Kauno „Žalgiris“ - ne tik pirmasis krepšinio klubas Lietuvoje, bet ir tituluočiausias šalies krepšinio klubas, per daugiau nei septynis dešimtmečius iškovojęs daugiausia medalių. Šio klubo istorija - tai atsidavimo, kovos ir triumfo pasakojimas, įkvepiantis daugybę gerbėjų Lietuvoje ir už jos ribų.
Įkūrimas ir pirmieji žingsniai
Kauno „Žalgirio“ sporto draugija įkurta 1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais. Klubo pavadinimas „Žalgiris“ simbolizavo istorinę pergalę ir įgijo kultūrinės reikšmės Lietuvoje. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko tų pačių metų spalio 13 d. su Kauno „Spartako“ III komanda, kurias „Žalgiris“ laimėjo rezultatu 60:13. Komandoje tada žaidė tokie krepšininkai kaip J. Čižinauskas, R. Daugirdas, A. Dunikas, V. Krištopaitis, V. Kulvietis, S. Velička ir M. Ziminskas. Iki 1993 m. klubas priklausė „Žalgirio“ draugijai.
Jau 1947 m. kauniečiai iškovojo aukščiausią titulą Sovietų Sąjungoje - iš SSRS čempionato parsivežė aukso medalius ir taip pastatė pamatus ateities krepšininkams.
Dalyvavimas Lietuvos čempionatuose
Pirmasis Lietuvos aukščiausios lygos čempionatas, kuriame dalyvavo „Žalgiris“, vyko 1945-1958 m. ir vėliau 1990-2013 m. Per šį laikotarpį „Žalgiris“ 25 kartus tapo Lietuvos čempionu (1946, 1950, 1952-1955, 1957, 1958, 1991-1999, 2001, 2003-2005, 2007, 2008, 2011, 2012) ir 7 kartus - vicečempionu (1945, 1947, 2000, 2002, 2006, 2009, 2010). Pirmą kartą čempionais žalgiriečiai tapo 1946 m., o komandą tada sudarė R. Bajorinas, A. Butkevičius, H. Janavičius, V. Kulvietis, A. Pranckonis, L. Ruzgys, A. Tamulis, S. Velička ir M. Ziminskas, kuris tuo metu buvo ir treneris.
Dalyvavimas SSRS čempionatuose
SSRS aukščiausios lygos čempionatuose „Žalgiris“ dalyvavo 1946 m. (žaidė R. Bajorinas, V. Kulakauskas, J. Lagunavičius, M. Ziminskas ir kiti; treneris V. Kulakauskas), 1947 m. ir 1951-1990 m. Klubas 4 kartus tapo SSRS čempionu (1951, 1985-1987 m.), 6 kartus iškovojo sidabro (1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989 m.) ir 6 kartus bronzos medalius (1953-1955, 1971, 1973, 1978 m.).
Taip pat skaitykite: "Žalgiris": praeitis ir dabartis
Pirmą kartą SSRS čempionu „Žalgiris“ tapo 1951 m., laimėjęs rungtynes prieš Maskvos VVS rezultatu 53:52. Tą istorinę pergalę pasiekė J. Balakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius, A. Nemcevičius, K. Petkevičius, Z. Sabulis, V. Sercevičius, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir V. Timleris, treniruojami V. Antrą kartą SSRS čempionais žalgiriečiai tapo 1985 m. (A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Maleras, A. Sabonis, R. Valikonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Trečią kartą - 1986 m., nugalėję CASK rezultatais 86:71 ir 77:75 (po pratęsimo; žaidė M. Arlauskas, A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, V. Masalskis, A. Sabonis; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). Ketvirtą kartą - 1987 m., vėl įveikus CASK rezultatais 81:92, 70:67, 93:83 (žaidė A. Brazys, V. Chomičius, R. Čivilis, G. Einikis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, G. Markevičius, R. Ragauskas, A. Sabonis, A. Venslovas, A. Visockas; treneriai V. Garastas ir H. Giedraitis).
