Krepšinis Lietuvoje užima ypatingą vietą, būdamas populiariausia sporto šaka. Šio žaidimo istorija Lietuvoje prasidėjo 1920 m. Kaune, o pirmieji jo propaguotojai buvo tokios asmenybės kaip E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. Oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d., kai LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) nugalėjo Kauno miesto rinktinę rezultatu 8:6. Netrukus po to, 1922 m. surengtas pirmasis moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatas.
Krepšinio ištakos Lietuvoje
1925 m. įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės, kuriose Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais, o 1938 m. - moterų rinktinė su Estijos krepšininkėmis. Ketvirtajame dešimtmetyje krepšinis Lietuvoje išgyveno tikrą renesansą. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, pasipildžiusi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu, tapo Europos čempione, suteikdama Lietuvai teisę rengti kitą žemyno čempionatą Kaune.
Moterų krepšinio pasiekimai
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje Lietuvos moterų rinktinė, kurios sudėtyje buvo Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė, treniruojama F. Kriaučiūno, iškovojo sidabro medalius. Šis pasiekimas įtvirtino Lietuvos krepšinio pozicijas tarptautinėje arenoje.
Sporto halės statyba Kaune
1939 m. Kaune buvo pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, specialiai skirtas krepšinio varžyboms. Tai buvo svarbus žingsnis Lietuvos krepšinio infrastruktūros plėtroje.
Nauja karta ir olimpiniai medaliai
Vėliau iškilo nauja krepšininkų karta, kuri žaidė SSRS rinktinėse. V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 m. tapo Europos čempionais, o S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais. J. Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio, o 1960 ir 1962 m. - Europos čempione. M. Paulauskas, 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) Europos ir 1967 m. pasaulio čempionas, 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku, iškovojusiu olimpinį aukso medalį. 1976 ir 1980 m. olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, o 1980 m. - V. Beselienė. 1982 m. pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
Taip pat skaitykite: Krepšinio naujienos: Žalgiris
Kauno „Žalgirio“ triumfas SSRS čempionate
SSRS krepšinio pirmenybių aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 m. tapo SSRS čempionais, 1949 m. - vicečempionais), Kauno „Žalgirio“ (1946-47 ir nuo 1951 m.; 1951, 1985 ir 1986 m. tapo čempionais, 1953 m. laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 m. - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 m. - trečią vietą), Klaipėdos „Žalgirio“ (1954 m.), Vilniaus „Spartako“ (1961 m.) ir „Plastiko“ (1964 m.), „Statybos“ (1972 m. ir nuo 1975 m.; 1979 m. laimėjo trečią vietą); moterų komandos: KKI (1948-49 m.), Kauno „Žalgirio“ (1950-59 m.), „Politechnikos“ (1960-64, 1966-68, 1970-73 m.) ir „Bangos“ (1984-85 m.), Vilniaus „Kibirkšties“ (1964 m. ir nuo 1968 m.; 1969, 1971-72 ir 1984 m. laimėjo trečią vietą).
Kauno „Žalgirio“ komanda 1944 m. susibūrė iš stipriausių Kauno miesto krepšininkų ir netrukus prasimušė į Sovietų Sąjungos krepšinio elitą. Jau 1947 m. „Žalgiris“ pirmą kartą tapo SSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa penkis kartus (1947, 1951, 1985-1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953-1956, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą.
Žvaigždžių karta
Nuo 1944 m. „Žalgirio“ komandoje žaidė tokios krepšinio žvaigždės, kaip S. Butautas, V. Kulakauskas, J. Lagunavičius, K. Petkevičius, V. Sercevičius, S. Stonkus, A. Linkevičius, M. Paulauskas, V. Chomičius, A. Sabonis, R. Kurtinaitis, S. Jovaiša, G. Einikis, A. Visockas ir kiti. Šie žaidėjai ne tik garsino „Žalgirio“ vardą, bet ir prisidėjo prie visos Lietuvos krepšinio istorijos.
