senąjį sporto kompleksą turėtų pakakti 1-2 metų, o štai renkantis alternatyvų variantą statybos darbai greičiausiai būtų baigti tik maždaug po penkmečio.
Viską įvertinę Vilkaviškio rajono valdininkai tuomet apsisprendė pabaigti pradėtus darbus, o neplanuoti naujus.
Taip pat skaitykite: Vilkaviškio krepšinio gyvenimas
Edis Urbanavičius, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius, pripažino seniai nebuvęs tokioje savivaldybėje, kuri neturėtų jokių sporto objektų. Anot svečio, tai parodo, jog Savivaldybė nepasinaudojo visomis įmanomomis galimybėmis gauti finansavimą. Pasak E.Urbanavičiaus, sporto objektų trūkumas galėtų būti viena iš rajono gyventojų mažėjimo priežasčių.
Sporto salės trūkumo pasekmės
Dėl sporto salės trūkumo labiausiai kenčia Vilkaviškio sporto mokykla. Anot jos direktoriaus Algido Karaliaus, jo vadovaujama įstaiga yra vienintelė Lietuvoje sporto mokykla, neturinti savo salės. Mūsų treneriai yra priversti prašytis į mokyklų sporto sales, kurias gauname ne anksčiau kaip nuo 16 val., o kartais - dar vėliau. Kai kurie vaikai namo grįžta tik apie 21 val. Turėdami savo salę, treniruotes galėtume vesti nuo 13 val. Be to, netoli pradėtos statyti salės yra Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija bei savo sporto salės neturinti miesto pradinė mokykla. Jų vaikai taip pat galėtų naudotis patalpomis.
Anot jo, pastatyti salę buvo ne viena ir ne dvi galimybės. O pasiteisinimus, kad visus planus sugriovė sunkmetis, direktorius pavadino juokais. Blogiausia, kad tą nebaigtą statyti objektą reikia saugoti. Viduje yra turto bent už 30 tūkst. eurų: traktoriai, tablo, krepšinio lentos.
Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka taip pat pripažino, kad problema yra opi, o savivaldybė viena savo lėšomis nėra pajėgi jos išspręsti. Mero teigimu, šiuo metu iš rajono vadovybės pusės padaryta viskas: paruoštas techninis projektas, gautas statybos leidimas, tad radus finansavimą teoriškai iš karto būtų galima vykdyti viešuosius pirkimus ir pradėti statybos darbus.
Krepšinio klubas „Kadis“
Krepšinio klubas „Kadis“ kaip viesulas įsiveržė į rajono sporto padangę. KK „Kadis“ įkurtas dar 2003 m. marijampoliečio trenerio Domo Kriščiūno iniciatyva. Tiesa, pirmasis klubas įsteigtas Marijampolėje. Praėjusiais metais KK „Kadis“ savo veiklą pradėjo ir Kybartuose bei Vilkaviškyje.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Vilkaviškyje
Komanda debiutavo lygiai prieš metus. Šiuo metu KK „Kadis“ pradėjo kovas Suvalkijos krašto turnyre Algirdo Butkevičiaus taurei laimėti.
Visos KK „Kadis“ komandos vienija per 200 žaidėjų.
M. Bučinskas tikino, kad su ekipos žaidėjais palaiko itin glaudžius ir draugiškus santykius. Vis dėlto per treniruotes M. Bučinskas nė vienam komandos nariui nenuolaidžiauja. Treniruodamiesi daug dėmesio skiriame fiziniam pasiruošimui.
KK „Kadis“ iš kitų šalies klubų išsiskiria tuo, kad organizuoja savo uždaras pirmenybes. Šios varžybos vyksta tradiciniu principu: visos KK „Kadis“ komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje.
KK „Kadis“ turi savo komandą ir Marijampolės krepšinio mėgėjų lygoje. Kasmet šio klubo komandų rinktinė vyksta į didžiausią pasaulyje krepšinio turnyrą Austrijoje. Pernai, aplenkę daugiau nei 500 ekipų, lietuviai iškovojo pirmąją vietą.
