Kauno „Žalgiris“ - seniausias ir tituluočiausias krepšinio klubas Lietuvoje, įkurtas 1944 metais. Šis klubas ne tik tapo šalies krepšinio simboliu, bet ir reikšminga Kauno miesto kultūros dalimi. „Žalgirio“ istorija - tai pasakojimas apie atsidavimą, kovą ir triumfą, įkvepiantis daugybę gerbėjų Lietuvoje ir už jos ribų. Šiame straipsnyje apžvelgsime „Žalgirio“ trenerių istoriją, jų indėlį į komandos pasiekimus ir įtaką Lietuvos krepšinio raidai.
Komandos įkūrimas ir pirmieji žingsniai
Kauno „Žalgirio“ sporto draugija įkurta 1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko tų pačių metų spalio 13 d. su Kauno „Spartako“ III komanda, kurias „Žalgiris“ laimėjo rezultatu 60:13. Komandoje tada žaidė tokie krepšininkai kaip J. Čižinauskas, R. Daugirdas, A. Dunikas, V. Krištopaitis, V. Kulvietis, S. Velička ir M. Ziminskas. Iki 1993 m. klubas priklausė „Žalgirio“ draugijai.
Pirmajame sezone „Žalgirio“ vyrai ketvirtfinalyje susitiko su trečia „Spartak‘o“ komanda ir laimėjo prieš varžovus rezultatu 60:13. Tačiau pusfinalyje mūsiškių laukė pagrindinė „Spartak“ sudėtis, kuriai pralaimėta 22:50. Kapitonas ir komandos treneris tuo metu buvo Mykolas Ziminskas. Tuo pralaimėjimu sezonas „Žalgiriui“ baigėsi.
Pirmasis treneris ir pirmieji čempionatai
Pirmasis vyriausias treneris Mykolas Zimnickas. Nors dar nebuvo pasibaigęs Antrasis Pasaulinis karas, bet Lietuvos krepšinį, kuris buvo 1937 ir 1939 metais aukščiausiame pakilime, reikėjo atgaivinti.
Pirmasis SSRS čempionato auksas iškovotas 1947-siais. Tiesa, medalius oficialiai laimėjo ne „Žalgiris“, o klubo draugijai priklausančio Kūno kultūros instituto krepšininkai. 1950-siais buvo įkurta „Žalgirio“ klubų rinktinė, kurioje žaidė geriausi visų aukštųjų mokyklų krepšininkai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo, nes jau 1951 m., Odesoje, „Žalgiris“ laimėjo antrąjį auksinį apdovanojimą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio mokykla Kaune: „Žalgiris“
Pirmasis Lietuvos aukščiausios lygos čempionatas, kuriame dalyvavo „Žalgiris“, vyko 1945-1958 m. ir vėliau 1990-2013 m. Per šį laikotarpį „Žalgiris“ 25 kartus tapo Lietuvos čempionu (1946, 1950, 1952-1955, 1957, 1958, 1991-1999, 2001, 2003-2005, 2007, 2008, 2011, 2012) ir 7 kartus - vicečempionu (1945, 1947, 2000, 2002, 2006, 2009, 2010). Pirmą kartą čempionais žalgiriečiai tapo 1946 m., o komandą tada sudarė R. Bajorinas, A. Butkevičius, H. Janavičius, V. Kulvietis, A. Pranckonis, L. Ruzgys, A. Tamulis, S. Velička ir M. Ziminskas, kuris tuo metu buvo ir treneris.
Dalyvavimas SSRS čempionatuose
SSRS aukščiausios lygos čempionatuose „Žalgiris“ dalyvavo 1946 m. (žaidė R. Bajorinas, V. Kulakauskas, J. Lagunavičius, M. Ziminskas ir kiti; treneris V. Kulakauskas), 1947 m. ir 1951-1990 m. Klubas 4 kartus tapo SSRS čempionu (1951, 1985-1987 m.), 6 kartus iškovojo sidabro (1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989 m.) ir 6 kartus bronzos medalius (1953-1955, 1971, 1973, 1978 m.).