Dalyvavimas SSRS taurės varžybose
1953 m. „Žalgiris“ laimėjo SSRS taurę, finale Maskvoje nugalėjęs Tbilisio „Dinamo“ rezultatu 55:41. Tą pergalę iškovojo A. Dapkus, A. Kudzys, A. Matačiūnas, V. Mateika, A. Nemcevičius, Z. Sabulis, R. Sargūnas, S. Stonkus, L. Tendzegolskis ir J. Žičkus, treniruojami V. Sercevičiaus. 1988 m. „Žalgiris“ užėmė 3 vietą šiame turnyre.
Debitas Europoje
1981 m. „Žalgiris“ debiutavo Europos šalių klubų komandų varžybose, žaisdamas dėl Taurių laimėtojų taurės. 1985 m. pateko į finalą, kuriame 73:77 pralaimėjo Barselonos „Barcelon“ klubui. 1998 m. „Žalgiris“ laimėjo Europos šalių taurių laimėtojų taurę (žaidė D. Adomaitis, F. Arapovičius, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, V. Praškevičius, D. Sirtautas, T. Stumbrys, K. Šeštokas, S. Štombergas, E. Whatleyʼis, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys). 1986 m. „Žalgiris“ žaidė Europos šalių čempionų taurės finalo rungtynes ir 82:94 pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. 1999 m. laimėjo Eurolygos krepšinio čempionatą (žaidė D. Adomaitis, A. Bowieʼis, T. Edneyʼis, T. Masiulis, D. Maskoliūnas, K. Šeštokas, S. Štombergas, J. Zidekas, E. ir M. Žukauskai; treneriai J. Kazlauskas, A. Brazys).
Tarpžemyninė taurė
1986 m. „Žalgiris“ laimėjo W. Joneso taurę (Tarpžemyninė taurė) ir pagal Tarptautinės krepšinio federacijos (pranc., Fédération Internationale de Basketball, FIBA) taisykles tapo pajėgiausia tų metų komanda planetoje (žaidė A. Brazys, R. Čivilis, V. Jankauskas, S. Jovaiša, V. Chomičius, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, M. Lekarauskas, A. Sabonis, A. Visockas; treneriai V. Garastas, H. Giedraitis). 1987 m. tame turnyre užėmė 8 vietą. 1999 m. dalyvavo „McDonald’s“ čempionate (Makdonaldo čempionatas) ir užėmė 3 vietą (treneris J. Kazlauskas).
Auksinė Arvydo Sabonio era
Nuo paskutinio SSRS titulo kauniečiams teko laukti tris dešimtmečius, kol šalyje užgimė Arvydo Sabonio fenomenas. Vidurio puolėjas su bendražygiais ėmė dominuoti SSRS čempionate, iškovojęs tris titulus iš eilės, o pergalingą laikotarpį papuošė ir Tarpkontinentiniu W.Joneso titulu Argentinoje.
Taip pat skaitykite: Krepšinio naujienos: Žalgiris
Kelias į Eurolygos viršūnę
Praėjus daugiau nei 10 metų - dar viena titulų banga Kaune. Jono Kazlausko diriguojamas „Žalgiris“ 1998-aisiais triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno Saportos turnyre, o po metų - auksinis debiutas Eurolygoje. Kauno „Žalgiris“ taip pat yra vienintelis Lietuvos krepšinio klubas, kuris jau 19 metų iš eilės atstovauja šalį Eurolygoje. Pirmą kartą kauniečių ekipa Eurolygoje sužaidė 2004 metais. Nuo to laiko nebuvo praleistas nė vienas Eurolygos sezonas. Per 19 metų Europos krepšinio taurę Kauno „Žalgiris“ iškovojo vieną kartą 1999-aisiais, o 2007 m.