Lankantys KK „Kadis“ jaunuoliai turi puikią galimybę kilti sportinės karjeros laiptais. Geriausiems visų ekipų žaidėjams yra sudarytos sąlygos prisijungti prie komandos, žaidžiančios regioninėje arba nacionalinėje krepšinio lygoje. Gerai pasirodžius, iš ten atsiveria tiesus kelias į Lietuvos krepšinio lygą.
M. Bučinskas, kalbėdamas apie perspektyviausius komandos žaidėjus, išskyrė V. Apanavičių, S. Merkevičių, Justiną Urbanavičių bei Andrių Danilevičių. Pasak M. Bučinsko, šie žaidėjai yra pagrindiniai „ekipos varikliai“ ir be jų nebūtų pasiekta tiek puikių pergalių.
Lietuvos krepšinio istorijos bruožai
Lietuvos krepšinio istorija susijusi su lakūnu Steponu Dariumi, kuris šį žaidimą atvežė ir jį išpopuliarino. Tačiau pasaulinę šlovę lietuviai krepšininkai pelnė 1937 m. ir 1939 m., tapę Europos čempionais.
Pranas Lubinas neabejotinai buvo ryškiausia ir įspūdingiausia tarpukario Lietuvos krepšinio figūra. Pasak Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus P. Majausko, tiksli P. Lubino tėvų gimtinė gali būti kažkur Pilviškių apylinkėse. Krepšinio istoriko įsitikinimu, carinės Rusijos laikais ši teritorija įėjo į Vilkaviškio apskrities ribas. Tikiu, kad ateityje jaunieji Vilkaviškio krepšininkai su pasididžiavimu sakys: „Kaunas Lietuvai davė A. Sabonį, o Vilkaviškio kraštas - mūsų krepšinio pradininką P.
Lietuvos moksleivių krepšinio lyga
Viešoji įstaiga Lietuvos moksleivių krepšinio lyga įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras. Būstinė įsikūrė Vilniuje, Žemaitės g.
MKL valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, Taryba ir administracija. Taryba yra kolegialus valdymo organas, kurią sudaro 4 nariai: pimininkas - viešosios įstaigos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga direktorius, nariai - po 1 VšĮ Lietuvos moksleivių krepšinio lyga steigėjų. Taryba sprendžia klausimus, susijusius su įstaigos veikla. Įstaigos operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo administracija.
MKL atidarymas įvyko 2001 m. spalio 11 d. „Šarūno“ viešbutyje Vilniuje. Apdovanojimai buvo įteikti Čempionų vakare Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje 2002 m.
Krepšinio šimtmečio atgarsiai
Prieš šimtą metų - 1922 metų balandžio 23-iąją - buvo surengtos pirmosios Lietuvoje oficialios krepšinio varžybos. Krepšinį 1891 metais sumanė kanadietis daktaras Džeimsas Neismitas. Beje, iš pradžių žaidžiant krepšinį buvo naudojamas futbolo kamuolys ir krepšiai su dugnu. Tad po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo iš jo ištraukti.
Donato Pilkausko teigimu, Panevėžys gali didžiuotis ne viena garsia krepšinio pasaulyje asmenybe. Nemažai jų praėjusį ketvirtadienį buvo susirinkę į Vilhelmo Variakojo sporto komplekse vykusį Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtą renginį.
Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, arba LFLS - sporto organizacijos, atlikusios svarbiausią vaidmenį kuriant ir formuojant Lietuvos sportą, ir buvusios daugelio sporto šakų, tarp jų ir krepšinio, pradininke mūsų šalyje - sportininkai.
Nauja sporto šaka Lietuvoje nelengvai skynėsi kelią. Ypač krepšinį kritikavo ūkininkai. Esą ką čia suaugę žmonės vaikų darbą dirba! Mat tuo laiku ypač trūko sporto salių - Kauno sporto halė, specialiai pritaikyta krepšiniui, buvo pastatyta tik 1939 metais, tad pradžioje krepšinis žaistas ir lankose. Vienu krepšinio pradininkų Lietuvoje laikomas ir garsusis lakūnas Steponas Darius.