Pirmą kartą SSRS čempionu „Žalgiris“ tapo 1951 m., laimėjęs rungtynes prieš Maskvos VVS rezultatu 53:52. Tą istorinę pergalę pasiekė J. Balakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius, A. Nemcevičius, K. Petkevičius, Z. Sabulis, V. Sercevičius, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir V. Timleris, treniruojami V. Sercevičiaus. Antrą kartą SSRS čempionais žalgiriečiai tapo 1985 m. (A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Maleras, A. Sabonis, R. Valikonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Trečią kartą - 1986 m., nugalėję CASK rezultatais 86:71 ir 77:75 (po pratęsimo; žaidė M. Arlauskas, A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Masalskis, A. Sabonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Ketvirtą kartą - 1987 m., vėl įveikus CASK rezultatais 81:92, 70:67, 93:83 (žaidė A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, G. Einikis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, G. Markevičius, R. Ragauskas, A. Sabonis, A. Venslovas, A. Visockas; treneriai V. Garastas ir H. Giedraitis).
Dalyvavimas SSRS taurės varžybose
1953 m. „Žalgiris“ laimėjo SSRS taurę, finale Maskvoje nugalėjęs Tbilisio „Dinamo“ rezultatu 55:41. Tą pergalę iškovojo A. Dapkus, A. Kudzys, A. Matačiūnas, V. Mateika, A. Nemcevičius, Z. Sabulis, R. Sargūnas, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir J. Žičkus, treniruojami V. Sercevičiaus. 1988 m. „Žalgiris“ užėmė 3 vietą šiame turnyre.
Ilgas pergalių badas ir naujos kartos atėjimas (1957-1979)
Po 1956-ųjų sezono sekė net 15 metų užsitęsęs pergalių badas. Pasak A. Bertašiaus, po 1956-ųjų sezono daug gerų krepšininkų išėjo iš komandos, o chaosas tęsėsi iki tada, kai komandos vairą perėmė treneris Vytautas Bimba, kuris pradėjo burti jauną komandą ir išsprendė užsisenėjusias problemas. 1979 m. „Žalgirio“ komandoje kilo nesutarimų. Krepšininkai buvo nepatenkinti treneriu Rakausku. Rezultatai atspindėjo vyravusią nuotaiką - aukščiausioje lygoje „Žalgiris“ užėmė paskutinę vietą ir turėjo kovoti dėl išlikimo papildomame turnyre. Prieš jį pasikeitė treneris ir „Žalgirio“ komanda sužaidė tarsi iš natų. Komanda laimėjo turnyrą bei grįžo į aukščiausiąją ligą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Legendų karta: Garastas, Sabonis, Chomičius, Jovaiša ir kiti (1980-1989)
Aštuntasis dešimtmetis „Žalgiriui“ tapo tikru renesansu. 1979 m. prie komandos prisijungė Sergejus Jovaiša, Mindaugas Lekerauskas. 1980 metais „Žalgiriui“ vadovauti paskirtas Vladas Garastas. Tada „Žalgiryje“ jau žaidė Mindaugas Arlauskas, Valdemaras Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, Arūnas Lauritėnas, Vitoldas Masalskis.
1983 metų reguliarų SSRS čempionatą laimėjo „Žalgiris“, tačiau superfinale lietuviai pralaimėjo CSKA ekipai. Tada „Žalgiriui“ vadovavo Vladas Garastas, o klube jau žaidė Gintaras Krapikas, Arvydas Sabonis, Algirdas Brazys, Rimas Kurtinaitis. 1984 m. vėl laimėtas SSRS čempionato sidabras. Tokios pačios prabos medaliai iškovoti ir Europos taurėje.
1985 m. „Žalgiris“ kovojo Čempionų taurėje, kur Budapešte surengtame finale pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. Čempionų taurė tais laikais yra dabartinės Eurolygos atitikmuo. Auksinis laikotarpis tęsėsi 1985-1987 metais, kai „Žalgiris“ tris metus paeiliui iškovojo aukso medalius. 1986 m. „Žalgiris“ iškovojo ir tarpžemyninę W. Joneso taurę.