2019-2020 metų Eurolygos sezone „Žalgiriui“ pavyko pagerinti daugiausiai įmestų tritaškių per rungtynes sezono rekordą. Kauniečiai rungtynėse prieš Stambulo „Anadolu Efes“ klubą trijų taškų vertės metimus atliko net 61 proc. taiklumu ir įmetė 19 tritaškių.
Žymūs „Žalgirio“ žaidėjai ir treneriai
„Žalgirio“ komandoje, be jau minėtų, dar žaidė kelių kartų Lietuvos krepšinio meistrai: R. Brazdauskis, G. Budnikas, A. Čaplikas, A. Čupkovas, A. Čižauskas, D. Dimavičius, G. Einikis, V. Ginevičius, G. Gustas, P. Jankūnas, J. Jurkšaitis, M. Kalnietis, D. Laskys, A. Lauritėnas, D. Lavrinovičius, A. Linkevičius, D. Lukminas, J. Mačiulis, K. Marčiulionis, S. Patkauskas, M. Paulauskas, J. Radykas, R. Rimkus, V. Sarpalius, S. Serapinas, D. Slanina, D. Šalenga, A. Šidlauskas, D. Šilinskis, M. Timinskas, E. Vasiliauskas, R. Venzbergas, L. Žukaitis, A. Komandą dar treniravo: V. Bimba, S. Butautas, M. Dėdelis, V. Griešnovas, R. Grigas, K. Kosauskas, G. Krapikas, J. Lagunavičius, D. Maskoliūnas, M. Paulauskas, K. Petkevičius, A. Rakauskas, R. Sargūnas, A. Sireika, V. Garastas ir kiti.
Simbolinė „Žalgirio“ komanda
15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Donatas Urbonas, Marius Bagdonas, Marius Milašius, Mantas Krasnickas ir Rokas Pakėnas) balsavimo būdu išrinko 12 geriausių visų laikų Kauno „Žalgirio“ žaidėjų bei šios simbolinės ekipos trenerį. Rinkdami šią sudėtį 15min žurnalistai atkreipė dėmesį į tuometį krepšininkų žaidimo lygį, praleistą laikotarpį ekipoje, įtaką rezultatams ir pasiekimus.
Simbolinėje komandoje atsidūrė:
Taip pat skaitykite: Sevilijos vizitas Vilniuje
- Valdemaras Chomičius
- Tyusas Edney
- Anthony Bowie
- Rimas Kurtinaitis
- Saulius Štombergas
- Stepas Butautas
- Modestas Paulauskas
- Sergejus Jovaiša
- Paulius Jankūnas
- Gintaras Einikis
- Arvydas Sabonis
- Tanoka Beardas
- Brandonas Daviesas
Treneriu išrinktas Jonas Kazlauskas.
Apie kai kuriuos iš šių žaidėjų verta pakalbėti išsamiau:
- Valdemaras Chomičius: Geležiniu žmogumi dėl savo ilgaamžiškumo vadintas įžaidėjas, karjerą baigęs 40-ies metų amžiaus. V.Chomičius „Žalgiryje“ debiutavo 1979-aisiais, būdamas 19-os, bei ekipoje rungtyniavo 11 sezonų. Šis laikotarpis Kaune vadinamas aukso amžiumi. Krepšininkas pasižymėjo neįtikėtinu kovingumu ir darbštumu.
- Tyusas Edney: „Edney yra Dievas“, - Karmėlavos oro uoste, po laimėto Eurolygos titulo, sirgalių jūroje skelbė vieno „Žalgirio“ fano laikytas plakatas. Uraganinį žaidimą užsukęs T.Edney Eurolygoje rinko po 12,5 taško, 2,6 atkovoto ir 1,8 perimto kamuolio, 6,1 rezultatyvaus perdavimo. Jis tapo naudingiausiu Miunchene vykusio finalo ketverto krepšininku.
