Krepšinis Lietuvoje - populiariausia sporto šaka, turinti gilias tradicijas ir didelį būrį gerbėjų. Ne išimtis ir Varėnos rajonas, kuriame krepšinis gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Šiame straipsnyje apžvelgsime Varėnos krepšinio varžybų istoriją, nuo pirmųjų rajono čempionatų iki pasiekimų „Žalgirio“ žaidynėse, prisimindami žymius krepšininkus ir trenerius, prisidėjusius prie šio sporto populiarinimo regione.
Krepšinio užuomazgos Varėnos rajone
Pirmieji Varėnos rajono krepšinio čempionatai pradėti organizuoti dar sovietmečiu. 1979 m. dažnai Varėnos rajono krepšinio čempionatai vykdavo turais - Marcinkonyse, Merkinėje, Matuizose, Gudžiuose, kur susirinkdavo daug žiūrovų. 1985 m. pirmą kartą rajono krepšinio čempionais tapo 1 vidurinės mokyklos komanda.
Prie Varėnos krepšinio vystymosi šiuo metu yra prisidėję fizinio lavinimo mokytojai - Vytautas Kauzonas (Merkinė), Kazys Sereičikas (Nedzingė), Bronius Zalieckas (Senoji Varėna). Rajono krepšinio varžybose šiuo laikotarpiu yra žaidę ir žinomų krepšininkų - Algis Budėnas iš Marcinkonių, treniravęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinę), Gintaras Kurguzinskas, Rimas Grigas, matuiziškis Gintautas Zalieckas, vėliau tapęs krepšinio teisėju.
VRKL sezonas ir komandų gausa
Laikui bėgant krepšinio čempionatuose komandų skaičius augo ir savo aukščiausią lygį pasiekė 2001-2003 m. VRKL sezone, kai pirmenybėse dalyvavo net 21 komanda. Tai rodo didelį susidomėjimą krepšiniu ir jo populiarumą tarp Varėnos rajono gyventojų.
„Žalgirio“ draugijos žaidynės: nuo sovietmečio iki bronzos medalių
Nuo sovietų laikų vyko „Žalgirio“ draugijos žaidynės, kaip ir iki dabar žaidynės vyksta trimis etapais (rajono, zoninės ir finalinės). Šios žaidynės suteikė galimybę Varėnos krepšininkams varžytis su kitų regionų komandomis ir siekti aukštesnių rezultatų.
Taip pat skaitykite: Legendinis „Žalgiris“
2006-2008 m. rajono čempionais tris sezonus iš eilės tampa - „Gurmelito-Ekorato“ ir „Simpras-Ekoratas“ komanda. Nuo 2009 iki 2012 m. 2013-2015 m.
Nuo 2015 m. prasidėjo SK „Toreso“ era, tai metais Senosios Varėnos atstovai ne tik laimėjo zoną, bet ir finalinėse „Žalgirio“ žaidynėse pirmą kartą Varėnai iškovojo „bronzos“ medalius. 2016 m. parvežė sidabrą, o 2018 m. vėl pasidabino bronza. Šie pasiekimai rodo, kad Varėnos krepšininkai gali sėkmingai konkuruoti ne tik rajono, bet ir respublikos lygiu.
Žymūs Varėnos krepšininkai
Per ilgą Varėnos krepšinio istoriją rajono komandose žaidė nemažai talentingų krepšininkų, kurie vėliau išgarsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarp jų galima paminėti:
- Dainius Šalenga („Sviesto“ gamykla), žaidęs 1995-1996 m. sezone.
- Tautvydas Lydeka („Stigma“), žaidęs 2001-2003 m. sezone.
- Jonas Valančiūnas („Ekstra“), žaidęs 2009-2010 m. sezone.
- Darius Tarvydas („Ekstra“), žaidęs 2009-2010 m. sezone.
- Andrius Jurkūnas („Erbis“), žaidęs 2009-2012 m. sezone.
- Mindaugas Boruta („Toreso“), žaidęs 2011-2012 m. sezone.
- Gytis Andrijauskas („Toreso“), žaidęs 2013-2015 m. sezone.
- Rolandas Matulis („Toreso“), žaidęs 2015-2017 m. sezone.
- Nerijus Varnelis („Erbis“), žaidęs 2016-2017 m. sezone.
- Deividas Zoruba („Erbis“), žaidęs 2016-2017 m. sezone.
- Osvaldas Mačernis („Toreso“), žaidęs 2023-2024 m. sezone.
- Gediminas Plukys - rezultatyviausias čempionų komandos žaidėjas („Ąžuolo“ vid. 1996 m.
Varėnos rajono krepšinio čempionai (1996-2024 m.)
| Metai | Komanda |
|---|---|
| 1996 | „Ąžuolo“ VID.M-KLA |
| 1997 | Jaunimas |
| 1998 | „Ąžuolo“ VID.M-KLA |
| 1999 | „Ąžuolo“ VID.M-KLA |
| 2000 | „EXTRA“ |
| 2001 | „EXTRA“ |
| 2002 | „EKSTRA“ |
| 2003 | „EKSTRA“ |
| 2004 | „Bitės“ |
| 2005 | „EKSTRA“ |
| 2006 | „Gurmelitas-Ekoratas“ |
| 2007 | „Gurmelitas-Ekoratas“ |
| 2008 | Senoji Varėna- Varbitas |
| 2009 | SK „Erbis“ |
| 2010 | „Vipreka“ |
| 2011 | SK „Erbis“ |
| 2012 | SK „Erbis“ |
| 2013 | SK „Bitės-Log Forest“ |
| 2014 | SK „Bitės-Log Forest“ |
| 2015 | SK „Toreso Green Group-Vipreka“ |
| 2016 | SK „Toreso“ |
| 2017 | SK „Bitės“ |
| 2018 | SK „Toreso“ |
| 2019 | KK „Bitės’98“ |
| 2020 | Sezonas pusfinalio stadijoje nutrauktas dėl pandemijos (SK „Toreso“, KK „Bitės’98“, SK „Erbis“, SK „Ekstra“) |
| 2021 | Sezonas nevyko dėl COVID-19 plitimo grėsmės |
| 2022 | Sezonas nevyko |
| 2023 | KK „Bitės’98“ |
| 2024 | SK „Toreso“ |
| 2025 | SK „Toreso“ |
| 2026 | ??? |
Krepšinis Lietuvoje: nuo ištakų iki šių dienų
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, 1924 m. vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 m. - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis.
Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Taip pat skaitykite: Vaškūno karjera
Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.
Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai:
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje. Lietuva Iškovoja bronzos medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje. Lietuva iškovoja sidabro medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Taip pat skaitykite: Rėmėjų įtaka futbolo čempionatui
S. Dariaus indėlis į skirtingas sporto šakas:
- Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
- Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
- Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
- Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi.
Vytautas Geštautas: krepšinio legenda
Vytautas Geštautas (1934 vasario 6 d., Plungė) - krepšininkas, treneris, teisėjas, dėstytojas. SSRS sporto meistro vardą gavo 1961 m., nuo 1993 m. - FIBA garbės teisėjas.
1991-1997 m. buvo Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas. 2024 m. vasario 5 dieną Žygimanto Augusto progimnazijos sporto salėje įvyko draugiškos varžybos "Vytautui Geštauti - 90" tarp "Vilniaus Statybos senjorų" ir "Teisėjų rinktinės" komandų.