Debitas Europoje ir triumfas Eurolygoje
1981 m. „Žalgiris“ debiutavo Europos šalių klubų komandų varžybose, žaisdamas dėl Taurių laimėtojų taurės. 1985 m. pateko į finalą, kuriame 73:77 pralaimėjo Barselonos „Barcelon“ klubui. 1998 m. „Žalgiris“ laimėjo Europos šalių taurių laimėtojų taurę (žaidė D. Adomaitis, F. Arapovičius, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, V. Praškevičius, D. Sirtautas, T. Stumbrys, K. Šeštokas, S. Štombergas, E. Whatleyʼis, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys). 1986 m. „Žalgiris“ žaidė Europos šalių čempionų taurės finalo rungtynes ir 82:94 pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. 1999 m. laimėjo Eurolygos krepšinio čempionatą (žaidė D. Adomaitis, A. Bowieʼis, T. Edneyʼis, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, K. Šeštokas, S. Štombergas, J. Zidekas, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys).
Tarpžemyninė taurė
1986 m. „Žalgiris“ laimėjo W. Joneso taurę (Tarpžemyninė taurė) ir pagal Tarptautinės krepšinio federacijos (pranc., Fédération Internationale de Basketball, FIBA) taisykles tapo pajėgiausia tų metų komanda planetoje (žaidė A. Brazys, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, V. Chomičius, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, A. Sabonis, A. Visockas; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). 1987 m. tame turnyre užėmė 8 vietą. 1999 m. dalyvavo „McDonald’s“ čempionate (Makdonaldo čempionatas) ir užėmė 3 vietą (treneris J. Kazlauskas).
Taip pat skaitykite: Komplekso adresas ir dabartis
„Žalgiris“ po nepriklausomybės atkūrimo
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, komanda vieną sezoną nevykdė savo tiesioginės veiklos. Žaidėjai buvo paskirstyti po įvairius klubus. 1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, o Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Statybai“ pasitraukus iš Sovietų Sąjungos čempionato, Lietuvos krepšinyje susidarė tuštuma. Nacionalinės pirmenybės merdėjo, klubai buvo mėgėjiško lygio.
1993 metais po sėkmingų Barselonos olimpinių žaidynių, Šarūnas Marčiulionis išreiškė rūpestį dėl Lietuvos krepšinio ateities ir po ilgo darbo įkūrė Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Pirmaisiais čempionais tapo Kauno „Žalgiris“. 1994 metai galima neoficialiai teigti buvo komandos trečioji karta. Prie klubo vairo stojo Jonas Kazlauskas. Tuo metu Lietuvą kamavo emigracijos banga. Šalies ekonomika augo labai lėtai, todėl krepšinio klubams rasti rėmėjus ir išlaikyti krepšininkus buvo be galo sunku.
Trenerių kaita ir nauji iššūkiai
Nuo 1990-ųjų, atkūrus nepriklausomybę, iki Ainaro Bagatskio atėjimo į “Žalgirį” tituluočiausiai Lietuvos vyrų krepšinio komandai vadovavo septyni treneriai. Latvis - aštuntasis. Po vieną sezoną Kauno ekipą treniravo panevėžietis Raimundas Sargūnas (2002 m. išėjo Anapilin), olimpinis čempionas žalgirietis Modestas Paulauskas, buvęs ilgametis “Žalgirio” kapitonas Henrikas Giedraitis bei estas Jakas Salumetsas.
Už nesėkmes neatleidžiama: “Darbas “Žalgiryje” buvo vienas maloniausių ir įdomiausių mano karjeroje. Ko gera, kiekvienas svajoja apie tokį darbą. Jam buvau atsidavęs ir stengiausi kiek galėdamas. Trenerio darbas - kaip išminuotojo. Gyveni nežinomybėje, nes treneriams pralaimėjimai nėra atleidžiami. Pergalės dievų - daug, o pralaimėjimo motina - viena. Tikrai nebandau atsikratyti atsakomybės dėl to, kaip viskas susiklostė”, - prieš kelias dienas pasakė A.Sireika, palikdamas Kauno komandos vyriausiojo trenerio postą. Beje, ateiti į “Žalgirį” jis nesiveržė ir, gavęs pasiūlymą, ilgai dvejojo.