1922 metais S. Dariui grįžus į Lietuvą, krepšinis pradėtas žaisti Kaune, o vėliau išpopuliarėjo visoje Lietuvoje. 1927 metais S. Dariui išvykus iš Lietuvos, krepšinio propagavimas apsilpo. Ilgą laiką populiariausia sporto šaka vis dėlto buvo futbolas. Viskas pasikeitė tik dar po dešimtmečio, kai 1937 metais Lietuvos vyrų rinktinė laimėjo Europos krepšinio čempionato auksą Latvijoje, - populiariausia sporto šaka tapo krepšinis.
1922 metų balandžio 23-iąją varžėsi Kauno rinktinė ir LFLS komanda. Siekiant pritraukti daugiau žiūrovų, rungtynės vyko sekmadienį Kauno Vytauto parke. Vyrai žaisti pradėjo 15 valandą. LFLS, kurios gretose buvo ir S. Dalyvauti planavo ir dvi moterų komandos, tačiau jų rungtynės taip ir neįvyko. Buvo pateikiama versija, neva jos nesutiko žaisti dėl vėlyvo laiko.
Sportiniam gyvenimui propaguoti Panevėžyje 1920 metais buvo įkurta sporto draugija „Sveikata“. 1926-ųjų balandžio pabaigoje „Panevėžio balsas“ rašė, kad Savivaldybės gimnazijos moksleiviai prieš pamokas žaisdavo krepšiasvydį. Laikraščio duomenimis, tų pačių metų gegužę Jasnogurkoje, tai yra Skaistakalnyje, įvyko sporto šventė, kurios metu basketbolą žaidė Panevėžio gimnazijos 7 klasės ir Kauno „Aušros“ gimnazijos 6 klasės mokiniai. Tais pačiais metais Pavasarininkų stadione vyko šaulių sporto klubo šventė. Maždaug po poros mėnesių Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija „Saturnas“ vėl Jasnogurkos parke surengė gegužinę, kurios metu varžėsi „Saturno“ ir Lietuvos šaulių sporto klubo sportininkai. Netrukus dar vienoje pavasarininkų kuopos gegužinėje po krepšiais rungėsi berniukai su mergaitėmis. Berniukai laimėjo 6:4.
1930 metais Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas kalbėjo, kad protinga kūno kultūra - tai sveikatos šaltinis. Vyskupo žodžiais, „nebūkime apsileidėliai, molio Motiejai“. 1932 metais spauda rašė, kad Lietuvoje statomos mokyklos, bet žaidimo aikštelės neįrengiamos ir beveik nė viena pradinė mokykla neturėjo salės. Jų nebuvo ir kitose mokyklose. Bet miesto krepšininkams tas netrukdė dalyvauti įvairiose tarpmiestinėse varžybose. Panevėžio šaulių sporto klubo krepšinio komanda 1938 metais dalyvavo net tautinėje olimpiadoje.
Apie Lietuvos ir Panevėžio krepšininkes duomenų nėra daug. Moterų krepšinio pradžia laikomi 1921-ieji, bet sportas tarp moterų sunkiai skynėsi kelią. Pradžioje moksleivėms net buvo uždrausta dalyvauti sporto klubų veikloje. Bet 1921 metais prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos įkurta moterų sekcija ir šioje sąjungoje įsikūrė pirma krepšinio komanda, dalyvaudavusi rungtynėse su vyrais.
1937 metais Lietuvos krepšinio rinktinę ruošė JAV lietuvis Feliksas Kriaučiūnas. Treniruotės vyko Kūno kultūros rūmuose Kaune ir gydytojo Antano Jurgelionio sodyboje Vilkaviškio apskrityje. Čempionate iš viso dalyvavo aštuonios komandos. Lietuvių nuotaikos nebuvo pačios geriausios, nes gyvas dar buvo prisiminimas apie pralaimėjimą latviams 1935-ųjų Europos čempionate. O ir tais pačiais 1937 metais teko nusileisti kaimynų komandai draugiškose rungtynėse. Kiti varžovai irgi buvo stiprūs. Dar vienas Europos čempionų titulas iškovotas 1939 metais Kaune. Šiame čempionate taip pat dalyvavo aštuonios komandos, o svarbiausios rungtynės dėl čempionų titulo vyko tarp Lietuvos ir Latvijos.