Kiti svarbūs „Žalgirio“ pasiekimai
Kauno „Žalgiris“ 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso taurę, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, o 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda. Šie laimėjimai įtvirtino „Žalgirio“ pozicijas Europos krepšinio elite.
Lietuvos krepšinio federacijos atkūrimas
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurtos 1958 m.; 1945-58 m. Lietuvos krepšinio sekcija) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose.
Taip pat skaitykite: Sevilijos vizitas Vilniuje
Nepriklausomos Lietuvos rinktinių pasiekimai
Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, o 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, o 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Trenerių indėlis
Lietuvos vyrų rinktines treniravo F. Kriaučiūnas (1937 m.), P. Lubinas (1939 m.), V. Garastas (1992-96 m.), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16 m.), A. Sireika (2001-06 m.), R. Butautas (2007-09 m.), Kęstutis Kemzūra (2010-12 m.), D. Adomaitis (2016-19 m.), D. Maskoliūnas (2019-2021 m.), Kazys Maksvytis (nuo 2021 m.), moterų - F. Kriaučiūnas (1938 m.), V. Gedvilas (1996-2002 m.), Algirdas Paulauskas (2003-07, 2010-13 m.), Rūtenis Paulauskas (2008-09 m.), Mantas Šernius (2013-15 m. ir nuo 2016 m.), Rimvydas Samulėnas (2015-16 m.). Šie treneriai prisidėjo prie Lietuvos krepšinio augimo ir pasiekimų.
Naujas „Žalgirio“ logotipas: istorijos ir modernumo sintezė
Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas pristatė naują įvaizdį ir logotipą, kuris sukėlė įvairių nuomonių. Logotipe pažymėta data - 1944 m. - atkreipė dėmesį dėl istorinių aplinkybių. Istorikas Nerijus Šepetys teigė, kad 1944 m. žymi sovietinės okupacijos pradžią, tačiau kiti ekspertai pabrėžė, kad atsinaujinimas buvo reikalingas ir atspindi pasaulines tendencijas. Naujasis logotipas siekia sujungti istoriją ir modernumą, išlaikant klubo identitetą.
Legendos sugrįžimas
Legendinis žalgirietis Modestas Paulauskas, šiuo metu einantis Kauno „Žalgirio“ Klubo prezidento pareigas, pabrėžė, kad krepšiniui atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį. Jis prisiminė savo karjerą „Žalgiryje“ ir kovas už Lietuvą.
Krepšinio kelias į Lietuvą
Į Lietuvą krepšinis atkeliavo turėdamas jau trisdešimties metų patirtį. Pirmosios rungtynės vyko mažoje salėje 1920 m. Krepšinio gimimo diena Lietuvoje - 1922 m. balandžio 23-ioji.
Taip pat skaitykite: Krepšinio transliacijos per TV
Triumfas Argentinoje
„Žalgiris“ triumfavo Tarpžemyninėje V. Džonso taurėje Argentinoje, įveikdamas visas kliūtis ir parveždamas į Lietuvą didžiausią trofėjų. Tai buvo triumfas ne tik sportininkų, bet ir fanų.
Nepriklausomybės atgavimas ir nauji iššūkiai
1990 m. kovo 11 d. paskelbus apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, Kauno „Žalgiris“ pasitraukė iš SSRS čempionato ir pradėjo žaisti tik Lietuvos čempionate. Prasidėjo naujas etapas klubo istorijoje.
Kelias į Eurolygą
1998 m. Lietuvos krepšinio istorijoje „Žalgiris“ auksinėm raidėm įrašė: „Žalgiris“ - Europos klubų taurės laimėtojas. 1998-1999 m. Eurolygos debiutantė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda puikiai pasirodė ir tapo Eurolygos nugalėtoja.
tags: #zalgiris #tampa #tsrs #cempionais