Kolumbijos futbolas praėjusio amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose buvo glaudžiai susijęs su narkobaronais, palikusiais neišdildomą žymę šalies sporte ir visuomenėje. Ši sąsaja tragiškai palietė ir vieną garsiausių Kolumbijos futbolininkų - Andresą Eskobarą (Andrés Escobar), kurio gyvenimas nutrūko po 1994 metų pasaulio futbolo čempionato.
Futbolininko karjera ir lūkesčiai
Andresas Eskobaras iki šiol yra prisimenamas Kolumbijos žmonių kaip vienas iš savo šalies futbolo legendų. „Futbolo džentelmenu“ vadintas gynėjas savo karjerą pradėjo „Atletico Nacional“ klube, kurioje praleido beveik visą savo karjerą. 1990 metais jis su savo šalies rinktine pasiekė pasaulio čempionato atkrintamąsias varžybas, tačiau nebuvo kviečiamas į Kolumbijos rinktinę atrankoje į 1994 metų pirmenybes, kurioje jo šalies atstovai rungtyniavo fantastiškai.
Pietų Amerikos atrankos turnyre jie nepatyrė nė vienos nesėkmės, o pakeliui į pasaulio čempionatą jie iškovojo ir įspūdingiausią pergalę per visą šalies futbolo istoriją. Visgi, šalyje tuo metu po jau minėto P. Escobaro mirties prasidėjo neramumai bei karaliavo nusikalstamos grupuotės ir tai gerokai atsiliepė Kolumbijos rinktinės pasiruošimui pirmenybėms. Iš pradžių vienas garsiausių šalies žaidėjų vartininkas Rene Higuita buvo uždarytas į kalėjimą, o jo vietą turėjo užimti kur kas mažiau patirties turėjęs Oscaras Cordoba.
Pats A. Eskobaras 1994 metų vasarą gavo puikų pasiūlymą išvykti į Italiją, kur jam kontraktą siūlė „Milan“ komanda. Nepaisant grasinimų ir neramios situacijos gimtinėje, Kolumbijos rinktinė planetos pirmenybes pradėjo įrodydama, kodėl jie buvo taip vertinami futbolo gerbėjų: technišku ir gražiu žaidimu su kamuoliu nuo pat turnyro starto mačo su rumunais jie kūrė progas prie varžovų vartų, tačiau įvarčio pasiekti jiems nepavyko, o jau 16 minutę jiems teko praleisti įvartį į savo vartus. Puikiai žaidęs Rumunijos vartininkas Bogdanas Stelea ir toliau sėkmingai neutralizavo varžovų progas, o antrasis rumunų įvartis gerokai apsunkino Kolumbijos rinktinės viltis išsigelbėti šiame mače. Nors vėliau Adolfo Valencia rezultatą sušvelnino, pralaužti B. Stelea vedamos gynybos jiems nepavyko.
Po nesėkmės pirmajame mače spaudimas iš gimtinės jiems tik didėjo, o kartu su juo didėjo ir iš kriminalinio pasaulio skriejantys grasinimai susidoroti. Būtent dėl to prieš antrąsias rungtynes į aikštę žengti atsisakė Gabrielis Gomezas. Dar vieną netektį išgyvenę kolumbiečiai į šį mačą vyko žinodama, kad norint išsaugoti visas galimybes patekti į kitą etapą savo rankose jie pralaimėti nebegalėjo.
Taip pat skaitykite: Britų krepšininkų įtaka „Žalgiriui“
Ir vėl rungtynes aktyviai pradėjusi Kolumbijos rinktinė progų įvarčiais nepavertė, o po retos amerikiečių kontratakos, Johnas Harkesas skersavo kamuolį į baudos aikštelę, kur ataką nutraukti bandęs A. Eskobaras įsimušė į savus vartus. 34-ąją minutę įsimuštas įvartis palaidojo šalies galimybes žengti į kitą varžybų etapą. Visas savo pajėgas į priekį metę pietų amerikiečiai ir toliau nesėkmingai atakavo, o galiausiai buvo nubausti dar vienos kontratakos metu antrajame kėlinyje. Pačioje susitikimo pabaigoje pelnytas A. Valencia įvartis neišgelbėjo jų nuo antro pralaimėjimo, po kurio viltys patekti į kitą etapą tapo minimaliomis. Nors paskutiniame ture jie įveikė šveicarus, nepalankus rezultatas kitose rungtynėse lėmė tai, kad A. Eskobaro ir jo komandos draugų pasirodymas čempionate baigėsi.
Tragiška mirtis
Lengva nuspėti, kad tokiu rezultatu buvo nusivylę visi šios šalies gyventojai, o didžiausią neapykantą reiškė savikontrolės neturėję mafijos atstovai. Po planetos pirmenybių A. Escobaras turėjo vykti į Las Vegasą, kad aplankytų ten gyvenančius artimuosius, tačiau nusivylęs pasirodymu planetos pirmenybėse jis nusprendė skristi tiesiai į Kolumbiją.
Kai trečią valandą nakties jo draugai išvyko, o A. Escobaras liko vienas naktinio klubo mašinų stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo trys vyrai, kurie iš karto sukėlė konfliktą. Jo metu du iš jų išsitraukė savo ginklus, o vienas šešis kartus šovė į futbolininką, kiekvieną kartą po šūvio surikdamas „gooool“ (imituodamas įvartį švenčiančius Pietų Amerikos komentatorius). Nusikaltėliai iš įvykio vietos pasišalino sušokę į automobilį ir palikę rinktinės futbolininką mirtinai nukraujuoti. Įvykdę šį kraupų nusikaltimą vyrai pasišalino, o į ligoninę nugabentas A. Eskobaras netrukus mirė. Jau kitą dieną buvo sulaikytas įtariamasis, kuris prisipažino nužudęs futbolininką. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė Humberto Castro Munozas, kuris dirbo Kolumbijos narkomafijos baronų apsaugininku.
Teisingumo paieškos ir nusivylimas
Humberto Castro Munozas buvo vienos galingos Kolumbijos narkotikų kartelio narys, dirbęs Santiago Gallono apsauginiu. 1995 metų birželio mėnesį jis buvo nuteistas kalėti 46 metus. Teigiama, jog S. Gallonas buvo didelis Kolumbijos rinktinės fanas ir pralošė didelę pinigų sumą statydamas už savo šalies rinktinę. Visgi, po tokio kraupaus nusikaltimo šios šalies gyventojai dar kartą įsitikino, jog šalyje vyrauja korupcija ir teismo procesas tik dar kartą parodė, kokia bloga situacija tuo metu buvo Kolumbijoje. Trys nusikaltime dalyvavę kiti asmenys, tarp jų ir galimai nužudymą užsakęs S. Gallonas, buvo išteisinti, o iš pradžių 46 metams kalėjimo nuteistas H. Castro Munozas buvo paleistas po 11 metų dėl gero elgesio.
Į žaidėjo laidotuves atėjo 120 tūkst. žmonių. A. Eskobaro mirtis dar kartą kirto per Kolumbijos prestižą pasauliniu mastu, o skaudžiausia jo šeimai bei artimiesiems buvo tai, kad pats futbolininkas visą savo karjerą stengėsi kaip įmanoma pagerinti savo šalies įvaizdį ir stengtis ją pateikti ne kaip nusikaltėlių valdomą valstybę, o gražią ir malonią šalį.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo istorijos apžvalga
Taip pat skaitykite: Įtakingiausi aukščiausi krepšininkai