Pirmasis Europos moterų krepšinio čempionatas vyko 1938 metais Italijoje. Lietuvos krepšininkės užėmė antrąją vietą. Tai buvo puikus pasiekimas!
Vokiečių kariuomenė į Panevėžį įžengė 1941 metų birželio 27-ąją. Nacių okupacijos metais krepšinis mieste buvo viena populiariausių sporto šakų. 1941-aisiais vyko krepšinio žaidynės Biržuose, 1942 metais - Panevėžio miesto krepšinio pirmenybės. Taip pat 1942 metų pradžioje buvo įsteigtas „Perkūno“ sporto klubas. Rungtynės vyko ne tik miesto mastu - varžytasi ir su kitų miestų komandomis. 1942 metų rudenį vyko tarpmiestinės Panevėžio ir Radviliškio krepšinio komandų rungtynės, kuriose rezultatu 35:21 laimėjo Panevėžys.
1947-aisiais į Panevėžį atvyko Vilhelmas Variakojis. Jis pradėjo dirbti berniukų gimnazijoje, kurios mediniame pastate buvusioje sporto salėje žaistas ir krepšinis. Panevėžio krepšininkai, susibūrę į „Spartako“ komandą, 1950 metais Sovietų Sąjungos „Spartako“ pirmenybėse užėmė trečiąją vietą, tapo Lietuvos „Spartako“ draugijos čempionais. Tais pačiais metais Panevėžio merginos irgi tapo Lietuvos „Spartako“ draugijos čempionėmis. O po metų Panevėžio „Spartako“ komanda laimėjo draugijos Sovietų Sąjungos pirmenybėse Odesoje.
Tarp trenerių geriausiais pripažinti Vilhelmas Variakojis, Vidmantas Paškauskas, Viktoras Apinys, Gintaras Leonavičius, Raimundas Sargūnas. Panevėžyje ir Kauno „Žalgirio“ komandoje žaidė Marius Gečas, Algirdas Matačiūnas, Juozas Balakauskas, tas pats Raimundas Sargūnas.
1972 metais Miuncheno olimpinėse žaidynėse Sovietų Sąjungos rinktinės sudėtyje čempionu tapo Modestas Paulauskas.
Mergaičių krepšinio atgimimas Vilkaviškyje
NKA krepšinio treneris ir Vilkaviškio „Perlo“ klubo direktorius J. teigia, kad mergaičių krepšinis Vilkaviškyje atsirado bene pirmą kartą po 30 metų. Vilkaviškyje nėra labai daug pasirinkimų, visas miestas yra gyvena krepšiniu. Mergaitės labai laukia treniruočių ir jas lanko noriai. Vilkaviškyje dirbantis J. džiaugiasi, kad mergaitės tampa svarbia Vilkaviškio krepšinio bendruomenės dalimi. Labai svarbu ir užklasinė sporto veikla. Pavyzdžiui, protmūšiai, kalėdiniai turnyrai ir kiti renginiai už aikštės ribų.
J. tiki, kad atliekame prasmingą misiją ir bent kažkiek prisidedame prie Lietuvos moterų krepšinio atgimimo. Labai norisi, kad projektui pasibaigus merginos toliau sportuotų ir atrastų save sporte.
NKA krepšinio treneris K. teigia, kad turime protmūšių, teorinių paskaitų, kuriose mergaitės gilina žinias apie krepšinį ir konkrečiai moterų krepšinį. Tokie projektai labai prisideda prie Lietuvos moterų krepšinio populiarinimo.
tags: #vilkaviskio #sporto #mokykllos #krepsinio