Estas dirbo sudėtingu metu
Lietuvos krepšinio legenda M.Paulauskas šiuo metu treniruoja jaunuosius Šakių krepšininkus, H.Giedraitis - Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų rinktinę. Vienas geriausių visų laikų Estijos krepšininkų J.Salumetsas - pirmasis užsienietis, treniravęs “Žalgirį” 1993-1994 metų sezoną. Tą laikotarpį J.Salumetsas pavadino “sudėtingu, bet palikusiu malonių įspūdžių”. “Mano užduotys anuomet buvo kitokios nei dabartinio žalgiriečių stratego Ainaro Bagatskio. Tada reikėjo išsaugoti “Žalgirį”, o Ainarui teks kažką pakeisti, kad komanda išbristų iš krizės ir vėl skintų pergales. Manau, kad prieš daugiau nei dvylika metų man pavyko atlikti tai, ko reikalavo klubo šeimininkai, todėl su Kaunu ir “Žalgiriu” atsisveikinau ramia širdimi”, - sakė “Kauno dienai” J.Salumetsas. Pasak krepšinio specialisto, tada “Žalgirį”, kuriam atstovavo patyrę ir jauni žaidėjai, reikėjo “suderinti”.
Augo kartu su komanda
J.Salumetsą “Žalgiryje” pakeitusiam J.Kazlauskui vartais į didįjį krepšinį tapo 1994-ieji - tuomet jo vadovaujama Lietuvos jaunių rinktinė tapo Europos čempione. Tais pačiais metais jis pradėjo savo žygį su Kauno klubu - 1998 metais laimėta Europos taurė, po metų komanda tapo Eurolygos čempione. J.Kazlauskas iki šiol vadinamas pergalės Eurolygoje skulptoriumi. Jis ilgiausiai “Žalgiryje” po nepriklausomybės atkūrimo dirbęs treneris. Geriausiu Europos krepšinio specialistu vadintam treneriui darbas “Žalgiryje” tapo tramplinu į kitas aukštumas, nors iš Kauno komandos jis pasitraukė 2000 metais, pralaimėjęs Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato finalą.
Permainos priminė asmeninę patirtį
Buvęs ilgametis “Žalgirio” žaidėjas ir treneris Algirdas Brazys šiuo metu treniruoja Rusijos superlygoje žaidžiantį Sankt Peterburgo “Spartak” klubą. Baigęs savo, kaip žaidėjo, karjerą “Žalgiryje”, A.Brazys tapo J.Kazlausko asistentu, vėliau jį pakeitė vyriausiojo trenerio poste. Trumpai padirbęs Alytaus “Alitos” komandoje, A.Brazys persikėlė į Rusiją, kur dirba antrą sezoną.
Komanda kaip antrieji namai
“Dvidešimt metų “Žalgiryje” man davė labai daug. Kiekvienos rungtynės Eurolygoje suteikė naujų įgūdžių ir žinių. Įpratau dirbti visų stebimas tarsi pro didinamąjį stiklą, kai kiekvienas mano sprendimas buvo komentuojamas ir vertinamas. Gyvenau nuolatinėje įtampoje. Dirbdamas “Žalgiryje” pasisėmiau ir gyvenimo patirties. Daug davė metai, kai dirbau kartu su Jonu Kazlausku. Buvo pergalių, bet buvo ir sunkių akimirkų bei išgyvenimų, kurie užgrūdino mane. Dar praėjusiais metais psichologiškai buvau žymiai silpnesnis. O šiandien į viską žiūriu pakankamai ramiai”, - taip A.Brazys kalbėjo palikdamas “Žalgirį” 2002 metų pabaigoje.
Krepšinio sostine liko Kaunas
A.Brazys vyriausiojo trenerio poste pakeitė J.Kazlauską, kai “Žalgiris” pralaimėjo LKL finalą, nepateko į Eurolygos atkrintamąsias varžybas. “Buvo skaudu girdėti kalbas, kad krepšinio sostinė persikėlė į Vilnių. Todėl malonu prisiminti, kad padėjau sugrąžinti žalgiriečiams Lietuvos čempionų titulą. Pasižiūriu kai kada tų metų vaizdo įrašus - už širdies griebia, - dalijosi prisiminimais A.Brazys.
Kiti treneriai
Vėliau prie “Žalgirio” vairo stovėjo Vytautas Kulakauskas, Vincas Sercevičius, Valerijus Griešnovas, Kazimieras Petkevičius. Ilgiausiai žalgiriečius treniravo Vytautas Bimba - trylika metų. Kauno krepšininkai du kartus tapo SSRS čempionato prizininkais - iškovojo bronzos medalius. 1975-aisiais “Žalgirio” vyriausiuoju treneriu tapo Stepas Butautas. Po trejų metų žalgiriečiai vėl laimėjo SSRS pirmenybių bronzą. 1978-1979 m. komandai vadovavo Algis Rakauskas. Nuo 1979 iki 1989 m. “Žalgirio” strategu buvo Vladas Garastas.