- Rimas Kurtinaitis: Tai dar vienas „auksinės žalgiriečių kartos“ atstovas. Karjerą R.Kurtinaitis pradėjo Maskvos CSKA klube, tačiau po dvejų metų snaiperis grįžo į gimtąjį Kauną ir „Žalgiriui“ su pertraukomis atstovavo aštuonis sezonus. 196 cm ūgio krepšininkas buvo viena didžiausių tuometės SSRS žvaigždžių.
- Saulius Štombergas: Klaipėdietis „Žalgiriui“ su pertraukomis atstovavo ketverius, tačiau labai įsimintinus metus. 1998-aisiais „Žalgiris“ triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre, kuriame S.Štombergas įmetė net 35 taškus. Po metų - auksinis sezonas Eurolygoje, kurioje puolėjas vėl buvo ryškus.
- Stepas Butautas: Primiršta Lietuvos krepšinio legenda. S.Butautas buvo įvairiapusis krepšininkas, pasižymėjęs veržlumu, atletiškumu ir greičiu. Šis žaidėjas buvo pirmasis, pradėjęs atakuoti krepšį viena ranka šuolyje.
- Modestas Paulauskas: Absoliuti Lietuvos krepšinio legenda, „Žalgiriui“ atstovavęs 14 sezonų. Kauno ekipoje M.Paulauskas debiutavo būdamas 17 metų, o per karjerą „Žalgiryje“ iškovojo dvi SSRS bronzas.
- Sergejus Jovaiša: „Gudriuoju lapinu“ vadintas krepšininkas Kauno ekipoje žaidė net 17 sezonų. S.Jovaiša su „Žalgiriu“ triskart triumfavo SSRS čempionate, keturiskart - Lietuvos pirmenybėse.
- Paulius Jankūnas: Šių laikų Kauno sirgalių herojus, „Žalgiriui“ atstovavęs jau 16 sezonų ir vis dar tęsia karjerą. „Žalgirio“ kapitonas yra tikrasis „žiedų valdovas“, savo kolekcijoje turintis jau 14 LKL čempiono žiedų.
- Gintaras Einikis: Kretingiškis „Žalgiryje“ debiutavo 1987-aisiais, neseniai sulaukęs pilnametystės. G.Einikis į komandą atvyko pakeist traumą patyrusį Arvydą Sabonį. Ryškiausią pasirodymą jis surengė 1995-aisiais, pelnęs 61 tašką bei taip pasiekęs LKL rekordą, kurio niekas nepagerino ligi šiol.
- Arvydas Sabonis: Vyrukas, kurio pristatinėti nereikia. Arvydas Sabonis yra garsiausias ir geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas. Centro vedami žaliai balti laimėjo tris titulus iš eilės SSRS čempionate, o 1985-aisiais jis buvo išrinktas geriausiu krepšininku Europoje.
- Tanoka Beardas: Ko gero ryškiausias legionierius „Žalgirio“ istorijoje, Kauno klube praleidęs ketverius metus. 206 cm ūgio bei 121 kg svorio vidurio puolėjui priklauso visų laikų Eurolygos rekordas, kai dvikovoje pelnė net 63 naudingumo balus.
- Brandonas Daviesas: Šarūno Jasikevičiaus diriguojamame „Žalgiryje“ sužibėjęs amerikietis, Kaune praleidęs dvejus, bet labai įsimintinus metus. Jis tapo pirmuoju žalgiriečiu susilaukusiu tokio pripažinimo po Arvydo Sabonio.
Statistika ir pasiekimai
1944-2012 m. „Žalgiris“ iš viso žaidė 3809 rungtynes, iš jų 2625 (69 %) laimėjo ir 8 sužaidė lygiomis. SSRS čempionatuose žaidė 1017 rungtynių, laimėjo 608 (60 %).