Šarūnas Jasikevičius
Krepšinio aistruoliams Šaro ir prieš 20 metų Kauno ekipą treniravusio Jono Kazlausko darbas turėtų įsiminti labiausiai. Šie treneriai žalgiriečius nuo LKL įkūrimo treniravo ilgiausiai ir pasiekė geriausių rezultatų. Šaras „Žalgirio“ strategu tapo 2016 m. sausį, kai vyriausiojo trenerio pareigose pakeitė Gintarą Krapiką. Nuo 2014 m. rudens iki 2016 m. sausio jis dirbo trenerio asistentu. 2018 metais Š.Jasikevičiaus treniruojami žalgiriečiai pateko į Eurolygos finalo ketvertą ir užėmė trečiąją vietą, 2016-2020 m. tapo LKL čempionais. Š.Jasikevičius Kaune buvo itin mėgiamas, sirgaliai jį tiesiog dievino. 2018-aisiais Šarui suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.
Trenerių sąrašas nuo LKL įkūrimo
Be Š.Jasikevičiaus ir J.Kazlausko, Žalgirį nuo pirmojo LKL sezono treniravo dar 12 strategų. Ar atsimenate visus juos? Priminsiu: Jaakas Salumetsas, Algirdas Brazys, Antanas Sireika, Ainaras Bagatskis, Rimantas Grigas, Ramūnas Butautas, Aco Petrovičius, Ilias Zourosas, Aleksandras Trifunovičius, Joanas Plaza, Saulius Štombergas ir Gintaras Krapikas.
1993-aisiais, kai Lietuvos krepšinyje prasidėjo permainų metas ir buvo įkurta LKL, „Žalgirio“ vairas patikėtas praeityje puikiam Talino „Kalev“ krepšininkui, karatė meistrui J.Salumetsui. Estas Kaune išdirbo visą sezoną, tačiau jam pasibaigus nutarė su „Žalgiriu“ atsisveikinti. „Žalgiris“ tuo metu pasielgė itin toliaregiškai - pakvietė Lietuvos jaunių rinktinės trenerį J.Kazlauską. Ir neapsiriko.
Vis dėlto, po šešių sezonų J.Kazlausko era „Žalgiryje“ 2000 m. pavasarį baigėsi. 2000-2002 m. „Žalgirio“ komandos vyriausiuoju treneriu dirbo buvęs ilgametis šios ekipos gynėjas Algirdas Brazys. 2002 m. lapkričio pabaigoje prie „Žalgirio“ vairo stojo tuometinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Antanas Sireika. Su žalgiriečiais jis dirbo ilgai, iš klubo pasitraukė tik 2006 m. kovo pabaigoje. A. 2006 m. kovo pabaigoje „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu netikėtai tapo latvis Ainaras Bagatskis.
2006 m. gruodžio mėnesį „Žalgirio“ treniruotėms pradėjo vadovauti Rimantas Grigas. Jis į „Žalgirio“ pagrindinę komandą atėjo iš dublerių ekipos, kurioje daug metų rengė pamainą pagrindinei komandai. „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu R.Grigas dirbo iki 2008 m. spalio vidurio. Tada jį pakeitė Gintaras Krapikas.
Visai trumpai „Žalgirio“ strategu dirbo garsaus Lietuvos trenerio Stepo Butauto sūnus Ramūnas Butautas. Kaunietis prie „Žalgirio“ vairo stojo 2009 metų pabaigoje. Tačiau Kauno klube karjera R.Butautui nesusiklostė. Ramūnas atsistatydino neišdirbęs ir trijų mėnesių.
2010-ųjų vasarą „Žalgirio“ strategu tapo serbas A. Petrovičius. Tų pačių metų gruodžio mėnesį jis buvo atleistas iš pareigų. Atleidus A.Petrovičių, 2010 metų pabaigoje į Kauno klubą grįžo R.Grigas: trumpai padirbėjo vyriausiuoju treneriu, o vėliau tapo klubo sporto direktoriumi.