„Žalgirio“ indėlis į Kauno krepšinio kultūrą
Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, neabejotinai yra krepšinio kultūros širdis. Kauno krepšinis - tai daugiau nei sportas; tai socialinė veikla, įtraukusi įvairių amžiaus grupių žmones. „Žalgiris“ tapo bendruomenės simboliu, kuriuo didžiuojasi tiek jaunimas, tiek vyresni krepšinio fanai.
Žalgirio arena - krepšinio šventovė
Žalgirio arena, esanti Kaune, yra vienas iš pagrindinių sporto objektų Lietuvoje ir modernios miesto kultūros simbolis. Joje vyksta ne tik nacionalinės krepšinio lygos rungtynės, bet ir tarptautiniai turnyrai, pritraukiantys žiūrovus iš įvairių šalių. Arena gali priimti apie 15 tūkstančių lankytojų.
„Žalgiris“ šiandien
„Žalgiris“ jau dešimt metų neturi sau lygių šalies pirmenybėse, o kartą nužygiavo iki Eurolygos finalo ketverto (2018 m.). Nors aštuntą dešimtmetį skaičiuojantis krepšinio klubas per savo istoriją džiugino rekordais ir laimėtais trofėjais, 2023-iaisias Kauno „Žalgiris“ nustebino darkart - tapo pirmuoju krepšinio klubu Baltijos šalyse pradedančių partnerystę su pasauliniu technologijų milžinu. Kovo pabaigoje „Samsung“ kartu su „Žagiriu“ išleido „Galaxy S23 „Žalgiris“ edition“ rinkinį, į kurį įeina „Galaxy S23“ išmanusis telefonas, unikalaus dizaino apsauginis dėklas ir ekrano apsauginis stiklas.
Naujasis logotipas ir kontroversijos
„Žalgiriui“ paskelbus naujienas internete kilo tikras sujudimas, kadangi daugelis norėjo išreikšti savo nuomonę apie naująjį klubo įvaizdį. Pristatyme pabrėžta, kad „Žalgirio“ logotipas buvo įkvėptas istorijos ir pritaikytas šiems laikams. Konstruojant logotipą atsižvelgta į skirtingus laikotarpius. Į logotipą naujai įterpti įkūrimo metai pabrėžia ilgą ir reikšmingą klubo gyvavimo istoriją. Tuo metu atnaujintas šriftas yra persmelktas ankstyvųjų „Žalgirio“ logotipo detalių. Kamuolys ir oranžinė spalva ilgą laiką buvo „Žalgirio” logotipo centre, tad šis spalvinis akcentas buvo išlaikytas kartu su ikoniškais žaliai-baltais šachmatais, stilizuojant ir minimalizuojant pagrindinius herbo elementus.
Logotipe atsirado ir „Žalgirio“ įkūrimo metai - 1944-ieji. Naujasis logotipas sužavėjo ne visus. Pavyzdžiui, Lietuvos istorikas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Nerijus Šepetys teigia, kad šis logotipas siaubingas. N. Šepetys pasidalijo išsamiu įrašu savo socialinių tinklų paskyroje, kuriame kritikuoja naują idėją ir teigia, kad toks logotipas sudaro įvaizdį, kad klubas save kildina iš sovietinės okupacijos ir ją laiko vertybe. 1944-ieji - skaudūs metai Lietuvos istorijoje. Nacių okupaciją pakeitė vėl sugrįžę sovietai, dar buvo juntami Holokausto aidai, prasideda partizaninė kova prieš Sovietų Sąjungos okupaciją.
Žurnalisto teigimu, svarstymai apie „Žalgirio“ logotipą prisideda prie platesnės diskusijos, kurią iššaukė paminklas poetui Justinui Marcinkevičiui. Anot jo, kaip ir J. Marcinkevičiaus atveju, taip ir „Žalgirio“ atveju niekas neneigia komandos pasiekimų ir jos prisidėjimo prie laisvos Lietuvos idėjos, kai kovos su Maskvos „CSKA“ buvo daugiau nei krepšinio rungtynės.