2011 m. sausio mėnesį „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigas pradėjo eiti graikas I. Zourosas. Spalio mėnesį Graikijos krepšinio specialistas neteko pareigų. Vis dėlto jam dar kartą buvo suteiktas šansas padirbėti legendiniame Lietuvos klube. I.Zourosas į „Žalgirį“ sugrįžo prieš 2013-2014 m. sezoną. Tačiau tas sugrįžimas jam džiaugsmo neatnešė, nes trenerio pareigose graikas išsilaikė labai trumpai, sutartis su juo buvo nutraukta 2013 m. spalio pabaigoje, komandai sužaidus vos kelis mačus.
Nuo 2011 metų spalio pabaigos iki 2012 m. sezono pabaigos „Žalgirį“ treniravo serbas A. Trifunovičius. 2012-2013 m. sezoną prie „Žalgirio“ vairo stovėjo J. Plaza. 2013 m. spalio pabaigoje „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu tapo Saulius Štombergas. Buvęs puikus krepšininkas LKL čempionų ekipos strategu išbuvo mažiau nei pusmetį - 2014 m. balandžio 8 d. Nuo tada „Žalgirio“ strategu po kelerių metų pertraukos vėl buvo paskirtas G.Krapikas, kurį 2016 m. pradžioje pakeitė Š.Jasikevičius.
Žymūs „Žalgirio“ žaidėjai ir treneriai
„Žalgirio“ komandoje, be jau minėtų, dar žaidė kelių kartų Lietuvos krepšinio meistrai: R. Brazdauskis, G. Budnikas, A. Čaplikas, A. Čupkovas, A. Čižauskas, D. Dimavičius, G. Einikis, V. Ginevičius, G. Gustas, P. Jankūnas, J. Jurkšaitis, M. Kalnietis, D. Laskys, A. Lauritėnas, D. Lavrinovičius, A. Linkevičius, D. Lukminas, J. Mačiulis, K. Marčiulionis, S. Patkauskas, M. Paulauskas, J. Radykas, R. Rimkus, V. Sarpalius, S. Serapinas, D. Slanina, D. Šalenga, A. Šidlauskas, D. Šilinskis, M. Timinskas, E. Vasiliauskas, R. Venzbergas, L. Žukaitis, A. Žukauskas. Komandą dar treniravo: V. Bimba, S. Butautas, M. Dėdelis, V. Griešnovas, R. Grigas, K. Kosauskas, G. Krapikas, J. Lagunavičius, D. Maskoliūnas, M. Paulauskas, K. Petkevičius, A. Rakauskas, R. Sargūnas, A. Sireika, V. Garastas ir kiti.
„Žalgiris“ šiandien
Kauno „Žalgiris“ - ne tik krepšinio klubas, bet ir Lietuvos istorijos bei kultūros dalis. „Žalgiris“ jau dešimt metų neturi sau lygių šalies pirmenybėse, o kartą nužygiavo iki Eurolygos finalo ketverto (2018 m.). Pastarąjį pasiekimą inspiravo komandos veidu tapęs treneris Šarūnas Jasikevičius.
Simbolinė „Žalgirio“ komanda
15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Donatas Urbonas, Marius Bagdonas, Marius Milašius, Mantas Krasnickas ir Rokas Pakėnas) balsavimo būdu išrinko 12 geriausių visų laikų Kauno „Žalgirio“ žaidėjų bei šios simbolinės ekipos trenerį. Rinkdami šią sudėtį 15min žurnalistai atkreipė dėmesį į tuometį krepšininkų žaidimo lygį, praleistą laikotarpį ekipoje, įtaką rezultatams ir pasiekimus.
Simbolinėje komandoje atsidūrė:
- Valdemaras Chomičius
- Tyusas Edney
- Anthony Bowie
- Rimas Kurtinaitis
- Saulius Štombergas
- Stepas Butautas
- Modestas Paulauskas
- Sergejus Jovaiša
- Paulius Jankūnas
- Gintaras Einikis
- Arvydas Sabonis
- Tanoka Beardas
- Brandonas Daviesas
Treneriu išrinktas Jonas Kazlauskas.
Statistika ir pasiekimai
1944-2012 m. „Žalgiris“ iš viso žaidė 3809 rungtynes, iš jų 2625 (69 %) laimėjo ir 8 sužaidė lygiomis. SSRS čempionatuose žaidė 1017 rungtynių, laimėjo 608 (60 %).